- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- 2T-6-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00104-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. A. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtintą taikos sutartį byloje Nr. (duomenys neskelbiami), kurioje nustatyta pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo A. A. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtintą taikos sutartį byloje Nr. (duomenys neskelbiami) dėl A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
2. Prašyme nurodoma, kad pagal patvirtintą taikos sutartį vaiko motinai yra priskirta vaiko globos teisė, tačiau teismo sprendime nustatytos pareiškėjo teisės matytis su vaiku nėra įgyvendinamos. 2025 m. birželio 14 d. motina persikėlė iš Islandijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Ji oficialiai pašalino sūnų iš Reikjaviko savivaldybės Švietimo sistemos specializuoto skyriaus, teikiančio išsilavinimą specialiosiose mokyklose. Dėl to D. nebėra registruotas jokioje Reikjaviko, Islandijos, mokykloje, nors jo gyvenamoji vieta vis dar registruota (duomenys neskelbiami). Šiuo metu D. gyvena su motina (duomenys neskelbiami). Be to, 2025 m. rugpjūčio 15 d. D. motina ištekėjo Lietuvoje, todėl mažai tikėtina, kad su sūnumi grįš gyventi į Islandiją.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. M. (vaiko motina) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo A.A. prašymą atmesti. Nurodė, kad tiek jos, tiek sūnaus D. gyvenamoji vieta yra Islandijoje. D. kalba trimis kalbomis, jam diagnozuotas (duomenys neskelbiami). D. lanko (duomenys neskelbiami) mokyklą, dalyvauja (duomenys neskelbiami) jaunimo centro užsiėmimuose, taip pat lanko parkūro ir teniso būrelius. D. gyvenamoji vieta ir interesų centras yra motinai (suinteresuotam asmeniui) nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbiami). D. nuolatinį buvimą Islandijoje patvirtina 2024 m. rugsėjo mėnesį Islandijos ortodontinėse klinikose pradėtas dantų tiesinimo gydymas, reikalaujantis reguliarių vizitų pas tą patį ortodontą gydymo eigai stebėti ir vertinti, taip pat 2025 m. gegužės mėnesį ir 2026 m. sausio mėnesį Islandijoje jam atliktos vakcinacijos procedūros. I. M. šiuo metu dirba Islandijos universitete pagal neterminuotą darbo sutartį. Todėl, kaip ir D. atveju, motinos interesų centras yra išlikęs Islandijoje, ir šioms aplinkybėms reikšmės neturi, kad po skyrybų su D. tėvu, jo motina puoselėja tvarius šeiminius santykius su nauju vyru.
4. Nurodė, kad netrukdo sūnui bendrauti su tėvu, tačiau vaiko noras tęsti bendravimą dažnai yra paveiktas paties tėvo netinkamo elgesio. Ši aplinkybė ne kartą konstatuota Islandijos teismų sprendimuose. 2025 m. birželio 26 d. Sostinės apygardos magistrato sprendimu buvo atmestas tėvo prašymas skirti vaiko motinai baudą už tariamą trukdymą bendrauti su sūnumi. Sprendime pažymėta, kad 2024 m. gruodžio 19 d. susitikimo metu tėvas apkaltino sūnų dėl kompiuterinio žaidimo įsigijimo be leidimo, pavadino jį „vagimi“ ir tą pačią dieną grąžino vaiką motinai, reikalaudamas, kad sūnus būtų nubaustas. Po šio įvykio sūnus atsisakė lankytis pas tėvą, tačiau, motinos raginamas tęsti bendravimą, vaikas išreiškė norą susitikti su tėvu ir kartu pažiūrėti filmą. Tėvui ignoruojant šį norą 24 valandas, vaikas užblokavo tėvą socialiniame tinkle „Instagram“. Sprendime konstatuota, kad motina ne tik netrukdė sūnui bendrauti su tėvu, bet ir aktyviai skatino atkurti nutrūkusį ryšį, ragindama sūnų susitikti su seneliais bei palaikyti ryšį su tėvu telefonu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teisėjas padarė išvadą, kad motinos veiksmai atitiko paauglio vaiko valios išraišką ir ekspertų rekomendacijas dėl ryšių su tėvu palaikymo. Sprendimas yra galutinis ir įsiteisėjęs. Pareiškėjas pateikė dar du analogiško pobūdžio skundus dėl tariamo motinos trukdymo bendrauti su sūnumi, reikalavo skirti baudas. Pirmasis skundas Sostinės apygardos magistrato sprendimu buvo atmestas, nenustačius motinos trukdymo bendrauti. Antrasis skundas šiuo metu dar nėra išnagrinėtas.
5. Be to, Islandijoje vyksta mediacijos procesas, kuriuo siekiama pakeisti 2023 m. birželio 28 d. taikos sutarties nuostatas dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Mediacijos procesas inicijuotas dėl to, kad po taikos sutarties sudarymo tėvo ir sūnaus santykiai iš esmės pasikeitė – dėl tėvo elgesio sūnus ne kartą atsisakė bendrauti, o formalus taikos sutarties sąlygų laikymasis tapo nesuderinamas su faktine situacija ir geriausiais vaiko interesais. Mediacijos procesas Islandijoje yra tiesiogiai nukreiptas į geriausių sūnaus interesų nustatymą, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, specialiuosius poreikius bei faktinius santykius su tėvu. Procesas turėtų būti užbaigtas per 2–3 mėnesius, todėl skubotas 2023 m. birželio 28 d. taikos sutarties pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje gali neatitikti tiek faktinės, tiek teisinės situacijos, nes paraleliai bus sudaryta nauja taikos sutartis dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos.
6. Nors sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra ir išlieka Islandijoje, jo reguliarios viešnagės Lietuvoje yra būtinos tiek dėl specializuotų pagalbos paslaugų, reikalingų vaiko raidai ir vystymuisi, tiek dėl šeiminių ir kultūrinių ryšių su Lietuva palaikymo. Tėvų santuokos metu šeima gyveno kaip dvikultūrė, todėl vaikas nuo gimimo buvo ugdomas lietuvių kalbos ir kultūros tradicijų, o reguliarios viešnagės Lietuvoje padeda puoselėti artimus ryšius su giminaičiais. Motina kryptingai naudoja sūnaus ryšį su Lietuva jo specialiesiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, 2024 m. vasarą sūnus Klaipėdoje lankė delfinų bei kitą terapiją (kineziterapija, meno terapija), kurių Islandijoje nėra. Šią veiklą teigiamai įvertino sūnaus neurologas ir socialinė darbuotoja, kuri stebi vaiko pažangą. Vaiko geriausių interesų principas reikalauja užtikrinti teisę į visapusišką vystymąsi, įskaitant ryšius su abiejų tėvų kultūrine aplinka ir prieigą prie specializuotų paslaugų, geriausiai atitinkančių vaiko individualius poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje sprendžiamas Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas.
8. Byloje nustatyta, kad nepilnametis D. gimęs (duomenys neskelbiami), yra pareiškėjo (toliau – pareiškėjas, tėvas) ir suinteresuoto asmens (toliau – suinteresuotas asmuo, motina) sūnus.
9. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbiami), o Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtinta taikos sutartimi vaiko motinai suteikta visiška sūnaus D. globa, tėvui nustatant pareigą mokėti vaiko išlaikymą. Taikos sutartimi nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka: kas antrą savaitę nuo penktadienio 14:00 val. iki pirmadienio 10:00 val. vasaros atostogų metu (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.) bei šventiniais laikotarpiais taikomas kitoks režimas – dvi savaitės birželio ir dvi savaitės rugpjūčio mėnesiais vaikas praleidžia pas tėvą. Liepos mėnesį numatytas nepertraukiamas vaiko bendravimas su motina, suteikiant galimybę praleisti vasaros atostogas Lietuvoje.
10. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio D. gyvenamoji vieta yra motinai nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbiami). Vaikas lanko (duomenys neskelbiami) mokyklą, dalyvauja (duomenys neskelbiami) jaunimo centro užsiėmimuose, lankosi parkūro ir teniso būreliuose. Vaiko nuolatinį buvimą Islandijoje patvirtina 2024 m. rugsėjo mėnesį pradėtas dantų tiesinimo gydymas Islandijos ortodontinėje klinikoje, taip pat 2025 m. gegužės mėnesį ir 2026 m. sausio mėnesį atliktos vakcinacijos procedūros. Vaiko motina dirba Islandijos universitete pagal neterminuotą darbo sutartį.
11. Byloje pateiktas nepilnamečio tėvų susirašinėjimas patvirtina, kad vaikas bendrauja su tėvu, tačiau bendravimas nevyksta griežtai pagal nustatytą tvarką.
12. Taip pat byloje nustatyta, kad Islandijoje šiuo metu vyksta mediacijos procesas, kuriuo siekiama pakeisti 2023 m. birželio 28 d. taikos sutarties sąlygas dėl tėvo ir nepilnamečio D. bendravimo tvarkos.
13. Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Suinteresuotas asmuo su šiuo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, motyvuodama vaiko specialiaisiais poreikiais, tėvo netinkamu elgesiu bei vykstančiu mediacijos procesu Islandijoje, kuriuo siekiama pakeisti taikos sutarties nuostatas, o vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Islandijoje.
14. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.
15. Lietuvos Respublika ir Islandijos Respublika ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Konvencija). Šios Konvencijos tikslai: 1) nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą; 2) nustatyti, kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją; 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę; 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose susitariančiosiose valstybėse; 5) suformuoti tokį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų valstybių institucijų, kurio gali prireikti šios Konvencijos tikslams pasiekti (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybių Konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į Konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.
17. Konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies b punktas).
18. Priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse (Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).
19. Nepažeisdamas Konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (Konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (Konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).
20. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (Konvencijos 27 straipsnis).
21. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas. Užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra nėra skirta iš naujo spręsti ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar vertinti užsienio teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumo. Lietuvos teismas šioje stadijoje tik patikrina, ar nėra įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų atsisakyti tokį sprendimą pripažinti.
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių sudarytą taikos sutartį 2023 m. birželio 28 d. patvirtino kompetentingas Reikjaviko apylinkės teismas byloje Nr. (duomenys neskelbiami), todėl ji laikytina galiojančia vaiko apsaugos priemone. Duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų panaikintas ar netekęs galios, byloje nepateikta.
23. Vertindamas suinteresuoto asmens argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko ir jo motinos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Islandijoje, kur vaikas mokosi, lankosi gydymo įstaigose bei dalyvauja ugdymo veiklose. Suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, kad vaikas su motina lankosi Lietuvoje ir čia dalyvauja tam tikrose veiklose ar terapijose, savaime nepatvirtina nuolatinės vaiko ir jo motinos gyvenamosios vietos pakeitimo, o tik rodo laikiną buvimą Lietuvos Respublikoje.
24. Teismas taip pat pažymi, kad suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės dėl vaiko specialiųjų poreikių, terapijos ar galimų bendravimo sunkumų su pareiškėju yra susijusios su bendravimo su vaiku tvarkos turiniu ir jos tinkamumu, tačiau šios aplinkybės nėra vertinamos sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą. Tokių aplinkybių vertinimas ir galimas vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimas priskiriamas valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, institucijų kompetencijai.
25. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje pagal 1996 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalį arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 500–503 straipsnius. Nėra duomenų, kad sprendimas būtų akivaizdžiai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka ar prieštarautų geriausiems vaiko interesams, jog suinteresuotas asmuo Islandijos procese nebūtų turėjusi galimybės dalyvauti ar kad sprendimą būtų priėmusi institucija, neturėjusi jurisdikcijos. Taip pat nenustatyta, kad dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių būtų priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, ar buvo pažeista Konvencijos 33 straipsnyje nustatyta procedūra.
26. Suinteresuoto asmens argumentas, kad šiuo metu Islandijoje vyksta mediacijos procesas, kuriuo siekiama pakeisti 2023 m. birželio 28 d. Islandijos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Islandijos teismo patvirtintą taikos sutartį. Vien tai, kad kompetentingame teisme pradėtas procesas dėl galimo bendravimo tvarkos pakeitimo, nepaneigia galiojančio sprendimo teisinės galios ir nesudaro kliūčių jį pripažinti. Naujas sprendimas, jeigu toks būtų priimtas, galėtų turėti reikšmės tik tolimesniam sprendimo vykdymui ar tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimui.
27. Atsižvelgdamas į tai, kad Reikjaviko apylinkės teismas turėjo jurisdikciją spręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko ir pareiškėjo bendravimo tvarkos, o byloje nenustatyta 1996 m. Hagos konvencijoje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytų atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindų, teismas padaro išvadą, kad Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtinta taikos sutartis pripažįstama ir ją leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.
28. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas užsienio teismo (arbitražo) sprendimams vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo kompetentingo Lietuvos Respublikos nacionalinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo (arbitražo) sprendimas, įsiteisėjimo, kaip tai reglamentuota CPK 8111 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 39 punktas).
29. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad jis per 30 nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (jeigu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per 60 dienų) turi teisę pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą peržiūrėti šią nutartį (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis; 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 5, 6 dalys), tačiau prašymas gali būti grindžiamas tik 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo prašymą patenkinti.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Reikjaviko apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. patvirtintą taikos sutartį byloje Nr. (duomenys neskelbiami).
Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje teismo sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per 60 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.
Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo, jeigu toks prašymas nebuvo paduotas.