Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Valausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, (duomenys neskelbtini) studentė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. D., dirbdama akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono L. pašto viršininke, žinodama, kad pagal akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ filialo Šiaulių apskrities centrinio pašto direktoriaus 2007-05-31 patvirtinto įsakymo Nr. 7-108 „Akcinės bendrovės Lietuvos pašto filialo Šiaulių apskrities centrinio pašto IV lygmens pašto viršininko pareigybės nuostatų“ 5 punkto 5.1 papunktį turi organizuoti pašto veiklą, 5.10 papunktį turi užtikrinti kokybišką pašto paslaugų finansinę ir statistinę apskaitą ir atskaitomybę, 7 punktą būti atsakinga už jai patikėtų pinigų ir kitų materialinių vertybių saugumą, 2011 m. rugpjūčio 4 d. neįformino apskaitos dokumentais 1794,79 Lt panaudojimo ir jo neįrašė į buhalterinę apskaitą, tokiais savo veiksmais nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl dėl neįformintos dokumentais ir į pašto apskaitą neįrašytos ūkinės operacijos, susijusios su 1794,79 Lt panaudojimu, negalima iš dalies nustatyti L. pašto turto, įsipareigojimų ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 4 d.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas J. D., įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis.

J. D., apklausta įtariamąja, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad apie tris metus laiko dirbo AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono L. pašto viršininke. Praėjusių metų liepos mėnesį, tiksliai datos nurodyti negali, nes neprisimena, bet gali būti, kad tai buvo liepos 26 diena, savo reikmėms iš L. pašto kasos pasiėmė 1700 litų grynųjų pinigų. Pinigus ėmė dėl to, kad skubiai reikėjo atiduoti pasiskolintus pinigus, o niekur kitur jų pasiskolinti negavo. Artimiausiu laikotarpiu, vos tik turėdama galimybę, pinigus į kasą būtų grąžinusi, jų pasilikti sau neketino. Pinigų paėmimo į jokias pašto ūkines operacijas neįtraukė, jokių dokumentų neformino. Po to, kiek prisimena, tą pačią dieną, kai L. pašte vyko patikrinimas, taip pat savo reikmėms iš pašto kasos buvo paėmusi 76,99 Lt. Paimdama šiuos pinigus, taip pat jų paėmimo į jokias pašto ūkines operacijas neįtraukė, jokių dokumentų neformino. Šiuos pinigus taip pat planavo grąžinti į kasą artimiausiu metu, tačiau to padaryti nesuspėjo, nes tą pačią dieną vyko L. pašto revizija ir buvo nustatytas pinigų kasoje trūkumas. Tą pačią dieną ji parašė pasiaiškinimą ir nurodė, kokiu tikslu iš kasos ėmė grynuosius pinigus. Kiek prisimena, sekančią dieną, pinigus į kasą grąžino. Įtarime nurodytos sumos - 1794,79 Lt iš kasos ji neėmė, paėmė tik 1776,99 Lt, todėl dėl likusios sumos, t.y. 17,80 Lt, greičiausiai pildytuose pašto dokumentuose buvo padariusi elementarią aritmetinę klaidą. Prisipažįsta, kad kaip pašto viršininkė, turėjo vykdyti pareigybės nuostatus, užtikrinti kokybišką pašto paslaugų finansinę ir statistinę apskaitą ir atskaitomybę, būti atsakinga už jai patikėtų pinigų ir kitų materialinių vertybių saugumą, visą laiką taip ir darė, tačiau skubiai prireikus grynųjų pinigų, nepagalvojo, kad po to gali kilti tokios pasekmės. Supranta, kad imti grynuosius pinigus, neįformindama jokių dokumentų, tuo labiau juos imti savo reikmėms, neturėjo jokios teisės. Supranta, kad už tokius veiksmus yra baudžiama, todėl savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., 132 b. l.).

Iš 2011-08-08/24 revizijos ataskaitos, grynųjų pinigų skaičiavimo apyrašo, paaiškinimo bei tarnybinio pranešimo matyti, kad AB „Lietuvos pašto“ L. pašte atliktas pašto kasos gamybinių dokumentų ir kasos grynųjų pinigų patikrinimas, kurio metu nustatyta eilė pažeidimų, tame tarpe ir grynųjų pinigų kasoje trūkumas (1 t., 15-22 b. l.).

Iš 2012-04-18 specialisto išvados Nr. 5-4/34 su priedais bei 2012-10-31 specialisto išvados Nr. 5-4/100 su priedu matyti, kad AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono L. pašto laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-08-04 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, neįforminta dokumentais ir į pašto apskaitą neįrašyta ūkinių operacijų, susijusių su 1794,79 Lt panaudojimu. Dėl neįformintų dokumentais ir į pašto apskaitą neįrašytų ūkinių operacijų, susijusių su 1794,79 Lt panaudojimu, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti L. pašto turto, įsipareigojimų ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-08-04. Tiriamuoju buhalteriniu laikotarpiu L. paštui vadovavo ir viršininke dirbo J. D. (1 t., 32-41, 50-56 b. l.).

Iš 2004-07-14 darbo sutarties Nr. 1355 su pakeitimais matyti, kad J. D. nuo 2004-07-15 priimta dirbti Žeimelio pašto viršininke, nuo 2006-01-03 darbo santykiai tęsiasi AB L. pašto filialo Šiaulių apskrities centriniame pašte, nuo 2009-04-01 darbo santykiai tęsiasi AB L. pašto Šiaulių filiale. J. D. atleista iš darbo 2011-08-08 (2 t., 74-87 b. l.).

Iš pašto viršininko pareigų aprašo, pareiginės instrukcijos, pareigybės nuostatų matyti, kad pašto viršininkas turi organizuoti pašto veiklą, užtikrinti kokybišką pašto paslaugų finansinę ir statistinę apskaitą ir atskaitomybę, yra atsakingas už jam patikėtų pinigų ir kitų materialinių vertybių saugumą. J. D. su šiais dokumentais supažindinta pasirašytinai (2 t., 72-73, 88-90, 91-93, 93-96 b. l.).

Kaltinamosios J. D. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji, dirbdama akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono L. pašto viršininke, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl dėl neįformintos dokumentais ir į pašto apskaitą neįrašytos ūkinės operacijos, susijusios su 1794,79 Lt panaudojimu, negalima iš dalies nustatyti L. pašto turto, įsipareigojimų ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 4 d..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama bauda, prokuroras nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji J. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją J. D. siūlė nubausti 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda. Kaltinamoji J. D. su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su bausmės rūšimi taip pat sutiko, tačiau prašė skirti mažesnę baudą, nei siūlo prokuroras, nes augina dvi nepilnametes dukras, yra bedarbė, finansinė padėtis sunki (2 t., 148 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji J. D. teisiama pirmą kartą (2 t., 134 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka nebausta (2 t., 135 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašyta (2 t., l37 b. l.), šeimoje su vyru augina dvi nepilnametes dukras, gyvenamojoje vietoje nusiskundimų jos elgesiu negauta (2 t., 139 b. l.), šiuo metu niekur nedirba (2 t., 140 b. l.), yra registruota darbo biržoje (2 t., 141 b. l.), tiek prokuroras, tiek kaltinamoji, prašė skirti baudą, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) J. D. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą 3 MGL (390 litų) dydžio baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 - 422 straipsniais, teismas

J. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir ją nubausti 3 MGL (390,00 litų) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.