Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui R. Ž., atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog atsakovas dirbo jo vadovaujamose bendrovėje. Atsakovas mėgdavo išgerti, prašydavo paskolinti piniginių lėšų, nes neturi ko valgyti, jis skolino, vedė skolos lapelį. Skolos suteikimo momentu (2008-09-05) atsakovas dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje, dirbti pradėjo nuo 2008-08-29. Paaiškino, jog skolino jam pinigus dalimis, kadangi atsakovui neužtekdavo darbo užmokesčio, kurį dažniausiai pragerdavo. Raštelį surašė atsakovas savo ranka. Atsakovas buvo atleistas 2009-01-05, bet paskui vėl jį priėmė į darbą. Kodėl tokią datą raštelyje nurodė atsakovas, jis nežino. Paaiškino, jog skolos lapo teksto nediktavo. Skolos lapas nesusijęs su motoroleriu. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirbo kartu su atsakovu ir ieškovu UAB ,,Noja“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2010 metų, dirbo buhalterė. Paaiškino, jog darbuotojai skolindavosi pinigų pas ieškovą. Skolino todėl, kad darbuotojai sakydavo, jog nori valgyti. Kaip atiduodavo, nežino. Kai darbuotojai skolinosi pinigus, laisva forma surašydavo skolos lapelius. Buvo situacijų, kai pasirašo asmuo skolos lapelį mažai sumai, tokių būdavo keli, tada susumuodavo įsiskolinimą ir perrašydavo naują lapą, o ankstesnius suplėšydavo. Be jos su piniginėmis lėšomis dirbo vadovas, kasininku buvo pats vadovas. Lapelius rašydavo iškart, kai gaudavo pinigus. Negali pasakyti, kodėl tokia suma nurodyta lapelyje, gal susikaupė. Paaiškino, jog asmeninių skolų iš darbo užmokesčio neišskaičiuodavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog 2008-09-05 atsakovas pasirašė skolos lapą, kuriuo pasiskolino iš ieškovo 1000,00 Lt (289,62 Eur) ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2008-12-31 (b.l. 6). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovas dirbo jo vadovaujamoje UAB ,,Noja“, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas. Byloje pateikti mokamieji žiniaraščiai, iš kurių matyti, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. birželio iki 2009 m. gruodžio 31d. bei nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. buvo mokamas darbo užmokestis (b.l. 26-37). Duomenų apie atliktas išskaitas iš darbo užmokesčio byloje nėra.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą atsakovas prašo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams pagal vekselį pareikšti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalis numato, jog visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos.

Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.115 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Tam, kad byloje pateiktą skolos lapą būtų galima kvalifikuoti vekseliu, dokumento turinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. Paprastajame vekselyje turi būti nurodoma: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalis). Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2008-09-05 skolos lapas, kurį pasirašė atsakovas neatitinka vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, keliamų reikalavimų, todėl neturi paprastojo ir/ar įsakomojo vekselio galios, tokiu būdu reikalavimams, kylantiems iš 2008-09-05 skolos lapo, nėra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, numatytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje.

Tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, kylantiems iš 2008-09-05 skolos lapo, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis), ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo ieškinio senaties instituto taikymui.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas atsakovo surašytas ir jo ranka pasirašytas 2008-09-05 skolos lapas, kuriuo atsakovas pasiskolino ir įsipareigojo iki 2008-12-31 grąžinti ieškovui 1000,00 Lt (289,62 Eur). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog piniginių lėšų negavo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog darbuotojams skolino pinigus, kadangi jiems neužtekdavo pinigų iki sekančio darbo užmokesčio. Teismo posėdyje liudytoja V. S. patvirtino, jog ieškovas skolino pinigines lėšas darbuotojams, o pastarieji savo ranka surašydavo skolos lapus. Atsakovas šias aplinkybes neigė, paaiškino, jog už lape nurodytą sumą ketino pirkti motorolerį, tačiau byloje nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje turimus įrodymus bei šalių paaiškinimus, labiau tikėtina, kad atsakovas pinigines lėšas gavo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad buvo suteikta paskola.

2008-09-05 pasirašyto skolos lapo pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gautos paskolos nustatyta tvarka negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pagal skolos lapą buvo vykdomi atskaitymai iš jo darbo užmokesčio, yra nepagrįstos. Teismo posėdyje liudytoja, kuri dirbo UAB ,,Noja“ buhaltere, paaiškino, jog iš darbo užmokesčio atskaitymų pagal asmenines prievoles ieškovui neatlikdavo. Netikėti liudytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Tokiu būdu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.872 straipsnis).

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti 96,37 Eur palūkanų.

Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis skelbia, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Teismui pripažinus, jog atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, sutartyje nustatytu terminu paskolos sumos negrąžino, ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų už tolesnį naudojimąsi paskolos suma po termino prievolei įvykdyti praleidimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 96,37 Eur palūkanų (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni Eur 62 ct) skolą, 96,37 Eur (devyniasdešimt šeši Eur 37 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.