- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1340-260/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Galina Blaževič
- Atsakovas
- UAB „Pop centras“, UAB „Prostafus“, Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, UAB „Rūdupis“
- Trečiasis asmuo
- R. P., V. M.
- Ieškovas
- G. B., V. Š.
- Advokatai
- Rita Petručionytė, Rūta Čilinskaitė, Jurgis Kaušinis, Eglė Keidošienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 24.1;
(S)
30.4.1; 50.8; 121.13;121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Eglei Keidošienei, atsakovo UAB „Pop centras“ atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, atsakovo UAB „Prostafus“ atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Indrei Brazei, trečiajam asmeniui R. P. , trečiųjų asmenų atstovei advokatei Ritai Petručionytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-534-717/2008 pagal ieškovų: G. B. ir V. Š. ieškinį atsakovams: UAB „Pop centras“, UAB „Prostafus“, Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, UAB „Rūdupis“, tretiesiems asmenims: V. M. ir R. P. dėl potvarkio, nuomos sutarties, jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais, statybos leidimo panaikinimo bei nuosavybės teisių atkūrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu (t.4, b.l. 127-131) prašė:
1) pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė vilkina ir vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus atkurti ieškovams nuosavybės teises į B. M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;
Šalies argumentai
2) pripažinti negaliojančiu 1992-06-05 Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 495-v, kuriuo 1,50 ha žemės sklypas yra skiriamas išnuomoti UAB „Pop centras“;
3) pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, sudarytą 1994-07-29 tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Pop centras“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune;
4) pripažinti negaliojančiomis 2002-10-24 ir 2003-10-14 bendrosios jungtinės veiklos sutartis, sudarytas tarp UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“;
5) pripažinti negaliojančiu 2002-11-14 tarp UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ sudarytą aktą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (nebaigta statyba) tarp šalių, kuris VĮ Registrų centro pažymoje įvardintas kaip 2002-11-14 susitarimas (patikslintas 2005-04-04 patikslinto ieškinio 7 punkto reikalavimas – t.5, b.l. 90);
6) pripažinti negaliojančia rangos sutartį Nr. 138, sudarytą 2004-06-01 tarp UAB „Rūdupis“ ir UAB „Prostafus“;
7) pripažinti negaliojančiais statybos leidimus: 2002-10-15 Nr. NS 85-66 (statyti teniso kortus) ir 2004-03-08 Nr. NS 85-66, versija 2 (pasikeitus statybos projektui) statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais;
8) pripažinti negaliojančiomis Statybos inspekcijos pažymas, išduotas 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189;
9) pripažinti, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra neužstatytas, nereikalingas visuomenės poreikiams, todėl į jį atkurtinos nuosavybės teisės;
10) pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą dėl 5 procentų statybos baigtumo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune;
11) pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą Nr. 20/270692;
12) pripažinti negaliojančia 1994-09-06 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus nuomos sutarties teisinę registraciją Nr. 19/2353-1 ir 2005-10-15 įrašą VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre Nr. 19-2353 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą Nr. 19-2353;
13) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą B. M. jo teisių perėmėjams, nuosavybės teises į šį žemės sklypą atkuriant natūra;
14) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, grąžinant šį žemės sklypą natūra B. M. teisių perėmėjams;
15) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuosavybės teisės įrašus dėl UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ turimų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune;
16) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuomos teisės įrašus dėl UAB „Pop centras“ nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune;
17) įpareigoti atsakovus UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ sutvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinant iš šio sklypo atsakovams priklausančias statybines medžiagas bei išlyginant duobes, atsiradusias dėl atsakovo vykdytų darbų;
18) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas,
19) taikyti 1 mėnesio senaties terminą nuomos sutarties teisinei registracijai.
Ieškovas V. Š. paaiškino (teismo posėdžio protokolas t.8, b.l. 65 2-a pusė ir 66, patikslintas ieškinys t.4, b.l. 127-131), jog jis yra mirusios savo mamos I. Š. teisių perėmėjas. Mama 1992 metais buvo padavusi prašymą nuosavybės teisei atkurti į jos tėvo B. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą 6,77 ha bendro ploto buvusiame Pažaislio valsčiuje, Girstupio kaime, dabartinėje Kauno miesto teritorijoje. Kiti pretendentai atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą buvo mamos brolis J. M. ir sesuo G. B. . J. M. prašymą nuosavybės teisei į tėvo žemę atkurti padavė 1991 metais. Su prašymu atkurti nuosavybės teises buvo paduoti visi reikalingi dokumentai. Buvo prašoma nuosavybės teisę į žemę atkurti natūra. Jam natūra yra sugrąžinta 20 arų žemės iš jam tenkančios 2,257 ha dalies. Jis ir kiti pretendentai pastoviai kreipdavosi į Žemėtvarkos skyriaus arba Kauno apskrities viršininko administracijos kompetentingus asmenis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau jiems būdavo nurodoma laukti arba siūloma žemę imti kitoje vietoje. Visą laiką žemės sklypas, į kurį jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo laisvas. Tik apie 2004 metų balandžio mėnesį pastebėjo, kad tame žemės sklype prasidėjo kasinėjimo darbai, buvo pradėtos vežti statybinės medžiagos. Pradėjus aiškintis kas vyksta, sužinojo, kad 1992-06-05 buvo priimtas savivaldybės potvarkis, kuriuo 1,50 ha žemės buvo išnuomota UAB „Pop centras“ koncertų salės statybai, o 1994 metais savivaldybė su UAB „Pop centras“ sudarė šios žemės nuomos sutartį 99 metų terminui. Tada jie kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo. Mano, kad žemė pirmiausiai turėtų būti sugrąžinta natūra jos buvusiems savininkams arba teisėtiems teisių perėmėjams, o savivaldybė, neišsprendusi nuosavybės teisių atkūrimo klausimo iki galo, neteisėtai žemę išnuomojo atsakovams. Taip pat mano, kad ši žemės nuoma yra apsimestinis sandoris, nes per 10 metų nuo jos nuomos pradžios, sklypas buvo visiškai laisvas, nebuvo vykdomi darbai dėl ko žemė buvo išnuomota. Tik po to, kai jie labai intensyviai pradėjo reikalauti grąžinti žemę natūra, prasidėjo statybos ginčo žemės sklype. Šias statybas laiko apsimestinėmis, siekiant negrąžinti žemės natūra.
Atsakovas UAB „Pop centras“ prašė ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais visus ieškinio reikalavimus atmesti, taikyti senaties terminą 1992-06-05 potvarkio Nr. 495-v ginčijimui. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės 1992-06-05 potvarkiu Nr. 495-v jam buvo suteiktas 1,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, o 1994-07-29 sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui. Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nuomos sutartis buvo įregistruota Žemėtvarkos skyriuje, todėl ieškovų prašomas senaties terminas dėl sutarties įregistravimo neturėtų būti taikomas. Pagal nuosavybės teisių atstatymo nuostatas ieškovams nuosavybės teisės natūra negalėjo būti atkurtos į didesnius žemės sklypus, negu jie atgavo žemės. Žemė jiems išnuomota buvo pagrįstai, nes pagal tuo metu galiojusį nuosavybės atstatymo įstatymą ieškovams vis vien negalėjo būti žemė sugrąžinta natūra. Žemės sklypas nėra laisvas, o užstatytas, todėl į jį negalima atkurti nuosavybės teisių natūra. Ieškovai neturi teisės prašyti naikinti jų sudarytas jungtinės veiklos ir kitas sutartis, susijusias su pastato statyba, nes šios sutartys neliečia jų interesų, jie nėra šių sutarčių subjektai. Statybos leidimai buvo išduoti nepažeidžiant galiojančių įstatymų, todėl juos panaikinti nėra įstatyminio pagrindo. Prašymai naikinti VĮ Registrų centro įrašus bei jų užfiksuotą teisinę registraciją nepagrįsti, jie atmestini, kadangi ieškovai dėl jų nuginčijimo nesikreipė juos nuginčyti išankstinio ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka.
Atsakovas UAB „Prostafus“ prašė ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais patikslintus ieškinius atmesti, 1992-06-05 potvarkio Nr. 495-v panaikinimui taikyti 30 dienų jo apskundimo senaties terminą. Atstovas yra 99/100 dalių statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. Mano, kad nepagrįstas ieškovų prašymas pripažinti apskrities veiksmus dėl nuosavybės teisės atkūrimo vilkinimu, nes nuo prašymų padavimo iki šio momento yra sprendžiami klausimai dėl nuosavybės atkūrimo. Senaties terminą potvarkiui apskųsti reikėtų skaičiuoti nuo 2000-02-09, nes iš V. Š. savivaldybei pateikto rašto matyti, kad jam yra žinoma apie žemės nuomą. Nuomos sutarties įregistravimas buvo atliktas tą pačią dieną, kaip ir sudaryta nuomos sutartis, todėl jos įregistravimui taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Tretieji asmenys negali ginčyti sandorių – jungtinės veiklos sutarčių ir su jais susijusių administracinių aktų, nes jie nėra šių sandorių subjektai. Sklypas yra užstatytas, tą patvirtina trys ekspertizės bei Registrų centro duomenys, todėl į šį žemės sklypą negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Prašymas panaikinti Registrų centro duomenis yra neteisėtas, nes nebuvo laikytasi ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais ieškovų pusėje prašė (t.4, b.l. 134-138):
1) pripažinti, kad atsakovai: Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija vilkina ir vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus atkurti jiems nuosavybės teises į B. M. privačios nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį – sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;
2) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1992-06-05 potvarkį Nr. 495-v dėl 15000 kv. m ploto žemės sklypo suteikimo UAB „Pop centras“ koncertų ir sporto salei su pagalbiniais pastatais statyti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune;
3) pripažinti negaliojančia 1994-07-29 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir 1994-09-06 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus nuomos sutarties teisinę registraciją Nr. 19/2353-1 bei 2002-10-15 įrašą VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre Nr. 19-2353 ir įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą Nr. 19-2353;
4) pripažinti negaliojančiais 2002-10-15 statybos leidimą Nr. NS-85-66 ir 2004-03-08 statybos leidimą NS 85-66, versija 2;
5) pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą nr. 20/270692 dėl 5 procentų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune baigtumo bei 2 procentų nusidėvėjimo;
6) pripažinti negaliojančiomis atsakovų UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ 2002-10-24 ir 2003-10-14 jungtinės veiklos sutartis dėl statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) , Kaune bei pripažinti negaliojančiu 2002-11-14 UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ sudarytą aktą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (nebaigta statyba) pasidalinamo tarp šalių, kuris VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. 20/270692 4.1 ir 4.2 punktuose įvardijamas kaip susitarimas 2002-11-14 (pradinis reikalavimas t.4, b.l. 137 6 punktas pakeistas patikslintu ieškinio reikalavimu t.5, b.l. 91);
7) pripažinti negaliojančiomis Statybos inspektorių pažymas 2003-05-06 Nr. NS 116, 2004-05-14 Nr. 3-NS-189;
8) pripažinti negaliojančia 2004-06-01 UAB „Rūdupis“ ir „Prostafus“ rangos sutartį Nr. 138;
9) įpareigoti atsakovą Kauno AVA atkurti B. M. nuosavybės teises, suteikiant pretendentams natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune;
10) teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovė prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas,
11) taikyti senaties terminą žemės sklypo nuomos sutarties teisinei registracijai.
Tretieji asmenys nurodė, kad 1,50 ha žemės sklypas jiems negrąžinamas nepagrįstai. R. P. nurodė, kad ji visą laiką gyvena nacionalizuotoje žemės teritorijoje ir žino, kad žemė tiek prašymo padavimo metu, tiek vėliau buvo laisva. Ji labai aktyviai reikalavo atkurti nuosavybės teises, tačiau visais atvejais nuosavybės teisę atkuriančios institucijos ją tikindavo, kad greitai tai padarys, kol galiausiai 2004 metų pavasarį pastebėjo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune pradedami vykdyti kasinėjimo darbai. Tada pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, dar 1992-06-05 buvo suteiktas UAB „Pop centras“, o 1994-07-29 jam išnuomotas 99 metų terminui. Mano, kad tokie institucijų veiksmai jos ir kitų pretendentų atžvilgiu yra apgaulė, klausimo išsprendimo vilkinimas ir slėpimas tikrosios padėties, kad ji negalėtų apskųsti jų veiksmų, nes tuo metu, kai žemė buvo suteikta UAB „Pop centras“, o vėliau jam išnuomota, nei žemėtvarkos skyriaus, nei vėliau apskrities darbuotojai jos ir kitų pareiškėjų apie tai neinformavo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į B. M. iki nacionalizacijos turėtą žemės dalį – sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažino negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 495-v, kuriuo UAB „Pop centras“ buvo suteiktas 15 000 kv. m ploto žemės sklypas; pripažino negaliojančia 1994 m. liepos 29 d. sudarytą žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartį 99 metų terminui tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Pop centras“; pripažino negaliojančiais statybos leidimus: 2002-10-15 Nr. NS 85-66 statyti teniso kortus ir 2004-03-08 Nr. NS 85-66 versija 2 statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais; pripažino negaliojančiomis Statybos inspekcijos pažymas, išduotas 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189. Ieškovų G. B. ir V. Š., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. M. ir R. P. reikalavimus: pripažinti negaliojančia bendrosios jungtinės veiklos sutartis, sudarytas 2002-10-24 ir 2003-10-14 tarp UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“; pripažinti negaliojančiu 2002-11-14 UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ sudarytą aktą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (nebaigta statyba) pasidalinimo; pripažinti negaliojančia 2004-06-01 rangos sutartį Nr. 138, sudarytą tarp UAB „Rūdupis“ ir UAB „Prostafus“, teismas atmetė. Dėl ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimų: pripažinti, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra neužstatytas, nereikalingas visuomenės poreikiams, todėl į jį atkurtinos nuosavybės teisės; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytą B. M. , jo teisių perėmėjams, suteikiant šį žemės sklypą natūra ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti detalųjį planą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo natūra B. M. teisių perėmėjams teismas civilinę bylą nutraukė. Paliko nenagrinėtus ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimus: pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą dėl 5 procentų statybos baigtumo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą Nr. 20/270692; pripažinti negaliojančia 1994-09-06 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus nuomos sutarties teisinę registraciją Nr. 19/2353-1 ir 2002-10-15 įrašą Nr. 19-2353 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą Nr. 19-2353; įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuosavybės teisės įrašus dėl UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ turimų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune; įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuomos teisės įrašus dėl UAB „Pop centras“ nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; įpareigoti atsakovus UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ sutvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinant iš šio sklypo atsakovams priklausančias statybines medžiagas bei išlyginant dėl atsakovų darbų atsiradusias duobes.
Teismas nustatė, kad per visą laikotarpį nuo prašymo nuosavybei atkurti padavimo momento iki šiol, nei savivaldybė, nei apskritis nesiaiškino kokiu žemės sklypu naudojosi pretendentas atkurti nuosavybės teises - J. M. (jis ir jo teisių perėmėjos gyveno nacionalizuotoje vietoje ir ja faktiškai naudojosi). Savivaldybė privalėjo išsiaiškinti kokiais žemės sklypais naudojosi pretendentai ir, esant giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams, privalėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 594 nėra duomenų, kad savivaldybė ar apskritis būtų įpareigojusi pretendentus pateikti trūkstamus nuosavybę ar giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Faktiškai nuosavybės teisių atkūrimas šios bylos pretendentams buvo pradėtas spręsti tik 1994 metais, kai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę natūra: I. Š. į 20 arų žemės, G. B. ir J. M. – į po 30 arų žemės sklypus. Šį nuosavybės teisių atkūrimą teismas vertino kaip institucijoms priskirtų pareigų vykdymo vilkinimą, kas turėjo įtakos pretendentų teisių į nuosavybės atkūrimą pažeidimui – vilkinant atkurti nuosavybės teises, dalis žemės nepagrįstai 1992-06-05 buvo paskirta UAB „Pop centras“, o 1994-07-29 išnuomota. Gavus ir užregistravus pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teises į B. M. žemę natūra, ši žemė jau negalėjo būti laikoma kaip valstybinio fondo žemė. Todėl Kauno miesto savivaldybės 1992-06-05 potvarkiu Nr495-v, kuriame nurodyta, jog suteikiama 15000 kv.m žemės iš valstybinio fondo žemės, buvo pažeistos nuosavybės atstatymo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teismas sprendė, jog buvo pažeisti ir nuosavybės atstatymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, kadangi ginčo žemė nebuvo priskirta prie negrąžintinos natūra, nes nebuvo konkretaus įsakymo ar potvarkio ginčo žemę panaudoti miesto poreikiams, be to išnuomotoji žemė ilgą laiką buvo nenaudojama, buvo neapsisprendžiama ką su ja daryti – statyti teniso kortus ar koncertų salę ir netgi koncertų ir sporto salę. Kadangi žemės suteikimą naudotis UAB „Pop centras“ Kauno miesto savivaldybės 1992-06-05 potvarkiu Nr. 495-v teismas laikė sandoriu, kuris buvo priimtas pažeidžiant nuosavybės atstatymo įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl pripažino jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (Civilinio kodekso (toliau CK) 59 straipsnis 1964 m. red.). Teismas pripažino negaliojančia ir 1994-07-29 1,5 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB “Pop centras“, kadangi ji buvo sudaryta neteisėto potvarkio pagrindu. Teismas laikė, kad ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nepraleido senaties termino skųsti 1992-06-05 potvarkį, nes apie tai, kad žemė, į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra suteikta UAB „Pop centras“ jie galėjo sužinoti tik gavę Kauno apskrities Žemėtvarkos skyriaus 2004-04-16 raštą, adresuotą V. Š. . Ieškinys teisme buvo pareikštas 2004-06-21, todėl dėl potvarkiu pažeistų teisių gynimo teismas taikė bendrą 3 metų senaties terminą, kuris nebuvo praleistas. Teismas panaikino ir 2002-10-15 išduotą leidimą Nr. NS-85-66 UAB „Pop centras“ statyti teniso kortus bei 2004-03-08 statybos leidimą Nr. NS 85-66, versija 2 statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais, kadangi panaikinus žemės nuomos sutartį, leidimas neteko galios, nes statytojas neteko žemės, ant kurios turėtų būti statomas statinys. Kadangi bet koks veiksmas, susijęs su statyba, jeigu jis vykdomas be statybos leidimo, yra neteisėtas, teismas pripažino negaliojančiomis statybos inspekcijos išduotas pažymas: 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189. Teismas atmetė ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimus pripažinti negaliojančias bendrovės jungtinės veiklos sutartis, sudarytas 2002-10-24 ir 2003-10-14 tarp UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ bei pripažinti negaliojančiu 2002-11-14 UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ sudarytą aktą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (nebaigta statyba) pasidalinimo tarp šalių negaliojančiu, pripažinti negaliojančia 2004-06-01 rangos sutartį Nr. 138, sudarytą tarp UAB „Rūdupis“ ir UAB „Prostafus“, kadangi sutartimis, sudarytomis tarp UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“, nebuvo pažeistos ieškovų ir trečiųjų asmenų teisės. Šios sutartys susijusios su dalies statinių perleidimu ir statybos vykdymu. Teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti, kad sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra neužstatytas, nereikalingas visuomenės poreikiams, todėl į jį atkurtinos nuosavybės teisės bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytą B. M., jo teisių perėmėjams suteikiant šį žemės sklypą natūra, taip pat įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti ir patvirtinti detalųjį planą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo natūra B. M. teisių perėmėjams, kadangi nuosavybės teisių atkūrimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, o šio proceso sudėtinė dalis – planų rengimas, yra priskirta savivaldybės ir apskrities kompetencijai. Ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą dėl 5 procentų statybos baigtumo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro įrašą Nr. 20/270692; pripažinti negaliojančia 1994-09-06 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus nuomos sutarties teisinę registraciją Nr. 19/2353-1 ir 2002-10-15 įrašą VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre Nr. 19-2353 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą Nr. 19-2353; įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuosavybės teisės įrašus dėl UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ turimų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune; įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuomos teisės įrašus dėl UAB „Pop centras“ naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teismas paliko nenagrinėtus, kadangi nustatė, jog ieškovas ir tretieji asmenys nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Reikalavimą įpareigoti atsakovus UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ sutvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinant iš šio sklypo atsakovams priklausančias statybines medžiagas bei išlyginant dėl atsakovų darbų atsiradusias duobes, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi ieškovų ir trečiųjų asmenų statusas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą. Pretendentai neturi reikalavimo teisės pašalinti tam tikrus tariamos jų teisės pažeidimus. Tokią teisę jie įgytų būdami žemės sklypo savininkais arba teisėtais jo valdytojais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.8, b.l. 129-143) atsakovai UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimai: pripažinti negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 495-v, kuriuo UAB „Pop centras“ buvo suteiktas 15 000 kv. m ploto žemės sklypas; pripažinti negaliojančia 1994 m. liepos 29 d. sudarytą žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos sutartį 99 metų terminui tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Pop centras“; pripažinti negaliojančiais statybos leidimus: 2002-10-15 Nr. NS 85-66 statyti teniso kortus ir 2004-03-08 Nr. NS 85-66 versija 2 statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais; pripažinti negaliojančiomis Statybos inspekcijos pažymas, išduotas 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189 ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nurodytus reikalavimus atmesti.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių motyvų:
1. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį, CPK 185 straipsnį, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnį.
Atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimui dėl 1992 m. birželio 5 d. potvarkio Nr.495-v ir tuo pagrindu atmesti šį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą, taip pat nuomos sutarties negaliojimo pagrindo klausimą, taikė 1964 m. redakcijos CK normas. Teismas negalėjo 2001-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui taikyti 1964 m. redakcijos CK normų. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK taikomas teisiniams santykiams bei teisinėms situacijoms, atsiradusiems jam įsigaliojus. Spręsdamas dėl ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimo panaikinti 1992 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 495-v, teismas turėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui apskųsti, o ne ieškinio senaties terminą. Reikalavimas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo kyla iš viešojo administravimo santykių, o tokio akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai tas aktas asmeniui buvo įteiktas, arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie tokį aktą. Ieškovas V. Š. dar 2000 m. pradžioje žinojo, kad dėl žemės, kuri ieškovams ir tretiesiems asmenims negrąžinta natūra, yra sudaryta nuomos sutartis, nes 2000 m. vasario 9 d. Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui įteiktame rašte pats nurodė šią aplinkybę. Todėl teismo išvada, kad ieškovas tik 2004 m. sužinojo apie ginčijamą potvarkį, yra nepagrįsta. Ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimas turėjo būti atmestas dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo.
2. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 263 straipsnio normas. Teismas padarė išvadas, kurios yra nepagrįstos teisės aktų normomis arba padarytos neteisingai aiškinant faktines aplinkybes. Teismas sprendime nurodė, kad nebuvo poreikio skirti UAB „Pop centras" 15000 kv.m žemės sklypą, taip pat, kad nėra „protokolų ir sprendimų dėl 1,5 ha žemės sklypo reikalingumo visuomenės poreikiams". Šios išvados teismas nepagrindė jokia teisės norma, t.y. nenurodė, koks teisės aktas 1992 m. birželio 5 d. potvarkio Nr. 495-v priėmimo metu reglamentavo poreikio žemės sklypų išnuomojimui nustatymo taisykles, kur nustatyta pareiga rengti protokolus ir sprendimus dėl žemės sklypo reikalingumo visuomenės poreikiams. Teismas išvadą apie poreikio žemės sklypo skyrimui nebuvimą padarė remdamasis iš esmės tuo, kad buvo keičiama statinio, kurį buvo rengiamasi statyti sklype, paskirtis. Teismas taip pat nurodė, kad keičiantis statinio funkcinei paskirčiai, nebuvo svarstomos sąlygos ar išnuomota žemė atitiks naujo statinio poreikiams. Tačiau teismas nenurodė, koks teisės aktas draudžia keisti statinio paskirtį. Kitos paskirties žemė, kokia būtent ginčo sklypas ir yra, gali būti naudojama pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti. Apelianto teigimu, nei buvusioji Kauno miesto valdyba, nei atsakovai UAB "Prostafus" ir UAB "Pop centras" nepažeidė jokios teisės normos, teisės aktuose nustatyta tvarka pakeisdami ginčo sklype statomo pastato pobūdį, kadangi Žemės nuomos įstatymas, kuris galiojo statybos leidimo išdavimo ir jo koregavimo metu, nedraudė keisti žemės sklype statomų statinių paskirties, jeigu tai neprieštarauja pagrindinei tikslinei žemės sklypo naudojimo paskirčiai (Žemės nuomos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Tiek teniso kortai, tiek ir koncertų bei sporto salė yra skirti visuomenės kultūriniams poreikiams tenkinti. Tai, kad buvo keičiama pastato, statomo ginčo žemės sklype, tiesioginė naudojimo paskirtis, nereiškia, kad tokio pastato statybai nebuvo poreikio. Ginčijamo 1992 m. birželio 5 d. potvarkio Nr. 495-v priėmimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė jokios specialios procedūros, pagal kurią sklypas turėjo būti pripažintas reikalingu visuomenės poreikiams. Teismas sprendime nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė tuometinė Kauno miesto valdyba, priimdama ginčijamą potvarkį. Todėl sprendimo dalis dėl šio potvarkio panaikinimo negali būti laikoma pagrįsta. Ginčijamo potvarkio priėmimo metu B. M. įpėdiniai buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į jo turėtą žemę, tačiau prašymuose nebuvo nurodyta, kad prašoma grąžinti žemė yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Prašymuose buvo prašoma atkurti nuosavybės teises suteikiant žemės sklypą ekvivalentine natūra. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad archyviniai dokumentai, pagrindžiantys pretendentų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo sklypą, buvo pateikti tik 1993 m. balandžio 26 d. Todėl 1992 m. birželio mėn. Kauno miesto valdyba neturėjo pagrindo manyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini) negali būti suteiktas UAB „Pop centras". Ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu buvo aišku, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavę asmenys negalės natūra atgauti visos B. M. turėtos žemės, nes tokios galimybės nenumatė įstatymas (tuo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusi nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 str.). Todėl ginčo žemės sklypas buvo laikomas laisvu ir galėjo būti išnuomotas atsakovui UAB „Pop centras".
3. Teismas netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnio pažeidimas) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Pop centras" mokesčius už nuomojamą žemę mokėjo tik 1999-2002 metais. Iš Kauno apskrities VMI rašto teismui matyti, kad UAB „Pop centras" nuo pat 1994 m. lapkričio 29 d. moka žemės nuomos mokestį, o 1999-2002 metų laikotarpis paminėtas tik nurodant, kokios buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Nuo 2003 m. žemės nuomos mokesčio administravimą perėmė savivaldybės, todėl Kauno apskrities VMI informacijos apie tolesnį mokesčio mokėjimą nesuteikė. Kaip matyti iš pridedamos 2007 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijos, priimtos Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriuje, UAB „Prostafus" iki šiol moka žemės nuomos mokestį.
4. Teismas netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą. Ginčijamo potvarkio ir ginčijamos nuomos sutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 5 straipsnis pretendentams nenumatė galimybės grąžinti didesnio sklypo natūra Kauno mieste. Ieškovų ir trečiųjų asmenų teisė į likusią, 1994 m. potvarkiais negrąžintą, žemę atsirado tik paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau tuo metu ginčo sklypas jau nebuvo laisvas (neužstatytas), todėl ieškovams ir tretiesiems asmenims natūra negalėjo būti grąžintas. Teismas sprendime taikė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnį ir padarė išvadą, kad gavus ir įregistravus pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į B. M. žemę natūra, ginčo žemės sklypas negalėjo būti laikomas laisva valstybinio fondo žeme. Todėl jau nuo pirmųjų prašymų pateikimo dienos Kauno miesto savivaldybei neturėjo kilti abejonių, kad ginčo žemė yra tokia žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises ir jos negalėjo suteikti kitiems asmenims. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnį, nes jis reglamentavo nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tuo tarpu ginčo žemės sklypo paskirtis yra kitos paskirties žemė. Todėl visos teismo išvados, padarytos remiantis šia įstatymo norma, yra nepagrįstos. Ginčijamo Kauno miesto valdybos potvarkio priėmimo metu B. M. teisių paveldėtojai I. Š. ir G. B. nepareiškė valios atgauti B. M. turėtos žemės natūra, o dokumentus, pagrindžiančius teises į ginčo žemės sklypą pateikė tik 1993 m. balandžio 26 d. Todėl Kauno miesto valdyba neturėjo pagrindo manyti, kad ginčo žemės sklypas negali būti suteiktas atsakovui UAB „Pop centras".
5. Teismas pažeidė CK 1.1 straipsnio, 1.63 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies normas. 1992 m. birželio 5 d. potvarkis Nr.495-v yra administracinis aktas, o ne sandoris, kaip nurodė teismas. Teismo išvada dėl viešojo administravimo institucijos sprendimo prilyginimo sandoriui, prieštarauja CK 1.63 straipsnyje pateiktam sandorio apibrėžimui, nes sandoriais sukuriamos civilinės teisės ir pareigos, o potvarkiu buvo įgyvendintos savivaldos institucijos funkcijos viešojo administravimo, o ne civilinės teisės, srityje. Todėl potvarkis gali būti panaikintas tik ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais pagrindais, o teismas sprendime tokių pagrindų nenurodė.
6. Teismas pažeidė CK 1.78 straipsnį, 1.80 straipsnį ir ABTĮ 89 straipsnį. Teismas nenurodė ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuri būtų pažeista sudarant šią sutartį. Teismas ginčo žemės sklypo nuomos sutartį pripažino negaliojančia ne dėl nustatytų imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, o dėl to, kad ji buvo sudaryta remiantis neteisėtu potvarkiu. Tačiau CK tokio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu nenumato. Net jeigu Kauno miesto valdybos potvarkis ir būtų neteisėtas, tai savaime nereiškia ir minėtos nuomos sutarties neteisėtumo. Teismas sprendime nurodė, kad, panaikinus žemės nuomos sutartį, turi būti panaikintas 2002 m. spalio 15 d. išduotas statybos leidimas Nr. NS 85-66 bei 2004 m. kovo 8 d. išduotas statybos leidimas NS 85-66, versija 2; o Statybos inspekcijos pažymos, išduotos 2003 m. gegužės 6 d. Nr. NS-116 ir 2004 m. gegužės 14 d. Nr. 3-NS-189 pripažintinos neteisėtomis dėl to, kad panaikinti statybos leidimai. Toks teismo aiškinimas prieštarauja ABTĮ 89 straipsnio normai. Statybos leidimai ir pažymos yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, todėl jie galėjo būti panaikinti tik ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teismas tokių pagrindų byloje nenustatė. Tai, kad teismas pripažino negaliojančia žemės nuomos sutartį, savaime nereiškia, kad išduodant minėtus statybos leidimus ir Statybos inspekcijos pažymas, buvo pažeistos tuo metu galiojusios teisės aktų normos. Individualus administracinis aktas gali būti panaikinamas, jeigu jį priimant buvo pažeisti jo priėmimo metu galiojantys teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Nėra nuginčyti VĮ Registrų centro duomenys apie tai, kad ginčo žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas (5 proc. baigtumas), o teismo nurodytos statybos inspekcijos pažymos iš esmės tik patvirtina tai, kad faktinė statinio būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis: 2003 m. gegužės 6 d. pažymoje nurodyta, kad statinio būklė atitinka duomenis, 2002 m. lapkričio 20 d. užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro byloje Nr. 30589, o 2004 m. gegužės 14 d. pažymoje nurodoma, kad yra įrengti statinio gręžtiniai pamatai, kurių būklė atitinka minėtoje kadastro byloje 2004 m. gegužės 12 d. užfiksuotus duomenis. Šioje byloje buvo atliktos trys ekspertizės, ir visi ekspertai patvirtino, kad pamatai, kurie nurodyti nekilnojamojo turto kadastro byloje, yra įrengti. Minėtose Statybos inspekcijos pažymose nėra jokių kitokių duomenų, išskyrus tuos, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti šių pažymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.12-15, t. 9) ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovų nuomone, nors atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija bei Kauno miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektai, tačiau kilę ginčai tarp ieškovų ir atsakovų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis civilinės teisės normomis. Todėl apeliantų teiginiai, jog Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normų yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Šioje byloje buvo kreiptasi į Teismingumo kolegiją, kuri taip pat pripažino, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog senaties terminai praleisti nebuvo, kadangi pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą iki 2004-04-16 rašto gavimo nebuvo žinoma apie dalies žemės sklypo išnuomavimą UAB „Pop centras". Atsakovai UAB „Pop centras" ir UAB „Prostafus" tik 2004-06-15 pradėjo statybos darbus ginčijamame sklype. Šiuo konkrečiu atveju ginčo sklypo paskyrimui statyti koncertų salei jokio visuomenės poreikio nebuvo ir nėra, o tiksliau net nebuvo analizuojama ar apskritai yra tokie visuomenės poreikiai, nebuvo jokių svarstymų, nebuvo rengiamas šios teritorijos detalusis planas ir kt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovams nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo užbaigtas, t.y. nuosavybės teisės buvo atkurtos tik dalyje, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą prie namo bei kitose žemės sklypo, kurį iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė B. M. ribose, visas žemės sklypas, kurį iki nacionalizacijos valdė B. M. išliko ginčo objektu, todėl šis turtas negalėjo būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą, o tuo pačiu užkirstų kelią pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, t.y. toje pačioje vietoje. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės suteikimas naudotis UAB „Pop centras" Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu Nr.495-v, yra sandoris, kuris, dėl neatitikimo galiojantiems teisės aktams yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Atitinkamai buvo pripažinti negaliojančiais ir iš šio sandorio kilę kiti sandoriai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 9, b.l.2-5) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-22 sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimai, bei priimti naują sprendimą toje dalyje – ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti. Atsakovas mano, kad teismo nustatytas vilkinimas nuo prašymo padavimo momento iki 1994 metų, nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovams ir tretiesiems asmenims. 1994-07-05 bei 1994-05-31 atkūrus ieškovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teises ir suteikus neatlygintinai žemės sklypus 2000 kv. m. bei 3000 kv. m., pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 5 straipsnio 3 dalį, į likusią žemės dalį atkurti nuosavybės teises natūra nebuvo galimybės. Taigi jokių teisėtų lūkesčių atkurti daugiau nuosavybės teisių į žemę turėtoje vietoje (ginčo teritorijoje) natūra konstatuotu vilkinimo laikotarpiu ieškovai ir tretieji asmenys neturėjo. Teismo nustatytas savivaldybės neveikimas, t.y. nesiaiškinimas, kokiais sklypais naudojosi pretendentai, nelaikytinas priskirtinu savivaldybės kompetencijai. Pretendentai atkurti nuosavybės teises turi pareigą pateikti prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, t.y. įrodyti teisinį žemės naudojimosi pagrindą. Dėl savivaldybės neveikimo (vilkinimo) nuo 1994 m. iki kreipimosi į teismą dienos teismo sprendime nepasisakyta, t.y. nemotyvuota, todėl teismo sprendimo dalis dėl vilkinimo yra nepagrįsta. Be to ši sprendimo dalis nesukelia teisinių pasekmių, t. y. neatstato ieškovų tariamai pažeistų teisių. Teismas netenkino reikalavimų dėl VĮ Registrų centro duomenų panaikinimo, vadinasi, vadovaujantis minėtais duomenimis ginčo sklype yra įregistruoti statiniai, t.y. sklypas yra užstatytas. Dėl šios priežasties savivaldybė negali atlikti jos kompetencijai teisės aktais priskirtų veiksmų - žymėti ginčo žemės sklypo, kaip laisvos neužstatytos žemės. Savo atsakymą veikti, žymėti ginčo žemės sklypą kaip laisvą, savivaldybė pateikė 2003-07-11 raštu Nr. 500-2-166 (prijungtos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapas 105). Šio argumento, išdėstyto paaiškinimuose teismo posėdyje, teismas nevertino. Todėl teismas nepilnai ištyrė įrodymus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 250 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo žemė ginčijamo potvarkio priėmimo metu nebuvo laikoma valstybės išperkama, vadovavosi ne tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 12 straipsnio 4 dalimi, bet 2001-04-02 Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo buvo konstatuotas minėtos normos antikonstitucingumas. Ginčijamo potvarkio priėmimo metu galiojo minėta įstatymo norma, numatanti, kad išperkama žeme laikytina miestams priklausanti žemė, šioje normoje neužsimenama apie visuomenės poreikį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teismų praktiką nuosavybės teisų atkūrimo bylose, yra ne kartą nurodęs, kad išlikusiems nekilnojamiems daiktams išpirkti (pvz., valstybės išperkamai žemei) nuosavybės teisių atkūrimo procese negali būti taikomos turto paėmimo visuomenės poreikiams teisės aktų normos (LVAT 2002-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002). Teismas ginčo potvarkį prilygino sandoriui, tačiau savivaldybės nuomone, tai administracinis aktas, kurio pagrindu buvo sudarinėjami kiti sandoriai: UAB „Pop centras" teises į žemės sklypą įgijo ne potvarkio pagrindu, o nuomos sutarties pagrindu. Todėl teismas neteisingai konstatavo, kad būtent ginčo potvarkis pažeidžia ieškovų ir trečiųjų asmenų teises. Teismas, pripažinęs ginčo potvarkį neteisėtu sandoriu, tuo pagrindu pripažino ir nuomos sutartį dėl ginčo sklypo neteisėta. Be to, konstatavo, kad UAB „Pop centras" nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Savivaldybė laiko šią sprendimo dalį nepagrįsta ir neteisėta, nes mano esant potvarkį, kurio pagrindu sudaryta sutartis, teisėtu. Be to, sutarties sąlygų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro pačios sutarties neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Teismo sprendimo dalis dėl statybos leidimų pripažinimo neteisėtais turėtų būti pripažinta nepagrįsta, kadangi teismas nenurodė savarankiškų statybos leidimų negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.9,b.l.7-9) tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. M. ir R. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovai naudojo žemės sklypą ne pagal tikslinę potvarkyje nurodytą paskirtį, kadangi nuo nuomos sutarties sudarymo momento iki 2002 m. jokie statybos darbai nebuvo pradėti. Potvarkis išnuomoti žemės sklypą tikslinei paskirčiai priimtas po to, kai 1991 m. liepos 22 d. pateiktas pareiškimas atkurti nuosavybės teises, kuris visa apimtimi pagal galiojusius įstatymus nebuvo išspręstas, todėl turi būti sprendžiamas pagal dabar galiojančias normas (1997 m. liepos 1 d. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 str. 1 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gegužės 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Tretieji asmenys nesutinka su apeliantų argumentu, jog jie neprašė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis adresas žemės sklypui buvo suteiktas vėliau, nei kad buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises, prašyme buvo nurodyta pirmtakų žemės buvimo vieta, kuri apima ir dabartinį adresą (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra ginčo sklypo detalaus plano, nes neesant detalaus plano, kurio nebuvimas įrodo ir statybų neteisėtumą, statybos leidimų išdavimo neteisėtumą, negalima laikyti, kad žemės sklypas yra užstatytas, valstybės išperkamas. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais sutinka su teismo argumentu, jog po prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo momento iki jo visiško išsprendimo žemė negalėjo būti laikoma laisva valstybine žeme, į kurią galėjo būti realizuojamos kokios nors kitų trečiųjų asmenų teisės. 2002 m. spalio 15 d. ir vėlesni statybos leidimai išduoti neteisėtai, nes jie išduoti neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo visa apimtimi ir po Konstitucinio Teismo nutarimų, kurie įtvirtino teisę susigrąžinti visą laisvą miesto žemę, todėl kaip išvestiniai reikalavimai patenkinti ir reikalavimai panaikinti Statybos inspekcijos 2003-05-06 ir 2004-05-14 pažymas Nr.NS 116, Nr. 3-NS-189. Statybos leidimai išduoti po 8 metų nuo nuomos sutarties sudarymo ir po 10 metų nuo potvarkio priėmimo, ignoruojant pretendentų tęstines teises, minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Prostafus“ atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, priteisti šiam atsakovui bylinėjimosi išlaidas, atsakovų UAB „Pop centras“ ir Kauno miesto savivaldybės atstovai apeliacinį skundą prašė taip pat patenkinti, o ieškovo atstovė, tretysis asmuo R. P. bei trečiųjų asmenų atstovė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kai byloje nagrinėjami klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas vyktų teisėtai ir skaidriai.
Bylą išnagrinėjusi pagal atsakovų UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ( CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. ).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu (b.l.129-143, t. 8) atsakovai UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas : 1) pripažino negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 495-v, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“ buvo suteiktas 15 000 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) pripažino negaliojančia 1994 m. liepos 29 d. sudarytą tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Pop centras“ žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį 99 metų terminui; 3) pripažino negaliojančiais statybos leidimus 2002-10-15 Nr. NS 85-66 statyti teniso kortus ir 2004-03-08 Nr. NS 85-66 versija 2 statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais; 4) pripažino negaliojančiomis Statybos inspekcijos pažymas, išduotas 2003-05-06 Nr. NS - 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
Paminėto Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalys, kurios neapskųstos, t.y. patenkintas ieškovų G. B. bei V. Š. ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. M. bei R. P. reikalavimas pripažinti, kad atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į B. M. iki nacionalizacijos turėtą žemės dalį – sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atmesti reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančia bendrosios jungtinės veiklos sutartis, sudarytas 2002-10-24 ir 2003-10-14 tarp UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“; 2) pripažinti negaliojančiu 2002-11-14 UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ sudarytą aktą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (nebaigta statyba) pasidalinimo; 3) pripažinti negaliojančia 2004-06-01 rangos sutartį Nr. 138, sudarytą tarp UAB „Rūdupis“ ir UAB „Prostafus“; taip pat nutraukta byla dėl tų pačių asmenų reikalavimų : 1) pripažinti, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra neužstatytas, nereikalingas visuomenės poreikiams, todėl į jį atkurtinos nuosavybės teisės; 2) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, valdytą B. M., jo teisių perėmėjams, suteikiant šį žemės sklypą jiems natūra; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti detalųjį planą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinimo natūra B. M. teisių perėmėjams; bei palikti nenagrinėti reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centras įrašą dėl 5 procentų statybos baigtumo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centras įrašą Nr. 20/270692; 3) pripažinti negaliojančia 1994-09-06 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus nuomos sutarties teisinę registraciją Nr. 19/2353-1 ir 2002-10-15 įrašą Nr. 19-2353 bei įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą Nr. 19-2353; 4) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuosavybės teisės įrašus dėl UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ turimų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune; 5) įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti nuomos teisės įrašus dėl UAB Pop centras“ nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; 6) įpareigoti atsakovus UAB „Prostafus“ ir UAB „Pop centras“ sutvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinant iš šio sklypo atsakovams priklausančias statybines medžiagas bei išlyginant dėl atsakovų darbų atsiradusias duobes; nėra apeliacijos dalyku ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Atsakovai UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį, CPK 185 straipsnį, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnį, nes atsakovai nagrinėjant bylą prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimui dėl 1992 m. birželio 5 d. potvarkio Nr.495-v pripažinimo negaliojančiu ir tuo pagrindu atmesti šį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, taip pat nuomos sutarties negaliojimo pagrindo klausimą, taikė 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso normas. Teismas negalėjo to daryti, nes 2001-07-01 įsigaliojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK taikomas teisiniams santykiams bei teisinėms situacijoms, atsiradusiems jam įsigaliojus. Spręsdamas dėl ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimo panaikinti 1992 m. birželio 5 d. potvarkį Nr. 495-v, teismas turėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui apskųsti, o ne ieškinio senaties terminą. Reikalavimas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo kyla iš viešojo administravimo santykių, o tokio akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai tas aktas asmeniui buvo įteiktas, arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie tokį aktą. Ieškovas V. Š. dar 2000 m. pradžioje žinojo, kad dėl žemės, kuri ieškovams ir tretiesiems asmenims negrąžinta natūra, yra sudaryta nuomos sutartis, nes 2000 m. vasario 9 d. Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui įteiktame rašte pats nurodė šią aplinkybę. Todėl teismo išvada, kad ieškovas tik 2004 m. sužinojo apie ginčijamą potvarkį, yra nepagrįsta. Ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimas turėjo būti atmestas dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo.
Ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, atsiliepimuose ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad apeliantai nepagrįstai prašo taikyti administracinės teisės normas. Jų nuomone, teismas teisingai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, nepraleido.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl paminėto apeliacinio skundo argumento, vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, jog ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, ieškinio senaties termino nepraleido.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį ginčai dėl viešojo administracijos subjekto priimto administracinio akto nagrinėtini administraciniuose teismuose per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, kuris yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus, tačiau, kaip numato CPK 26 straipsnio 2 dalis, taip pat išsprendžia ir dėl individualaus pobūdžio administracinio akto teisėtumo, jei bent vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su tokiu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas. Tokiu atveju teismai, nagrinėdami šias bylas, vadovaujasi CPK normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis. CPK, skirtingai nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nenustatyti procesiniai kreipimosi į teismą terminai. Civilinės teisės normose įtvirtintas ieškinio senaties termino institutas, tai – materialinio pobūdžio terminas, per kurį savininkas turi įgyvendinti savo teisę ginti jo pažeistą nuosavybės teisę. Todėl, net ir spręsdamas dėl administracinio akto teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK nustatytais ieškinio senaties terminais.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu – teisės pažeidimo – momentu. Kauno miesto apylinkės teismas apskųstajame sprendime pripažino, jog ieškovams apie jų teises pažeidžiantį Kauno miesto savivaldybės 1992 06 05 potvarkį Nr. 495-v, kuriuo atsakovui UAB „Pop centras“ buvo suteiktas 15000 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris vėliau – 1994 07 29 – buvo ir išnuomotas, sužinojo tik gavę Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus 2004 04 16 raštą ( B.l.23-24, t. 1; prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 594 lapai Nr. 67-68) , adresuotą ieškovui V. Š. , todėl trejų metų ieškinio senaties termino jie nepraleido.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovams apie jų pažeistas teises, t.y. kad jos buvo pažeistos būtent priėmus paminėtą potvarkį ir 1994 07 29 sudarius žemės nuomos sutartį, tapo žinoma tik gavus 2004 04 16 raštą. Tik iš šio rašto, kaip teigia ieškovai ir su kuo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima nesutikti, ieškovams tapo aišku ir suprantama, kas pažeidžia jų teises. Asmens suvokimas apie jo pažeistą teisę yra subjektyvus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, negalima nesutikti su ieškovų teiginiais apie tai, kada jie sužinojo apie teisės pažeidimą. 2004 04 16 rašte nurodyta konkreti informacija, leidžianti suprasti, kad ieškovams nuosavybės teisės į žemę negali būti atkurtos, nes 15000 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, 1992 metais Kauno miesto valdybos potvarkiu buvo suteiktas ir 1994 metais buvo išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“. Kad iki 2004 04 16 rašto pateikimo ieškovui V. Š. būtų pateikta aiški ir išsami informacija apie ginčijamus potvarkį bei nuomos sutartį, įrodymų byloje nėra.
Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2003 08 01 rašto, adresuoto trečiajam asmeniui R. P. , matyti, kad informacija apie 1992 m. potvarkį bei 1994 m. sudarytą nuomos sutartį buvo šiam asmeniui suteikta (b.l. 20-23, t. 1). Tačiau tai neįrodo, kad tokia informacija buvo pateikta ir ieškovams. Be to iš šio rašto, kuriame nurodyta, apie galimus teisės aktų pažeidimus 1992 metais suteikiant ir 1994 metais išnuomojant žemę uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“, jai vėliau naudojant žemę, akivaizdu, jog pretendentai atkurti nuosavybės teises į B. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, turėjo pagrindą tikėtis, kad jų teisės atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra pažeidimas bus pašalintas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino ginti savo teises pareiškiant ieškinį, taikė ne tą įstatymą, kurį privalėjo taikyti. Jis vadovavosi 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, nors sutinkamai su 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr.VIII-1864) 4 ir 10 straipsniais, privalėjo vadovautis 2000 m. CK normomis, nes ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. 2004 04 16. Teisėjų kolegija pripažįsta kad ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, senaties termino ginčyti potvarkį ir nuomos sutartį 2000 m. CK 1.125 str. nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido. Tokią pat išvadą galima būtų daryti net ir sutinkant su apeliantų nuomone, jog ieškovams tapo žinoma apie nuomos sutartį bei potvarkį dar 2000 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Teigdami, kad pirmosios instancijos teismo 2008 04 22 apskųstasis sprendimas yra neteisėtas, atsakovai UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, o taip pat, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 4 p. ir 263 str. reikalavimus, padarė išvadas , nepagrįstas teisės normomis arba neteisingai aiškindamas faktines aplinkybes. Taip teigdami apeliantai rėmėsi šiais argumentais.
Pirma, ginčijamo potvarkio ir ginčijamos nuomos sutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnis pretendentams nenumatė galimybės grąžinti didesnio sklypo natūra Kauno mieste. Ieškovų ir trečiųjų asmenų teisė į likusią, 1994 m. potvarkiais negrąžintą, žemę atsirado tik paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą. Tačiau tuo metu ginčo sklypas jau nebuvo laisvas (neužstatytas), todėl ieškovams ir tretiesiems asmenims natūra negalėjo būti grąžintas. Teismas sprendime taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnį ir padarė išvadą, kad gavus ir įregistravus pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į B. M. žemę natūra, ginčo žemės sklypas negalėjo būti laikomas laisva valstybinio fondo žeme. Apeliantų nuomone, teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 4 straipsnį, nes jis reglamentavo nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tuo tarpu ginčo žemės sklypo paskirtis yra kitos paskirties žemė. Todėl visos teismo išvados, padarytos remiantis šia įstatymo norma, yra nepagrįstos. Ginčijamo Kauno miesto valdybos potvarkio priėmimo metu B. M. teisių paveldėtojai I. Š. ir G. B. nepareiškė valios atgauti B. M. turėtos žemės natūra, o dokumentus, pagrindžiančius teises į ginčo žemės sklypą pateikė tik 1993 m. balandžio 26 d. Todėl Kauno miesto valdyba neturėjo pagrindo manyti, kad ginčo žemės sklypas negali būti suteiktas atsakovui UAB „Pop centras".
Antra, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios yra nepagrįstos teisės aktų normomis arba padarytos neteisingai aiškinant faktines aplinkybes. Teismas sprendime nurodė, kad nebuvo poreikio skirti UAB „Pop centras" 15000 kv.m žemės sklypą, taip pat, kad nėra „protokolų ir sprendimų dėl 1,5 ha žemės sklypo reikalingumo visuomenės poreikiams". Šios išvados teismas nepagrindė jokia teisės norma. Apeliantų teigimu, nei buvusioji Kauno miesto valdyba, nei atsakovai UAB "Prostafus" ir UAB "Pop centras" nepažeidė jokios teisės normos, teisės aktuose nustatyta tvarka pakeisdami ginčo sklype statomo pastato pobūdį, kadangi Žemės nuomos įstatymas, kuris galiojo statybos leidimo išdavimo ir jo koregavimo metu, nedraudė keisti žemės sklype statomų statinių paskirties, jeigu tai neprieštarauja pagrindinei tikslinei žemės sklypo naudojimo paskirčiai (Žemės nuomos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.).
Trečia, ginčijamo 1992 m. birželio 5 d. potvarkio Nr. 495-v priėmimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė jokios specialios procedūros, pagal kurią sklypas turėjo būti pripažintas reikalingu visuomenės poreikiams. Teismas sprendime nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė tuometinė Kauno miesto valdyba, priimdama ginčijamą potvarkį. Todėl sprendimo dalis dėl šio potvarkio panaikinimo negali būti laikoma pagrįsta. Ginčijamo potvarkio priėmimo metu B. M. įpėdiniai buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į jo turėtą žemę, tačiau prašymuose nebuvo nurodyta, kad prašoma grąžinti žemė yra (duomenys neskelbtini), Kaune.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šie apeliantų argumentai nėra visiškai pagrįsti.
Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsniu, nes šis straipsnis reglamentavo nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, o ginčo žemės sklypo paskirtis yra kitos paskirties žemė. Tačiau, kaip vertina teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad 1992-06-05 Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 495-v, kuriuo 1,50 ha žemės sklypas yra skiriamas išnuomoti UAB „Pop centras“, ir 1994-07-29 tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Pop centras“ sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartis pripažintini negaliojančiais yra pagrįstos. Kolegija taip vertina dėl tokių priežasčių.
Apskųstajame sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytomis aplinkybes, kad B. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,77 ha žemės Pažaislio valsčiuje, Girstupio kaime (dabar Kauno miestas, (duomenys neskelbtini)) , prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo šią žemę 1991-07-22 pateikė J. M. , o 1992-03-24 ir G. B. bei I. Š. , kuriems Kauno miesto valdybos 1994-05-31 potvarkiu Nr. 758-v nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra į 3000 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) J. M. , o 1994-07-05 potvarkiu Nr. 963-v į 3000 kv. m G. B. bei tuo pačiu potvarkiu į 2000 kv. m ploto I. Š. (prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 594 lapai Nr.Nr.30-32). Dėl šių aplinkybių ir dėl to, kad ieškovas V. Š. yra I. Š. teisių perėmėjas, o tretieji asmenys R. P. ir V. M. yra J. M. teisių perėmėjos, ginčo nėra.
Nėra ginčo ir dėl to, jog Kauno miesto valdyba 1992-06-05 potvarkiu Nr. 495-v „Dėl žemės sklypo suteikimo uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“ “ nusprendė paimti iš miesto žemės fondo iki 15 000 kv. m žemės sklypą ir suteikti jį UAB „Pop centras“ koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti (duomenys neskelbtini), įpareigoti UAB „Pop centras“ užsakyti urbanistikos ir architektūros skyriuje raudonų linijų planą bei ribų žymėjimą vietoje (t.1, b.l. 77), o 1994-07-29 tarp Kauno miesto valdybos ir UAB „Pop centras“ buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl 15 000 kv. m ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 99 metų terminui.
Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pretendentų prašymuose atstatyti nuosavybės teises į B. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo prašoma atstatyti nuosavybės teises į 6,77 ha ir 4,79 ha žemės ( prijungtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 594 lapai 7, 13 ir 25), pripažintina, kad pretendentai atstatyti nuosavybės teises į B. M. valdytą žemę pageidavo atkurti nuosavybės teisę į visą ginčo žemę natūra. Kadangi 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnio 3 punktas ribojo grąžintino natūra žemės sklypo dydį miestuose , o nuosavybės teisė J. M. atstatyta į 3000 kv. m žemės, G. B. į 3000 kv m žemės bei I. Š. į 2000 kv m žemės, pretendentams nuosavybės teisė į likusią B. M. valdytą žemės dalį, turėjo būti kompensuota taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus. Tačiau tai nebuvo padaryta, sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams J. M. , G. B. ir I. Š. Kauno miesto valdyba , o taip pat ir šias funkcijas 1995 metais perėmusi Kauno apskrities viršininko administracija nepriėmė, nors pagal nuosavybės teisės atkūrimo paminėtiems pretendentams momentu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 12 straipsnio 4 punktą likusi ginčo žemės sklypo dalis valstybės turėjo būti išpirkta taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus. Neišsprendus nuosavybės teisių į B. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo pretendentams klausimo, ginčo žemė turėjo būti laikoma žeme, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises. Todėl, neišsprendus nuosavybės teisės pretendentams atkūrimo klausimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5,12 ir 16 straipsnių nuostatas, nebuvo galima jos suteikti ir išnuomoti kitiems asmenims.
Pripažintina, jog jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – atkūrimo, nurodydamas į kokį konkretų nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, kad tokia žemė yra valstybės laisvos žemės fondas. Tokia išvada darytina ir iš 1991m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Nr. I-1607). Žemės reformos įstatymo 1992-1994 metais, t.y. ginčijamo žemės sklypo suteikimo ir išnuomavimo atsakovui UAB „Pop centras“ metu, galiojusi redakcija (14 straipsnis) reglamentavo, jog į valstybinės žemės fondą įeina šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyta neprivatizuotina, nesugrąžinta nuosavybėn ir neišparduota žemė, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio antrajame punkte ir 12 straipsnio trečiajame punkte nurodytais atvejais paimta į šį fondą žemė. Dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę pretendentams atkūrimo 1992 06 05 (priimant potvarkį skirti žemę uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“) ir 2004 07 29 (sudarant tos pačios Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį) dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas, kuris nepriimtas ir šiuo metu, todėl nebuvo galima laikyti, kad ginčo žemė yra pretendentams nesugrąžinta ir ji yra valstybės laisvos žemės fondas.
Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadas, kad Kauno miesto valdybos 1992 06 05 potvarkis Nr. 495-v jo priėmimo metu prieštaravo imperatyvioms 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnio, 12 straipsnio ir 16 straipsnio nuostatoms bei 1991m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio nuostatoms , dėl ko jie kaip neteisėti pripažintini negaliojančiais. Iš esmės tokias pačias išvadas, tik vadovaudamasis kiek kitais motyvais, padarė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl šio teismo 2008 04 22 sprendimo dalys, kuriomis pripažinti negaliojančiais ginčijami potvarkis bei nuomos sutartis, nekeistinos.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad 1992 m. birželio mėnesį Kauno miesto valdyba neturėjo pagrindo manyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, negali būti suteiktas UAB „Pop centras", o ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu jau buvo aišku, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavę asmenys negalės natūra atgauti visos B. M. turėtos žemės, nes tokios galimybės nenumatė įstatymas, t.y. tuo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusi nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 str., o todėl ginčo žemės sklypas buvo laikomas laisvu ir galėjo būti išnuomotas atsakovui UAB „Pop centras". Kad 15000 kv.m žemės sklypas, 1992 metais nebuvo valstybės laisvos žemės fonde, teisėjų kolegijos jau aptarta šioje nutartyje, pripažįstant, kad iki pilnai neišspręstas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tokį prašymą pareiškusiems pretendentams klausimas, nepripažinus, kad tokia žemė yra būtina valstybės ar visuomenės poreikiams, skirti žemę kitiems asmenims nebuvo galima.
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad, panaikinus žemės nuomos sutartį, turi būti panaikinti 2002 m. spalio 15 d. išduotas statybos leidimas Nr. NS 85-66 bei 2004 m. kovo 8 d. išduotas statybos leidimas NS 85-66, versija 2; o Statybos inspekcijos pažymos, išduotos 2003 m. gegužės 6 d. Nr. NS-116 ir 2004 m. gegužės 14 d. Nr. 3-NS-189 pripažintinos neteisėtomis dėl to, kad panaikinti statybos leidimai. Toks teismo aiškinimas prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio normai. Statybos leidimai ir pažymos yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, todėl jie galėjo būti panaikinti tik ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teismas tokių pagrindų byloje nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas , jog pagrįsti yra ieškovų ir trečiųjų asmenų reikalavimai pripažinti negaliojančiais statybos leidimus 2002-10-15 Nr. NS 85-66 (statyti teniso kortus) ir 2004-03-08 Nr. NS 85-66, versija 2 (pasikeitus statybos projektui) statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais, o taip pat ir pripažinti negaliojančiomis Statybos inspekcijos pažymas, išduotas 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189, priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl paminėtų reikalavimų, nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio statybos leidimų išdavimo metu nuostatomis, nurodydamas, kad tai Statybos įstatymo su 1997 m. papildymais (Žinios , 1997,Nr. 65-1551) ir 2000-09-19 papildymu Nr. VIII-1948 nuostatos. Faktiškai nuo 2002 m. liepos 2 d. galiojo kita Statybos įstatymo redakcija (Žinios, 2001, Nr. 101-3597), tačiau jame išliko tos pačios nuostatos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tik jos įtvirtintos kituose Statybos įstatymo straipsniuose.
Ginčijamo pirmojo statybos leidimo išdavimo metu nuo 2002 m. liepos 2 d. galiojusio Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnis „Statinio projektas. Statinio projektavimo sąlygos“ nustatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomais statinio rengimo dokumentais (20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) prašymą ir be kitų dokumentų dar ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. To paties statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalis numato, kad Statybos leidimas netenka galios: 1) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; 2) teismo sprendimu. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog turėtų būti taikoma nuostata, kad leidimas netenka galios, kai panaikinamas sprendimas dėl žemės nuomos, nes statytojas netenka teisės naudotis žeme, ant kurios turėtų būti statomas statinys.
Pripažinęs negaliojančia žemės nuomos sutartį, teismas pagrįstai panaikino ir 2002-10-15 išduotus leidimą Nr. NS-85-66 UAB „Pop centras“ statyti teniso kortus bei 2004-03-08 statybos leidimą Nr. NS 85-66, versija 2 statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais. Bet koks veiksmas, susijęs su statyba, jeigu jis vykdomas be statybos leidimo, laikytinas neteisėtu, todėl Statybos inspekcijos išduotos pažymos: 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189 taip pat pagrįstai pripažintos neteisėtomis ir panaikintos.
Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Pop centras" mokesčius už nuomojamą žemę mokėjo tik 1999-2002 metais. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto teismui matyti, kad UAB „Pop centras" nuo pat 1994 m. lapkričio 29 d. moka žemės nuomos mokestį, o 1999-2002 metų laikotarpis paminėtas tik nurodant, kokios buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Nuo 2003 m. žemės nuomos mokesčio administravimą perėmė savivaldybės, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informacijos apie tolesnį mokesčio mokėjimą nesuteikė.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad aplinkybė apie žemės nuomos mokesčio mokėjimą nagrinėjant bylą pagal joje pareikštus reikalavimus, nepareiškus reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį dėl to, kad nuomininkas nemoka žemės nuomos mokesčio, nėra reikšminga sprendžiant dėl byloje priimto pirmosios instancijos teismo teisėtumo.
Be to apeliaciniame skunde atsakovai UAB „Pop centras“ ir UAB „Prostafus“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.1 straipsnio, 1.63 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies normas. 1992 m. birželio 5 d. potvarkis Nr.495-v yra administracinis aktas, o ne sandoris, kaip nurodė teismas. Teismo išvada dėl viešojo administravimo institucijos sprendimo prilyginimo sandoriui, prieštarauja CK 1.63 straipsnyje pateiktam sandorio apibrėžimui, nes sandoriais sukuriamos civilinės teisės ir pareigos, o potvarkiu buvo įgyvendintos savivaldos institucijos funkcijos viešojo administravimo, o ne civilinės teisės, srityje. Todėl potvarkis gali būti panaikintas tik ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais pagrindais, o teismas sprendime tokių pagrindų nenurodė.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodytais argumentais, kad Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkis Nr. 495-v, kuriuo UAB „Pop centras“ buvo suteiktas 15000 kv. m ploto žemės sklypas, taip pat statybos leidimai 2002-10-15 Nr. NS 85-66 statyti teniso kortus ir 2004-03-08 Nr. NS 85-66 versija 2 statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais bei statybos inspekcijos pažymos, išduotos 2003-05-06 Nr. NS 116 ir 2004-05-14 Nr. 3-NS-189 yra administraciniai aktai, o ne sandoriai, tačiau jie, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms ir dėl to teismo pripažinti negaliojančiais pagrįstai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apskųstosios dalies , kuri iš esmės yra teisėta, nėra pagrindo naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.