- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- II-122-201/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01704-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bausto administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturinčio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Kelių policijos tarnyba) 2016-03-25 priimto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį paskirta 150 EUR dydžio bauda už tai, kad jis, 2016-02-01 15.35 val., Smiltelės g. Laukininkų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusą MAN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties sankryža staigiai stabdė, ko pasekoje pagriuvo autobusu važiavęs keleivis. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta keleivio sveikata. Tokiu būdu jis pažeidė KET 9, 18 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu V. G. nesutinka su Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 priimtu nutarimu ir nurodo, kad pareigūnas priimdamas nutarimą pripažinti jį sukėlusį eismo įvykį ir pažeidus nurodytus KET punktus, neištyrė visų bylos aplinkybių, neįrodė ir nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių jog eismo įvykis buvo įvykęs, o jis pažeidė KET nuostatas. Viso bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai laikėsi pozicijos ir tyrėjams nurodė, jog tokio įvykio, kuomet būtų staigiai stabdant pargriuvęs keleivis nepamena. Pagrindinis bylos įrodymas, kuriuo remiantis buvo pripažinta jog R. S. patirti nugaros sumušimai buvo patirti būtent tariamo eismo įvykio metu, yra 2016-02-02 dienos 13:09 val. žodinis Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotojo pranešimas telefonu apie nepilnamečio vaiko pasakojimą dėl jo patirtų nugaros sumušimų. Byloje nenustatytas nei vienas įrodymas, patvirtinantis R. S. teiginius jog jis nugarą susimušė važiuodamas būtent 2016-02-01 dieną, 15:35 val., jo vairuojamoje transporto priemonėje. Kartu nėra nei vieno įrodymo apie Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimus, nurodytus priimtame nutarime. Dėl jo pozicijos nepripažinti inkriminuoto pažeidimo, paaiškina, kad nuo nutarime nurodomo įvykio dienos iki kvietimo į posėdį protokolo surašymui praėjo beveik du mėnesiai, todėl jis natūraliai negali prisiminti aplinkybių, kurios kartojasi kasdien vežant keleivius, stabdant prie šviesoforų ar pajudant iš keleivių išlaipinimo vietų. Mano, kad Kelių policijos tarnybos pareigūnų atliktas tyrimas buvo atliktas netinkamai, nes tyrimą atliekant operatyviai, buvo galima vežėjo pareikalauti nuolat filmuojamo autobuso salono video medžiagos, kuri saugoma tris dienas. Tyrimo metu nepasinaudota galimybe nustatyti, ar nutarime nurodomas keleivis apskritai važiavo jo vairuojama transporto priemone, sutikrinant ar turimas keleivio el. bilietas buvo žymėtas konkrečiame reise, kaip tai numato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 41 punkte. Pažymėtina, kad net gi įrodžius faktą, kad R. S. vis dėlto važiavo autobusu ir pargriuvo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamas priežastinis ryšys tarp tariamo KET nesilaikymo, atsiradusių pasekmių ir R. S. veiksmų. Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašas nustato vežėjų, ekipažų ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, pareigas, teises, atsakomybę ir kontrolę. Šis aprašas yra privalomos visiems vežėjams ir ekipažams, vežantiems keleivius vietinio susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste, ir keleiviams, važiuojantiems vietinio susisiekimo autobusais, maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste. Aprašo 46 punkte nustatyta keleivių pareiga pasirūpinti savo saugumu ir jei yra laisvų sėdimų vietų - atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint - laikytis už turėklų. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl tiriant bylą nebuvo įvertintas faktas, kad R. S. patirti sužalojimai taip pat galėjo būti sąlygoti privalomų teisės aktų nesilaikymo ir jam važiuojant transporto priemone saugiai nesėdint ar nesilaikant už turėklų. Teikdamas paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu, jis nurodė, kad net ir esant nustatytiems faktams apie konkretaus keleivio patirtus sužalojimus, turi būti vertinama aplinkybė ar keleivis R. S. laikėsi visų saugumo reikalavimų važiuodamas autobusu, t.y. ar kaip jis teigia stabdymo metu, sėdėjo, ar laikėsi už turėklų. Tačiau pareigūnas, nagrinėjęs bylą ir turėjęs įvertinti abiejų eismo dalyvių galimai padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui, to nedarė ir priežastinio ryšio nenustatinėjo. Skundu prašo panaikinti Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-55254994-16 ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į skundą nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas yra teisėti, remiantis tyrimo metu surinktais įrodymais (tarnybiniu pranešimu, paaiškinimu, autoavarijos schema, pranešimu apie eismo įvykį, foto lentele, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada), todėl prašo V. G. skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad jeigu būtų įvykęs toks įvykis, būtų kas nors dėl to jam pareiškęs pretenzijas. Be to, jokio ekstrinio stabdymo nebuvo. Pagal nutarime nurodytą laiką jo vairuojamas autobusas turėjo būti Vingio gatvės gale. Nuo minimos įvykio vietos iki galinės stotelės reikia važiuoti dar 5-7 minutes. Būna, kad autobusas atvažiuoja kelias minutes anksčiau, arba vėluoja kelias minutes. Autobusai važiuoja kas 9-10 minučių. Jeigu būtų buvęs koks nors ekstremalus stabdymas, jis tikrai būtų atsiminęs. Autobuso vairuotoju dirba 5-6 metus, per tą laiką buvo vienas autoįvykis ir vieną kartą kai jam užkišo automobilį, jis staigiai stabdė, nukrito moteris, jis priėjęs prie moters paklausė ar jai niekas neatsitiko, moteris pretenzijų neturėjo. Pagal numatytas taisykles keleivis, važiuojantis autobusu, turi atsisėsti, o jei nėra laisvų vietų, turi stovėti laikydamasis už turėklų. Tikrai nepamena, kad būtų staigiai stabdęs ir būtų nuvirtęs vaikas, keleiviai apie tai būtų jam pasakę. Dėl minimo įvykio Kelių policijos tarnyba į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi praėjus dviem savaitėms, o jis į policiją buvo iškviestas tik po pusantro mėnesio. Prašo teismo panaikinti 2016-03-25 Kelių policijos tarnybos priimtą nutarimą.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad po pamokų įlipo į 9-o maršruto autobusą šalia kartono fabriko. Prieš išlipant I. Simonaitytės stotelėje, jis atsistojo priešais autobuso duris ir tik jam trumpam paleidus turėklą, autobuso vairuotojas priešais šviesoforą staigiai stabdė, jis atsitrenkė į turėklą, o paskui nuvirto ant žemės. Kadangi jam skaudėjo nugarą, po kelių dienų kreipėsi į medikus, rimtų sužalojimų jam nenustatė, tik sakė pasisaugoti. Už turėklų nesilaikė tuo momentu, nes norėjo perskaityti telefone gautą sms žinutę. Įvykio data ir laikas buvo nustatyti pagal gautą į jo telefoną nuo draugo sms žinutę.
Liudytoja J. S. paaiškino, kad tą dieną dirbo darbe, kai paskambino sūnus ir pasakė, kad prieš kelias minutes nukrito autobuse, skaudžiai susitrenkė nugarą ir jam ji skauda. Ji pasakė, kad sūnus eitų namo, ji grįš po darbo ir pažiūrės. Į policiją juos iškvietė maždaug po kokių dviejų savaičių. Įvykio datą ir laiką policijoje nustatė pagal sūnaus skambučio laiką jai. Tai buvo 15.35 -15.39 val., pagal tuos duomenis policija nustatė koks autobusas važiavo tuo metu. Tą vakarą į ligoninę nesikreipė, nes kažkokių didelių nusiskundimų nebuvo. Kitą dieną, ar po dviejų dienų vyras nuvežė sūnų į ligoninę, ten buvo atliktas rentgenas, lūžimų nebuvo. Jokių pretenzijų ji vairuotojui neturėjo. Tačiau buvo iškviesta į kelių policiją, nes jie iš ligoninės gavo pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 302 straipsnio 1dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad ši norma yra materialios sudėties, todėl Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 str. tik tada, jeigu šis pažeidimas buvo ATPK 127 str. 1 d. dispozicijoje numatytų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis. Konstatavus, kad autoįvykio metu buvo pažeistas ne vienas Kelių eismo taisyklių punktas, būtina nustatyti, kuris pažeidimas buvo tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis.
Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad byloje nėra nustatyti įvykio liudytojai, nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2016-02-01 15.35 val. R. S. apskritai važiavo V. G. vairuojama transporto priemone. Kelių eismo įvykio vietos apžiūra atlikta tik 2016-02-13, t.y. praėjus 12 dienų po eismo įvykio, tamsiuoju paros laiku - nuo 23:30 iki 00:00 val., nors įvykis fiksuojamas šviesiuoju paros metu. Įvykio vietoje padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nenustatyta, transporto priemonės judėjimo krypties ir įvykio vietą apibūdinantys duomenys gauti pagal keleivio paaiškinimą. Papildomų objektyvių duomenų apie įvykį byloje nenustatyta. V. G. neigia savo kaltę, nurodo, kad tokio įvykio, kad būtų staigiai stabdant pargriuvęs keleivis nepamena. Apie sukeltą eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepasirūpino savo saugumu, važiuodamas autobusu, nesilaikė už turėklų, kokios spalvos autobusu važiavo, nepamena. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. G. kaltę pažeidus KET reikalavimus bei priežastinio ryšio tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad V. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) ir yra pagrindas naikinti Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 priimtą nutarimą (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla V. G. atžvilgiu nutrauktina, teismas kitų V. G. skunde nurodytų argumentų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,
nutaria:
V. G. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-03-25 nutarimą panaikinti.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.