Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Civilinė byla Nr. 2S-969-368/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
2S-969-368/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
H. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-969-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05851-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7217-841/2015, kuria atsakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. D. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, prašydamas padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo H. D. ieškinį. Teismas, patikrinęs LR gyventojų registro tarnyboje duomenis apie atsakovę, nustatė, kad paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Pažymėjo, kad ieškovui yra žinomas ir buto, kuriame atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), adresas. Sprendė, kad pagal bendrą teritorinį teismingumą byla neteisminga Šiaulių apylinkės teismui, todėl išaiškino ieškovui teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) H. D. prašo teismo nutartį panaikinti, priimti jo ieškinį ir perduoti ieškinį nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Atskirajame skunde teigia, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) negyvena ir yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad yra neįgalus ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) H. D. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, yra pagrįsta ir teisėta.

Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla.

Ieškiniu ieškovas prašo padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad ieškovo ir atsakovo santuoka yra nutraukta 1995 m., ir šiuo atveju sprendžiamas tik buto, esančio Šiaulių rajone, padalijimo klausimas, todėl tokiu atveju nėra esminio reikalavimo (reikalavimo nutraukti santuoką), kuris lemia kitų sudėtinių ieškinio reikalavimų teismingumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas pakeisti nekilnojamojo daikto nuosavybės formą yra ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. tokie ginčai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2001).

Teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), todėl skundo reikalavimas priimti apelianto ieškinį atmestinas.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir ieškovo H. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjas Egidijus Mockevičius