- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1-38-593/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kaltinamasis
- A. V.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam A. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2010 08 07 apie 21 val. 45 min. Kaune, prie Karaliaus Mindaugo pr. 34-ojo namo, R. A. Š. tyčia smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į kirkšnį, padarydamas dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
A. V. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog R. Š. nemušė, 2010 08 07 dieną buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs, šventė sugyventinės gimtadienį, kur buvo susirinkę keletas draugų. R. Š. turi ant jo pyktį, niekas nebendrauja su juo kieme iš visų bendrų pažįstamų. R. Š. buvo prisižadėjęs, kad parveš jo sugyventinę iš darbo, nes dirba taksistu, keletą kartų parveždavo, po to sužinojo, kad jis bandė mergintis. A. V. nurodo, jog jis pats pagrindo pykti ant R.A. Š. neturi. R. Š. buvo A. V. skolingas kelis litus, tiksliau pardavėjai, nes A. V. pasiskolino parduotuvėje alkoholio, kai Š. buvo bloga, Š. prižadėjo pardavėjai atiduoti pinigus ir neatidavė. Pardavėjai skolą atidavė pats A. V., o R. Š. – jam po poros mėnesių. Tuo viskas ir baigėsi, tačiau po to karto baigėsi ir bendravimas su R. Š.. A. V. teigia, jog 2010 08 07 tikrai nebuvo parduotuvėje ir konfliktas su R. Š. neįvyko. R. Š. gyrėsi, kad yra skolingas kažkam apie 10 000 litų. Dar iki teismo, jis skambino telefonu, sakydamas, kad A. V. vis tiek jam sumokės 10 000 litų. Darbe prisigyręs, kad turės pinigų. V. nurodo, jog ne jis paskleidė, kad R. Š. prašo 10 000 Lt. Buvo gatvėje susitikęs Š., kuri kalbėjo apie išdaužtą langą ir sakė, kad vis tiek man susimokės. Sekmadienį, t.y. 2010 08 08 taip pat nebuvo niekur išėjęs, nes nebuvo ko eiti, visą dieną buvo namuose. Gali būti taip, kad R. Š. jį nori pašalinti kaip konkurentą arba pasipelnyti. Nežino, kaip nukentėjusysis galėjo patirti tokį sužalojimą – nei ant veido mėlynių nėra, nuėjęs pas B. gėrė, nesiskundė, gal girtas kur įkrito. Nukentėjusįjį dažnai mato neblaivų. Vėtros nelabai prisimena, matė, kad iš ryto buvo šakų palaužyta ir visi šnekėjo, kad buvo vėtra. Mano, kad visi susimokė ir kalba pasipelnymo tikslais, nes žino, jog jo draugė gavo palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R.A. Š. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, anksčiau bendravo, kartu išgerdavo, paskui kilo konfliktas, 4 mėnesius nekalbėjo, nesisveikino. 2010 08 07 nusipirkęs alkoholio ėjo pas B.. Parduotuvėje su A. V. įvyko konfliktas, neva dėl A. V. pasakyto negero žodžio. A. V. parduotuvėje kabinėjosi prie nukentėjusiojo ir šis ,,pasiuntė“ Vainauską, o pats išėjo iš parduotuvės pro Kęstučio g. 55 ir 57 ir ėjo link 33 namo, ten yra dujų paskirstymo stotis. Prie tos stotelės iš kitos pusės pasivijo A. V. ir smogė į veidą, spyrė kirkšnį. Smogė iš karto, prieš tai gal kokį keiksmažodį pasakęs. Smūgis į veidą buvo slystamas, jokių mėlynių neliko, bet R.A. Š. nukrito, nes neišlaikė pusiausvyros. Krepšyje buvę gėrimai nesudužo. Kai nugriuvo, gulėjo ant nugaros gal truputį šonu ir tada kaltinamasis įspyrė į kirkšnį. Tai turėjo matyti V. M., nes jis buvo atvažiavęs dviračiu ir buvo šalia. Kai R.A. Š. atsistojo, jis ir A. V. paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė. Nebuvo daugiau jokių liudytojų. R.A. Š. teigia, jog įvykio metu jis buvo išgėręs pora butelių alaus, tačiau apsvaigęs nebuvo. Paskui nuėjo pas B. į namus, kartu išgėrė alkoholio ir tuomet pradėjo skaudėti ir negalėjo pareiti namo. Kitą rytą V. R. parvedė R. Š. iki namų nuo E. B. namo laiptinės. Rugpjūčio 11 d. jis kreipėsi į Raudoną Kryžių, buvo paguldytas į ligoninę, kur gulėjo dvi dienas. Nedirbo daugiau kaip 1,5 mėnesio ir turėjo gulėti lovoje ant nugaros. Rugpjūčio 17 d. buvo išdaužtas mamos buto langas. Jei A. būtų atėjęs ir atsiprašęs, būtų neišdaužtas langas, nebūtų rašęs pareiškimo. Iki ėjimo pas E. B., nukentėjęs buvo namuose, miegojo nuo ryto namie. Pas E. B. išėjo apie 20 val., eidamas nešėsi maišelyje degtinės butelį ir 2 plastikinius butelius po 2 litrus alaus, 6 laipsnių „Tauras“. Po įvykio buvo pradurtos automobilio padangos, dužo tėvų buto langas. Kiek žinoma iš kaimynų, kurie pirmam aukšte gyvena, tą langą galėjo išdaužti ir padangą pradurti A. V.. R. pažįsta, teigia, jog jis ir kaltinamasis visai nepanašūs. Kol su A. V. palaikė santykius, tai geri santykiai buvo ir su R.
Liudytoja J. Š. - nukentėjusiojo mama, nurodė, jog sūnus vakare išėjo pas draugą. Ilgokai neparėjo, paskambino jam į mobilų, jis pasakė, kad viskas gerai. Iš ryto jį parvedė kaimynas V. R.. Parėjo iš ryto į namus ir suklupo prie durų. Papasakojo, kad sumušė kaimynas Aidelis. Nuvedė sūnų į lovą, matė, kad yra sumuštas ir keletą dienų bandė gydyti kompresais, bet nepraėjo. Tuomet kreipėsi į traumpunktą, kur peršvietė ir pamatė, kad lūžo gaktikauliai. Praėjus 9 dienom išdužo buto plastikinis virtuvės langas. Vainausko draugų kompanija garsiai aptarinėjo kaip čia viskas buvo, kaip kas sumušė. Jų namas prie pėsčiųjų tilto, daug kas sėdi prie suoliukų, išgėrinėja alų. Rugsėjo pradžioje ant suoliuko matė Vilmantą (M.) su draugais, o Vilmantas prieš langą, kuris buvo atidarytas, labai vaizdžiai parodė, kaip buvo spirta į tarpkojį, minėjo Raimondo vardą, pridėjo, kad būtų labai gerai, kad būtų sulaužyti šonkauliai. Pareiškimą sūnus parašė tik po lango išmušimo, jei ne langas, sūnus būtų atleidęs. Sūnus laukia atsiprašymo, nes jie ir anksčiau bendravę. J. Š. nurodė, jog sūnus buvo sumuštas rugpjūčio 7 d., 8 dienos rytą jis parėjo į namus. Tai gerai prisimena, nes būtent tą naktį, kai 2010 m. rugpjūčio mėnesį buvo vėtra, sūnus nenakvojo namuose.
Liudytojas E. B. paaiškino, jog A. V. pažįsta, yra kaimynai, santykiai normalūs. R.A. Š. taip pat pažįsta, gyvena kaimynystėje, santykiai irgi normalūs. Š. kartais užeina, abu kartu išgeria. R.A. Š. jam yra sakęs, kad buvo sužalotas, bet tai sakė vėliau. R. su V. nesutaria. Visi kaimynai kalba apie tai, jog R. Š. nori iš V. gauti 10 000 litų. Jam pats Š. yra sakęs, kad nori 10 000 litų. A. taip pat patvirtino. Vienas sako, kad nesužalo, kitas, kad taip, neaišku kaip ten buvo. Nematė, kad per tą laiką kaip ten gyvena, Š. su kuo muštųsi ar kad konfliktuotų. Dabar visko atgaminti negali, tačiau teigia, jog policijoje duoti parodymai teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu B. nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio mėn. pas jį buvo atėjęs R. Š., su juo gėrė alkoholio. Kad skauda tarpukojį, ar kas nors jį būtų sužalojęs – nesakė. Jis iš ryto išėjo – nematė, kad jis sunkiai būtų judėjęs ar skundęsis skausmais. Po poros dienų pamatė Š. su ramentais. Paklausė, kas atsitiko ir jis pasakė, kad sužalojo A. V. – trenkė kumščiu ir spyrė, sužalojo kirkšnį. Prieš porą mėnesių R. sakė, kad su A. nesitaikys, kol jis nesumokės 10 000 litų ( 1 t., 37-38 b.l.).
Liudytojas V. M. nurodė, jog A. V. ir nukentėjusįjį R.A. Š. pažįsta, visi gyvena kaimynystėje nuo mažens. Žino, jog Š. girtas kažkur nugriuvo. Neatsimena, ar 2010-08-07 matė Š.. Su kaltinamuoju matosi kas antrą dieną, jis šunį išveda. Dėl sužalojimo nieko nematė, paskalom netiki. Su kaltinamuoju, kai įvyko sužalojimas – nebuvo. Mano, jog Š. keršija – jie kartu vartodavo alkoholį, Š. neprisidėdavo pinigais, tai kartą jį nuvijo. Teigia, jog su dviračiu važinėja kiekvieną dieną, pro jokį gulintį žmogų nepravažiavo, prieš nukentėjusįjį piktumų neturi. Kad V. ranka suduotų ar spirtų nukentėjusiajam – tokio atvejo neatsimena. Po 1992 m. avarijos metu patirto smegenų sutrenkimo blogai su atmintimi. Nukentėjusysis dieną taksuoja, vakare geria, kiekvieną dieną jis griūdamas eina. Jei būtų matęs tai, ką sako nukentėjusysis, būtų pasakęs.
Liudytojas V. R. nurodė, jog A. V. pažįsta apie 30 metų, santykiai geri. Su nukentėjusiuoju užaugę tame pačiame kieme. Paskutiniu metu su nukentėjusiuoju kaimyniški santykiai. Anksčiau bendraudavo su juo kaip draugai, kartais kartu išgerdavo. A. Š. sužalojimą girdėjo iš kaimynų, kad A. jį sumušė. T. A. jam sakė, kad yra apkalbamas. Mano, jog Aidas negalėjo sumušti. Pamatė Š. einantį šlubuojantį – Š. nuo krantinės pusės ėjo per aikštelę šlubuodamas, jį pasivijo, norėjo paklausti, kodėl šmeižia dėl langų išdaužymo, o jis paprašė, kad leistų į jį atsiremti ir paprašė, kad palydėtų namo. Paklausė dėl ko šlubuoja, o jis nieko nesakė. Po kažkiek laiko išgirdo, jog iš A. V. Š. užsiprašė 10 000 Lt. A. V., M., V. – visi kaimynai. Kai į kompaniją įsiterpė R. Š. iš karto baudžiamoji byla atsirado. Anksčiau išsiaiškindavo viską vietoje. R. Š. iki durų palydėjo rugpjūčio mėnesį, kokia tai buvo diena, ar tai buvo kitas rytas po vėtros – pasakyti negali. Paprastai jis grįžta iš dukros apie 4 ar 5 valandą, dukra dirba „Senukuose“ darbo dienom, nuo 8-17 val. Kai matė Š., buvo darbo diena. Jį per aikštelę pasivijo, o jis šlubuodamas ėjo. Prieš nukentėjusįjį asmeninių piktumų neturi. Girdėjo, kad kažkas iš kaimynų pasakė, kad Vainauskas sumušė Š. ir užsiprašė 10 000 litų, tačiau jis netiki, kad A. V. galėtų sumušti. V. M. jam nieko nepasakojo.
Liudytojas A. V. nurodė, jog A. V. pažįsta, yra kaimynai, santykiai geri. Š. taip pat pažįsta, tačiau tik pasisveikina. A. Š. sužalojimą girdėjo iš kaimynų, iš nukentėjusiojo motinos. Motina sakė, kad A. V. jį sumušė. Tačiau, kad taip galėjų būti – abejoja. Kiek žino, V. ir Š. tarpusavyje piktumų neturi, kodėl Š. galėtų apkalbėti V. – nežino. Būdavo, kad išgerdavo kartu su V. ir M.. Buvo apkaltintas, kad Š. buto langus išmušė, kvietė policija, bet jis jokių langų nedaužė, už tai niekas nenubaudė. Š. taksistas, geria kiekvieną dieną, eina pas Baranauską gerti. Gali būti, jog dėl pinigų Š. apkalba V.. Apie tai, jog Š. prašo sumokėti 10 000 Lt girdėjo iš jo motinos, kai ji po vieno teismo posėdžio priėjo prie kito kaimyno R. R., kuris labai panašus į A. V. ir pasakė, kad tu vis tiek sumokėsi 10 000 litų.
Liudytoja R. V. (A. V. sugyventinė) nurodė, jog rugpjūčio 15 d. švenčia gimtadienį su artimaisiais, o savaitę prieš buvo atėję kaimynės jos pasveikinti. Rugsėjo mėnesį, kai A. V. gulėjo ligoninėje, policija pradėjo jo ieškoti dėl konflikto su kaimynu. Pradėjus klausti, kas čia per konfliktas, išaiškėjo, jog A. V. kaltina dėl įvykio šeštadienį rugpjūčio 7 d. Tą dieną jie apsipirko, o vakare apie pusę aštuonių atėjo kaimynės, R. B., atvažiavo I. S.. Pasėdėjo iki kokios 12 val. Po šio šventimo, naktį buvo vėtra. A. V. nebuvo niekur išėjęs. R. Š. ji pažįsta. Š. ją parveždavo iš darbo kaip taksistas, bet nedažnai. Š. kai blaivus tai tylenis, o išgėręs bandė ją merginti. Mano, jog dėl to ir apkalba, gal nori likviduot konkurentą.
Liudytoja I. S. nurodė, jog su A. V. yra draugai, nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, kad kaltina Aidą, kad kažkoks įvykis įvyko. Yra tekę švęsti V. gimtadienį, pernai ir užpernai. Užpernai šventė savaitgalį, šeštadienį, rugpjūčio mėnesį. Ji atvyko apie 19 val. Apie 23 val. ją palydėjo Rasa ir Aidas iki degalinės, nes jos atvažiavo pasiimti. Gimtadienį kartu buvo dvi moteriškės, kaimynės ir vienas vyriškis, kurio ji nepažinojo. A. V. visą laiką buvo kartu, šalia. R. V. gimtadienis yra rugpjūčio 15 d., o šventė anksčiau, atrodo, kad 7 dieną.
Liudytojas R. B. nurodė, jog yra kaltinamojo kaimynas, su juo santykiai normalūs. Nukentėjusįjį pažįsta mažiau, žino jį iš matymo. A. V. normalus žmogus, niekada nematė jo agresyvaus, kad su kuo nors stumdytųsi. Matė, jog jis kartas nuo karto alaus ar kažko nešasi. Teko būti pas Aidą su Rasa gimtadienį. Paskutinis kartas buvo, kai buvo užėjęs trumpam prieš pora metų. Prisimena, nes jo gimtadienis rugpjūčio 9 dieną, o Rasos - 15. Buvo susitikę su Rasa ir pašnekėjo, kad ji savaitę prieš su kaimynais, draugais švęs ir pakvietė jį. Vakare apie 9 val. pažiūrėjęs panoramą, tarp 9 ir 9.30 val. ėjo pas kaimynus, kurie buvo prašę naminius gyvūnus pažiūrėti ir grįždamas užėjo pas Rasą. Sėdėjo keletas kaimynių, A. V.. R. B. buvo apie pusvalandį. Jam bebūnant niekas nebuvo išėję. Būtų pastebėjęs, jei V. būtų kur išėjęs. Teko girdėti keistų dalykų, kuriais kaltina V.. Kaimyną Raimondą tą vakarą, kai ėjo pašert kaimynų katės, matė stovintį prie namo, pasirodė, kad jis gerokai išgėręs. Jis laikė rankoje ,,Maximos“ maišą, stovėjo su dar vienu.
Liudytojas R. Ž. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, jie buvo kaimynai, kai Aidas gyveno Žaliakalnyje. Nukentėjusįjį Š. taip pat pažįsta, kartu taksavo. Anksčiau, kai dar Aidas gyveno Žaliakalnyje bendravo, dabar santykiai išlikę, kartais apsilanko pas jį centre. Su nukentėjusiuoju taksi vienoj firmoj dirbo. Apie įvykį nieko nežino, Aidas sakė, kad jį šmeižia. Š. taksistams girdavosi, kad prigavo žąsiną, kuris mokės jam pinigų, ir jis atiduos skolas, nes gaus 10 000 Lt, parašė pareiškimą, kad atseit sumušė jį. Nukentėjęs likęs firmai skolingas.
Liudytoja R. A. nurodė, jog pažįsta A. V. ir R. Š., nes gyvena kaimynystėje. Su jais abiem piktumų neturi. E. B. gyvena jos laiptinėje, antrame aukšte. Nukentėjusysis pas E. B. būna ištisai, ten vyksta gėrimai ir dažnai mato Š. visokiam stovy, kartas nesiorientuojantį. Žino, jog A. V. kaltinamas, kad primušė kaimyną Š.. Tuo metu, kai 2010 m. rugpjūčio pradžioje buvo audra, ji buvo išvykusi. Vėliau R. B. pasakė, kad Aidas kaltinamas, todėl ji Remigijui papasakojo, kad matė Š. ryte einantį su ramentais, paskui iš Baranausko išėjo be ramento, tai pagalvojo, kad gal jis imitavo savo ligą. Tai buvo apie rugpjūčio vidurį. A. V. ramus, nuoširdus žmogus, nematė jo, kad nesitvardytų ar būtų agresyvus.
Liudytoja J. J. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o nukentėjusysis yra jos kurso draugės sūnus. Žino, kad 2010-08-07 buvo šeštadienis, buvo tame rajone svečiuose, ruošėsi eiti į namus, užėjo į ,,Maximą“ Kęstučio gatvėje. Įėjus išgirdo pasižodžiavimą, atkreipė dėmesį ir pamatė Raimondą ir kaltinamąjį, abu pirko alkoholį ir žodžiavosi. Jie buvo prie galutinių skirtingų kasų. Kitą dieną kurso draugė paskambino ir pasakė, kad Raimondas sumuštas. Įstrigo ta diena, tas šeštadienis, nes buvo uragano naktis. Kai įsikalbėjo su drauge, tai ir prisiminė apie tą konfliktą ir apie jį papasakojo Š.. Prisimena, jog R. Š. apsižodžiavo su žmogumi, kuris buvo su ūsiukais, apvalus. Nei prieš tai, nei po to to žmogaus nematė. Vyriškiai išėjo pirmi, o ji vėliau. Kadangi gyvena Putvinskio gatvėje, tai ėjo link Laisvės alėjos.
Liudytojas R. R. paaiškino, jog kaltinamąjį pažįsta, kartu kažkada dirbo, gyvena šalia. Nukentėjusįjį pažįsta taip pat, dabar su juo nebendrauja. A. Š. sužalojimą nežino nieko, pats su juo nekonfliktavo. Sykį Š. motina buvo priėjusi prie jo ir pradėjo aiškinti, sakydama, kad jam kainuos, reikėjo galvot anksčiau. Tai vyko praeitų metų rudenį, po teismo, kai jis sėdėjo ant suoliuko su V. R.. V. R. jai pasakė, kad jis, t.y. R. R. – ne Aidas. Iš pradžių ji nesuprato, vis tiek aiškino, tik paskui suprato.
2010 08 23 registruotas R. A. Š. prašymas, kuriame jis nurodo, jog 2010 08 08 vakarė ėjo pas draugą E. B., nes jis prašė parnešti alaus. Prie dujų kolonėlės užpuolė tame pačiame name gyventis Aidas (1 t., b.l.).
Specialisto išvada nustatyta, jog R. Š. konstatuota dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 2010 08 08 ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aprašomojoje išvados dalyje nurodyta, jog R.A. Š. kreipėsi į KRKKL 2010 08 10 (1 t., 23 b.l.).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė S. M. nurodė, jog toks sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu jis galėjo būti padarytas ir rugpjūčio 7 d. ir rugpjūčio 8 d., taip pat neatmetama galimybė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas rugpjūčio 9 ar 10 dienomis. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui – tokia tikimybė labai maža, kūno svorio nepakanka susilaužyti gaktikauliui. Esant tokiam sužalojimui žmogui sunku judėti, skundžiasi skausmu, tačiau judėti gali. Po tokio sužalojimo, laikui bėgant skausmas stiprėja. Priklauso nuo žmogaus individualių savybių, nuo kada skausmas pasidaro labai stiprus (1 t., 157-157 b.l.);
Liudytojo apklausoje R. Š. nurodė, jog 2010 08 08 vakarė jo pas draugą E. B. ir jį užpuolė Aidas, kuris gyvena Karaliaus Mindaugo pr. 34-29. Dėl šio sužalojimo į medikus kreipėsi 2010 08 11 (1 t., 11-12 b.l.).
J. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sūnus R. Š. išėjo 2010 08 07 (datą pamena, nes buvo prieš nakties metu įvykusią vėtrą) pas savo draugą E. B.. Kitos dienos rytą jį parvedė kaimynas V. R.. Sūnus papasakojo, kad jį sumušė A. V. – trenkė kumščiu į veidą, po to spyrė į tarpukojį (1 t., 27-28 b.l.).
Teismui pateiktas išrašas iš Vikipedijos, kuriame matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 08 d. naktį (maždaug tarp 3 ir 5 val. šalį užklupo nuožmus škvalas, labiausia nuniokotos buvo Alytaus, Kauno, Vilniaus apskritys. (2 t., 4 b.l.). Iš 2010 m. kalendoriaus matyti, jog rugpjūčio 7 buvo šeštadienis.
Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog R. Š. buvo sužalotas 2010 m. rugpjūčio 07 d. Šią išvadą teismas daro įvertinęs J. Š. parodymus apie tai, jog jos sūnus R.A. Š. namo grįžo rytą po naktį kilusios vėtros, jis sunkiai ėjo ir jautė skausmą. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir R.A. Š. teisiamojo posėdžio metu, nors ikiteisminio tyrimo metu visur buvo nurodęs, jog sužalojimas jam buvo padarytas 2010 08 08. Įvertinus tai, jog J. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė sūnaus sužalojimo dieną – rugpjūčio 7 d., tai, jog ši diena yra įsimintina tuo, jog naktį iš 7 į 8 buvo vėtra, teismas remiasi J. Š. parodymais dėl sužalojimo laiko daro išvadą, jog sužalojimas padarytas 2010 08 07. Šiai išvadai neprieštarauja ir specialistės S. M. parodymai, kur ji nurodo, jog sužalojimas galėjo būti padarytas nuo 2010 m. rugpjūčio 7 d. iki rugpjūčio 9 d.
Tai, jog R.A. Š. naktį praleido E. B. bute girtaudamas ir jam nesiskundė apie sužalojimą, neprieštarauja specialistės parodymams, kur ji nurodo, jog dėl tokio pobūdžio sužalojimo žmogus iš pradžių jaučia nestiprų skausmą, po to skausmas stiprėja – R. Š. 2010 08 08 rytą jau jautė gana stiprų skausmą, sunkiai ėjo, ką patvirtino tiek nukentėjusiojo motina J. Š., tiek liudytojas V. R., kuris padėjo nukentėjusiajam pareiti namo.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R.A. Š. parodymais, jog jį sužalojo būtent A. V.. Nors A. V. teigia, jog su R.A. Š. anksčiau draugavo bet po to, kai susipyko dėl skolos pardavėjai, jis nustojo su juo bendrauti ir dėl to galimai R.A. Š. pyko ant jo, tačiau tiek iš A. V., tiek iš kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog su R.A. Š. nustojo bendrauti ne tik A. V., bet ir kiti anksčiau buvę draugai – V. M. bei V. R., tačiau R.A. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodo, jog sužalojo jį ne kas nors kitas, o būtent A. V..
Yra prieštaravimas tarp teisme apklaustų asmenų parodymų: R.A. Š. teigia, jog tą momentą, kai A. V. jam spyrė turėjo matyti V. M., tačiau pastarasis tai neigia. Šiuos V. M. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jis yra A. V. draugas, todėl akivaizdu, jog yra suinteresuotas. Taip pat akivaizdu, jog ir kiti šioje byloje apklausti liudytojai – E. B., V. M., V. R. bei A. V. – yra daugelį metų pažįstami tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kaltinamuoju, todėl jiems sunku objektyviai išdėstyti žinomas aplinkybes. Be to, jie nieko negali paaiškinti apie patį įvykį, kadangi nebuvo tiesioginiais liudytojais, o daug detalių girdėjo iš paskalų, todėl galėjo susidaryti savo nuomonę, juolab, jog buvo apklausti ne iš karto po įvykio, o praėjus beveik trims mėnesiams.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, patvirtinančių A. V. alibi, parodymais teismas nesiremia, kadangi, jie apklausti praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio ir gali sąžiningai klysti maišydami jų buvo R. V. bute mėnesio dieną ar net metus. Dėl tų pačių aplinkybių kritiškai vertintini ir liudytojos J. J. parodymai.
R. R. ir R. A. parodymai neinformatyvūs, šie asmenys įvykio nematė, įvykio vietoje nebuvo, nurodo tik aplinkybes, kurios vyko jau po įvykio ir jas savaip interpretuoja.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas remiasi nukentėjusiojo R.A. Š. parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina teismo specialisto išvada bei specialistės parodymai posėdžio metu, R.A. Š. parodymai nepaneigti jokiais kitais teismui pateiktais ir posėdžio metu ištirtais įrodymais. A. V. parodymai, jog R.A. Š. apkalba jį dėl to, jog nori gauti pinigų – niekuo nepagrįsti – A. V. bedarbis - registruotas darbo biržoje, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl visiškai neaišku, kodėl būtent iš A. V. R.A. Š. galėtų norėti pasipelnyti.
Įvertinęs išanalizuotus įrodymus teismas daro išvadą, jog A. V. kaltas dėl R.A. Š. sužalojimo ir baustinas. Tikslintina kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo data, nurodant, jog A. V. sužalojo R.A. Š. ne 2010 08 08, o 2010 08 07. Teismo įsitikinimu patikslinus kaltinimą, nebus pažeista teisė į gynybą, kadangi A. V. gynyba buvo parengta būtent nuo gynimosi dėl veikos, padarytos 2010 08 07.
A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.
A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje (1 t., 57-62 b.l.). Kokių nors duomenų, neigiamai charakterizuojančių A. V., teismui nepateikta. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiekti paskyrus A. V. švelniausią LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios laikas mažintinas nuo laisvės apribojimo bausmės vidurkio, įvertinus A. V. asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo priteisti 441,60 Lt dėl žalos patirtos išmokant R.A. Š. ligos pašalpą (1 t., 85-87 b.l.).
Teismui pateiktais dokumentais nustatyta, jog R.A. Š. buvo išmokėta ligos pašalpa nuo 2010 08 13 iki 2010 10 29, kuri sudaro 441,60 Lt. (1 t., 88-102 b.l.). Kadangi žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, remiantis LR CK 6.263 str., 6.290 str. ši žala priteistina iš kalto asmens, t.y. A. V..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str.1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, išaiškinat nuteistajam, jog jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteisti iš A. V. 441,60 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą, 60 ct.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytai žalai atlyginti (įmokos kodas 188677437, ats. sąskaita LT 30 7300 010002227024 AB banke, ,,Swedbank“).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.