Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1810-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-04Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2S-1810-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16436-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
UAB „Finiens“, UAB ,,LNTV“, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
Ieškovas
UAB ,,Norfos mažmena“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1810-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16436-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.; 122.4.(s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Finiens“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Norfos mažmena“ ieškinį atsakovams UAB ,,LNTV“, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB ,,Finiens“ dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Norfos mažmena“ kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu atsakovams UAB ,,LNTV“, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,Finiens“ dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo UAB „Norfos mažmena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė įregistruoti įrašą viešame registre dėl ginčo pastatų - pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB ,,Finiens“, atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų [dirbtuvių], unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 726/1000 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastato [dirbtuvių], unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kitų statinių [inžinerinių] – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), - nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Finiens“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 2.226.003,06 Lt sumą arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko neatšaukiamą pirmojo pareikalavimo garantiją. Nurodė, kad byla bus nagrinėjama ir laikinosios apsaugos priemonės galios dar mažiausiai 24 mėnesius, per kuriuos atsakovo galimybė disponuoti pastatu bus visiškai apribota. Vienintelis metodas tiksliai įvertinti atsakovo patirtus nuostolius yra palūkanų nuo pastato vertės už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį paskaičiavimas. Pastatą atsakovas UAB ,,Finiens“ įsigijo už 18.550.000 Lt, ši suma laikytina pastato verte. Ieškovas paskaičiavo nuostolius pagal 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo pastato vertės už laikotarpį nuo šio prašymo surašymo dienos iki tikėtinos bylos pabaigos dienos (2014-06-22). Tokiu būdu gaunama 2.226.003,06 Lt nuostolių suma. Byloje nėra duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, o net jei ir ieškovo turtinė padėtis būtų gera, tai savaime nereiškia, kad teismas negali įpareigoti jo užtikrinti kitos šalies galimų nuostolių užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ su atsakovo pateiktu prašymu nesutiko bei prašė paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nepriklausomai nuo šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negali disponuoti pastatu, nes jis apsunkintas sutartine hipoteka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovo UAB „Finiens“ prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo atmetė ir netenkino ieškovo UAB „Norfos mažmena“ prašymą dėl baudos atsakovui UAB „Finiens“ skyrimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovas negali disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nelaikytina įrodančia atsakovo galimai patiriamus nuostolius. Iš ieškovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčo pastatas yra suvaržytas sutartine hipoteka, hipotekos kreditorius – AB Swedbank. Sutartinė hipoteka įregistruota 2011-08-31, hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2014-08-09. Tai reiškia, kad atsakovas UAB ,,Finiens“ be AB Swedbank rašytinio sutikimo iki 2014-08-09 neturi teisės ne tik perleisti nuosavybės teisės, bet ir kitaip suvaržyti ar apsunkinti savo nuosavybės teisių į ginčo pastatą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad AB Swedbank būtų davęs rašytinį sutikimą atsakovui disponuoti ginčo pastatu. Vadinasi, nepriklausomai nuo 2012-01-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas UAB ,,Finiens“ neturi teisės perleisti nuosavybės teisės į ginčo pastatą. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad net ir nesant sutartinės hipotekos, jis patirtų realių nuostolių, susijusių su 2012-01-10 nutartimi pritaikytu draudimu perleisti nuosavybės teises į ginčo pastatą. Nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas galėjo ar ketino parduoti ginčo pastatą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria realius nuostolius arba kad šie nuostoliai galimi ateityje. Nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl baudos atsakovui paskyrimo, teismas nurodė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Aplinkybė, kad atsakovas UAB ,,Finiens“ pateikė nepagrįstą prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Finiens“ prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju egzistuoja realus pagrindas, jog atsakovas dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje patirs nuostolius. Galiojant atsakovo atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovas neturi galimybės reaguoti į palankias rinkos sąlygas bei disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, gauti lėšų už tokio turto pardavimą, gautas lėšas, nelaukiant infliacijos sukeliamų padarinių, investuoti. Neturėjimas galimybės gauti piniginių lėšų už parduodamą turtą dėl nepagrįsto jo arešto, suponuoja tokių lėšų vertės praradimą. Akivaizdu, jog lėšos, kurias atsakovas galėtų gauti šiuo metu, pasibaigus bylai turės mažesnę vertę. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo pastatą, kurio atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu negali realizuoti. Akivaizdu, kad pastatas praras savo vertę ir, be kita ko, atsakovas nebegalės jo realizuoti palankiomis rinkos kainomis. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo patiriami nuostoliai gali siekti net 2.226.003,60 Lt, kas, atsakovo nuomone, automatiškai padidina grėsmę, jog nuostolių atlyginimas atsakovui gali būti apsunkintas. Tuo labiau, jog ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis taip pat yra nepakankama. Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir tai tik patvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui patyrus žalą ieškovas negalės jos tinkamai ir laiku atlyginti. Atsakovo nuomone, nutartimi neužtikrinus galimų atsakovo nuostolių, kuriuos jis patirs dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o interesų pusiausvyros balansas akivaizdžiai pakrypo tik ieškovo naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirą skundą ieškovas UAB „Norfos mažmena“ prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. nustatytose ribose, 50 proc. baudos skiriant ieškovui. Apelianto prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas, nes jis negali disponuoti pastatu ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir dėl to, kad pastatas apsunkintas sutartine hipoteka. Kitokie apribojimai teismo nutartimi pastato atžvilgiu netaikomi, t. y. apeliantas turi teisę valdyti ir naudotis pastatu, gauti iš jo nuomos pajamas (tame tarpe ir iš ieškovo). Be to, skaičiuoti palūkanas pagal CK 6.210 str. 2 d. nėra jokio pagrindo, kadangi šiame straipsnyje įstatymų leidėjas reglamentuoja palūkanas, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Šiuo atveju jokios piniginės prievolės sumokėti apeliantui 18500000 Lt ieškovas niekada neturėjo ir neturi, kadangi ieškovas savo žinioje neturi nei atsakovo piniginių lėšų, nei tokios vertės turto. Apeliantui nepateikus jokių duomenų apie tai, kad jis iš viso gali patirti kokius nors nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pamąstymai apie ieškovo turtinę padėtį neturi jokios prasmės. Bet kuriuo atveju nėra pagrindo manyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto hipotetinių nuostolių atlyginiams galėtų būti apsunkintas. Ieškovas yra viena didžiausių šalies įmonių, todėl neturėtų jokių problemų atlyginant hipotetinius apelianto nuostolius. Apelianto deklaruojama tariamų nuostolių suma sudaro apie 0,17 proc. ieškovo vienos dienos apyvartos. Ieškovo vertinimu, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, atsakovui skirtina bauda. Nors atskirojo skundo pateikimas, net jei šis skundas nėra pagrįstas, per se nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau šiuo atveju apelianto atskirasis skundas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi skunde pakartojami aiškiai išgalvoti argumentai apie tai, esą apeliantas ketina disponuoti hipoteka apsunkintu turtu, nors tai imperatyviai draudžiama. Neabejotina, kad apeliantas tai žino ir supranta, taip pat supranta savo prašymo nepagrįstumą. Atskirajame skunde net nekritikuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, o tik perrašytas (nukopijuotas) prašymas, teiktas pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, kad tikrasis apelianto tikslas yra teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laiko trukdymas, šalių bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas didinimas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „LNTV“ prašė tenkinti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas negali reaguoti į palankias rinkos sąlygas bei disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, todėl visiškai pagrįstai apskaičiuoja patirtinus nuostolius, vadovaujantis CK 6.210 str. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo pastatas yra suvaržytas sutartine hipoteka, savaime nereiškia, kad iki 2014-08-09 apeliantas neturi teisės perleisti nuosavybės teisės į ginčo pastatą. Esant rinkos sąlygas atitinkančiam siūlymui, AB „Swedbank“, vadovaudamasis verslo logika, nesudarytų kliūčių atsakovui priklausančio turto perleidimui. Be to, būtent dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo pastatą, apeliantas, tikėtina, prarado bet kokias galimybes viešai skelbti informaciją apie parduodamą pastatą. Atsakovo teigimu, pats apeliantas negali būti atsakovas byloje, atitinkamai jam priklausantis turtas negali būti ieškovo reikalaujamos restitucijos dalyku, todėl, netaikius atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo, nebuvo atstatyta šalių interesų pusiausvyra.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą [LR CPK 146 str. 1 d.]. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrintas ir banko garantija.

Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010). Taigi teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Svarbu pažymėti ir tai, kad, atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą [LR CPK 178 str. – 179 str.].

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Finiens“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu užtikrinti jo galimus nuostolius dėl teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo teigimu, nurodytos teismo nutarties pagrindu jis negali disponuoti savo nekilnojamuoju turtu - pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), gauti lėšų už šio turto pardavimą, gautas lėšas, reaguojant į palankias rinkos sąlygas, investuoti. Atsakovo skaičiavimais jo galimų nuostolių suma sudarytų 2.226.003,06 Lt. Atsakovas galimus nuostolius skaičiuoja imdamas pastato įsigijimo vertę 18.550.000 Lt sumai ir šiai sumai taikydamas 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2012-06-22 [prašymo surašymo dienos] iki tikėtinos bylos pabaigos dienos (2014-06-22). Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad atsakovas negali disponuoti ginčo objektu [pastatu] dėl jo apsunkinimo hipoteka, t.y. nepriklausomai nuo 2012-01-10 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB ,,Finiens“ neturi teisės perleisti nuosavybės teisės į ginčo pastatą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir kitas aplinkybes, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad hipotekinis kreditorius AB Swedbank būtų davęs rašytinį sutikimą atsakovui disponuoti ginčo pastatu, byloje nepateikta ir tokių įrodymų, jog atsakovas galėjo ar ketino parduoti ginčo pastatą. Atsakovas UAB „Finiens“, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad šiuo atveju nėra pagrindo užtikrinti atsakovo prašomus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas atsakovo UAB „Finiens“ prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino prašymui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar iki šioje byloje teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių [įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo], 2011-08-31 sutartinės hipotekos pagrindu ginčo objektu esantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“. Hipotekos registro išraše nurodyta, kad hipoteka užtikrinta UAB „Finiens“ prievolė pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. Kredito sutartį, prievolės įvykdymo terminas – 2014 m. rugpjūčio 9 d. Sutartinėje hipotekoje nustatytos ir tokios sąlygos bei reikalavimai, kad įkeičiamo daikto savininkas [šiuo atveju UAB „Finiens“] be raštiško kreditoriaus AB „Swedbank“ sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeisto daikto, be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Iš pastarųjų nuostatų seka, kad jau nuo 2011-08-31, t.y. nuo nurodytos hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. atsakovo UAB „Finiens“, kaip ginčo objekto savininko, teisės įkeistą turtą valdyti, naudoti bei jo disponuoti yra apribotos. Atsakovas nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui įrodymų, kad kreipėsi į hipotekos kreditorių su atitinkamu prašymui dėl galimybės šį turtą parduoti ir kreditorius AB „Swedbank“ davė raštišką sutikimą tokį turtą realizuoti, t.y. parduoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl šioje byloje ir daug vėliau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali disponuoti nurodytu turtu, jį pardavus gauti lėšų, o tokias lėšas investuoti. Kaip teisingai nurodyta ginčijamoje nutartyje, atsakovas nepateikė ir tokių įrodymų, kad galėjo ar ketino parduoti ginčo pastatą. Atsakovas nepagrindė ir tokių aplinkybių, kad jo įvardijami nuostoliai 2.226.003,06 Lt sumai yra realiai prognozuojami. Kaip jau nurodyta aukščiau, galimus nuostolius atsakovas skaičiuoja nuo ginčo objektu esančio pastato įsigijimo vertės [kainos], tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad už analogišką kainą tas pats pastatas galėtų būti realizuojamas ir nagrinėjamu laikotarpiu. Tuo labiau, jog pačiame hipotekos registro išraše nurodyta, kad bendra šio pastato ir kartu esančio 4643.82 kv.m. žemės sklypo vertė įkainota 15.000.000 Lt suma, t.y. mažesne suma, nei atsakovo nurodyta vieno pastato įsigijimo vertė. Tuo labiau nėra objektyviai pagrįstas nuostolių skaičiavimas dviejų metų laikotarpiui, teigiant, kad ši byla bus preliminariai nagrinėjama tokį laikotarpį. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad jo nurodomi nuostoliai 2.226.003,06 Lt sumai yra realiai prognozuojami, todėl, nesant bent vienai iš sąlygų, būtinų sprendžiant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, nėra tikslingas atsakovo turtinės padėties ir jo finansinių galimybių tokius nuostolius atlyginti vertinimas .

Atsakovo UAB „LNTV“ teigimu, pats apeliantas negali būti atsakovas byloje, atitinkamai jam priklausantis turtas negali būti ieškovo reikalaujamos restitucijos dalyku, todėl, netaikius atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo, nebuvo atstatyta šalių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas buvo įvertintas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau paties ieškinio pagrįstumo klausimas, įskaitant reikalavimus atsakovo UAB „Finiens“ atžvilgiu, bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės. Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su laikinu turtinių ir/ar kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu. Todėl atsakovo prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimas ar jo mastas negali tapti savarankiška atsakovo gynybos priemone nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nepagrįstą atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepažeidė šalių interesų pusiausvyros.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, atsakovo [apelianto] prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo išsprendė teisingai, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo UAB „Norfos mažmena“ prašymą dėl baudos apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir (ar) teisingą bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju atsakovo elgesys, pasinaudojant savo teise pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri, jo įsitikinimu, yra nepagrįsta ar neteisėta, nesant kitų aplinkybių, negali būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo UAB „Norfos mažmena“ prašymą dėl baudos apeliantui paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Teisėja Asta Radzevičienė