Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovei advokatei Rasai Steponavičienei (Danilkevičiūtei),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui N. R. (N. R.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės S. D. ieškinys atsakovui N. R. dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo, kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, palikti ieškovei D. pavardę.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė S. D. ir atsakovas N. R. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė, tuokdamasi su atsakovu, tikėjosi, kad jiems pavyks sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje, tačiau darnios šeimos sukurti nepavyko. Iki santuokos sudarymo su atsakovu sutarė gerai, tačiau po santuokos sudarymo atsakovo elgesys pasikeitė. Iki santuokos sudarymo šalys, kalbėdamosi apie savo tolimesnę ateitį po santuokos sudarymo, buvo nusprendę, kad gyvens Lietuvoje, tačiau vos tik susituokė atsakovas iš karto pakeitė savo nuomonę ir pareikalavo vykti su juo gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė palikti savo šalies nenorėjo, todėl nepritarė tokiam atsakovo reikalavimui. Atsakovas savo nuomonės nepakeitė ir 1992 metų pradžioje jis ieškovę paliko, t. y. išsikraustė iš bendrų šeimos gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė bandė ieškoti atsakovo per pažįstamus ir bendrus draugus, tačiau nesėkmingai. Ieškovė yra apsisprendusi nutraukti savo ir atsakovo santuoka, kuri de facto jau yra nutrūkusi ir egzistuoja tik de jure. Ieškovė su atsakovu negyvena daugiau kaip 27 metus, todėl saugoti šeimos nėra jokio tikslo. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai nežinoma, ar atsakovas dirba, kadangi jau daugiau kaip 27 metus nepalaiko jokių ryšių su juo. Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, šalys bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl teigtina, kad šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovės vardu pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-02-22 Apylinkės teismo nutartį Nr. e2-1277-819/2019 įgytas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nedalijamas ir lieka ieškovės asmenine nuosavybe, o santuokos metu ieškovės vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė pažymėjo, kad nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį buto, ji įgijo asmeninėmis lėšomis, panaudodama jai valstybės skirtus investicinius čekius. Ieškovė nurodė, kad investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių, todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Nurodė, kad ieškovė neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, apie atsakovo įsipareigojimus kreditoriams jai nėra žinoma. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo jai palikti pavardę ,,D.“, atsakovui palikti pavardę jo nuožiūra.

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. bylos priedas, b. l. 11), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo šaukimas įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 16). Atsakovas į 2020-09-15 teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovo teisme negauta.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo laikymasis ypač reikšmingas sprendžiant visus su šeimos santykiais susijusius klausimus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti, 2019-10-27 nutartimi paskelbta atsakovo paieška per policiją buvo nutraukta, nesant galimybės nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos, todėl atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Atsakovas CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui, darytina išvada, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su atsakovu po santuokos sudarymo gyveno apytiksliai apie pusę metų Vilniuje, bet atsakovas norėjo išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), o ieškovė to nenorėjo, kadangi Lietuvoje buvo jos sūnus ir mama. 1992 m. sausio mėnesį atsakovas išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko šalys jokių santykių nepalaikė. Atsakovas nusprendė išvykti vienas, vėliau norėjo grįžti, tačiau sienos buvo uždarytos. Paaiškino, kad ji ir jos tėvas gavo valstybinį butą, kurį nutarė privatizuoti, abu su tėvu buvo to buto savininkais. Jos tėvas butą gavo (duomenys neskelbtini), tuo metu atsakovo dar nebuvo. Vėliau ieškovė paveldėjo ½ dalį tėvui priklausiusio buto. Ieškovė ir jos tėvas butą privatizavo už turėtus investicinius čekius, pusę buto privatizavo ieškovė, o kitą pusę ieškovės tėvas. Bute gyveno ieškovė, jos sūnus ir jos tėvas, atsakovo Lietuvoje nebuvo, jis butu nesidomėjo. Be to, ieškovė su atsakovu niekuomet neketino įsigyti minėtos buto dalies kaip sutuoktiniai. Ieškovė prašė jai palikti pavardę ,,D.“.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nesutarė, kur gyvens šeima po santuokos sudarymo, būtent neišsprendus šio klausimo šalys išsiskyrė. Nurodė, kad ½ dalį buto ieškovė įgijo paveldėjimo būdu, o kitą dalį ½ buto pagal pirkimo pardavimo sutartį pagal turto privatizavimo įstatymą. Taigi iki jos tėvo mirties butas buvo jos ir jos tėvų. Už buto privatizavimą buvo atsiskaityta vienkartinėmis išmokomis. O pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tik ieškovė ir jos tėvas, sutartyje atsakovo parašų nėra. Ieškovė visada šį turtą siekė įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė kito bendro turto su atsakovu neturi, kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Po santuokos nutraukimo šalims prašo palikti esamas pavardes, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė S. D. ir atsakovas N. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 3). (duomenys neskelbtini) šalių santuoka įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Dok-190048). Ieškovė prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Byloje esančiais duomenimis, taip pat ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas daugiau nei 27 metus kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, šalys santuokoje gyveno pirmus pusę santuokos metų. Ieškovės vertinimu, santuoka iširo dėl nesutarimo, kurioje šalyje – Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turėtų gyventi. Ieškovė norėjo likti Lietuvoje, o atsakovas gyventi (duomenys neskelbtini), todėl, šalims neradus bendro sprendimo, 1992 m. pradžioje atsakovas išvyko iš Lietuvos.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti ją galimybių nėra – šalys netvarko bendro ūkio, kartu bendrai nebegyvena, nepalaiko šeimyninių ryšių daug metų ir nėra pagrindo tikėtis, kad šalys vėl pradėtų gyventi kartu šeimoje. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl šalių santuoka nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys daugiau nei dvidešimt aštuonerius metus, t. y. nuo 1992 metų, negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nebeturi bendrų interesų, visiškai nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, kiekvienas jų gyvena savo gyvenimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys – abiejų šalių nesugebėjimas remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl santuokinės pavardės

Nutraukus santuoką, ieškovė prašo abiems šalims palikti esamas pavardes, t. y. ieškovei pavardę ,,D.“, o atsakovui pavardę ,,R.“

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas šalims palieka esamas pavardes – ieškovei pavardę ,,D.“, atsakovui – pavardę „R.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, atsižvelgiant į tai, klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nesprendžiami.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo (el. bylos priedas, b. l. 6, 8), todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuokos metu ieškovės S. D. vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. 22-1560 pagrindu įgyta ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo minėtą ½ dalį buto pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal iki tol galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šalys po santuokos sudarymo kartu gyveno apie pusę metų, iki kol atsakovas 1992 m. sausį išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvas gavo (duomenys neskelbtini), kurį vėliau ieškovė kartu su tėvu nusprendė privatizuoti. Butas buvo privatizuotas už asmenines lėšas bei valstybės skirtus investicinius čekius. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji su atsakovu niekuomet neketino įsigyti minėtos buto dalies kaip sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas iš asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi S. D. ir M. K. lygiomis dalimis nusipirko trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 22 140 rublių, iš kurių 2700 rublių pirkėjai sumokėjo į taupomąjį banką, o 19 440 rublių sumą padengė vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (Dok-40631). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su savo tėvu, panaudodami asmenines lėšas bei investicinius čekius, lygiomis dalimis privatizavo valstybinį turtą.

Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (toliau – VTPPĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektai parduodami ir perduodami už skirtas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius), Lietuvos Respublikoje galiojančius pinigus ar laisvai konvertuojamą valiutą, taip pat tikslines kompensacijas, papildomai išmokamas pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (redakcija nuo 1991-12-29 iki 1992-03-24). Privatizavimo objektus (akcijas) gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai (VTPPĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, o pagal VTPPĮ atsakovas negalėjo būti buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) subjektu, nes pagal šį įstatymą privatizavimo objektus galėjo įsigyti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, vadovaujantis VTPPĮ 12 straipsnio 1 dalimi, valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Nagrinėjamu atveju turtui įsigyti buvo panaudota 19 440 rublių vertės vienkartinėmis išmokomos, kas patvirtina aplinkybę, jog atsakovas negalėjo finansiškai prisidėti prie buto įsigijimo. Atsakovės siekį įsigyti ½ dalį būto patvirtina ir tai, kad buto pirkimo momentu ieškovė ir atsakovas faktiškai gyveno skyriumi, t. y. buto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o atsakovas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) 1992 m. sausį, šalys nuo to laiko gyvenimo kartu neatnaujino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad santuokoje įgytas turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas bei siekiant ieškovei turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe santuokos metu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 678 Eur žyminį mokestį, ieškovę byloje atstovavo advokatas Audrius Serapinas, advokato padėjėja Rasa Steponavičienė. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė teismui išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, taip pat nereiškė prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 3,45 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, išieškotinos iš šalies, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. R., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrašas santuokos registrų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. D. palikti turimą pavardę ,,D.“, N. R. – pavardę „R.“.

Santuokos metu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui.