- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- I-767-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02307-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiasi dėl medicininės priežiūros, nes užsirašydavo vizitams pas gydytoją, tačiau dažnai jos nekviesdavo. Jei pakviesdavo, skundėsi dėl įvairių negalavimų, bet gydytojas vaistų neišrašydavo. Pasakė, kad nuo 2009 metų serga hepatitu C, jai reikalingas gydymas (būdama laisvėje buvo pradėjusi tvarkytis dokumentus dėl gydymosi), tačiau gydytojas pirmą kartą pasakė, kad nesiųs pareiškėjos į ligoninę. Kadangi gydytojas neatliko jokių veiksmų dėl jos ligos, parašė skundą Kalėjimų departamentui ir tik po to gydytojas davė siuntimą į ligoninę. Ji atsisakė vykti į ligoninę, nes turėjo dalyvauti teisme. Gydytojas siuntimo kitam mėnesiui neperrašė, motyvuodamas tuo, kad ji atsisakė vykti nurodytu laiku į ligoninę. 2018-10-09 rašė skundą, kad ją išsikviestų gydytojas, nes vizitams buvo užsirašiusi 3 dienas iš eilės, tačiau gydytojas nesikvietė, motyvuodamas tuo, kad 2018-10-10 išvažiuoja etapu, nurodė kreiptis į gydytoją nuvažiavus etapu. Turi nusiskundimų dėl maisto, nes kameroje Nr. 107, kur buvo 3 moterys, maistas vienu momentu buvo tiekiamas su pasibaigusiu galiojimo terminu. Ji skundo nerašė, kadangi gavo normalią bandelę, o kitos dvi moterys gavo bandeles su pasibaigusiu galiojimo terminu. Vėliau tas bandeles pradėjo dėti į vienkartinius maišelius. Skundžiasi dėl pasimatymų. Ji Šiaulių tardymo izoliatoriuje gavo nuobaudą, nes gulėjo po kaldra. Už vieną nusižengimą gavo dvi nuobaudas - papeikimą ir ilgalaikių pasimatymų atėmimą 6 mėnesiams. Jos vyras buvo Anglijoje, užsisakė pasimatymą (pasimatymas jam buvo suteiktas), susiplanavo grįžimą į Lietuvą, tačiau atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių sužinojo, kad pasimatymo nebus, nes nepriklauso. Jos vyro niekas neinformavo iš anksto, kad pasimatymas atšauktas. Nutarimą, kuriuo jai paskirtos dvi nuobaudos ji apskundė Kalėjimų departamentui, kuris įpareigojo Šiaulių tardymo izoliatorių pateikti pareiškėjai atsakymą. Paskirtos nuobaudos teismui neskundė. Be to, kameroje Nr. 75 yra langas, kurį galima atidaryti tik mažu tarpeliu. Kameroje sklinda smarvė iš tualeto. Dėl kameroje Nr. 107 per sienas bėgusio vandens skundo nerašė, nes ruošėsi išvažiuoti į Kauno tardymo izoliatorių. Paprašius sodos tualetui ar kriauklei išvalyti, liepė pirkti parduotuvėje. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 2–17) ir patikslintame skunde (b. l. 25) pareiškėja nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 10 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikoma kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, ji negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, ji, būdama sveikas žmogus, buvo priversta nuolat sėdėti ar gulėti. ŠTI gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti turėjo teisę tik vieną valandą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o elektrinis apšvietimas buvo per didelis. Kamerose buvo žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, kameros neremontuotos. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprūpinama patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jai vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo kamerose veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo jokios deratizacijos, dezinfekcijos, o atlikta deratizacija buvo neefektyvi. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža energetinė vertė, nors ji kasdien sportavo. Sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Jai nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to ji patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu, kuris išsiųstas per EPP sistemą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 2, b. l. 2-14) nurodė, kad prašo pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“, pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma nuo 2018-04-04 iki 2018-10-10 ir pareiškėjai teko nuo 4,4 m² iki 15,8 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjos kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tai yra, į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 m² ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir ekspoatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).
Atkreipia dėmesį, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kameroje Nr. 71) iki 2,16 m (kameroje Nr. 75). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Be to, iš teismui pateiktų kamerų nuotraukų matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėja, vos vienoje kamerose sanitariniame mazge yra tupykla. Taip pat pažymi ir tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis ar užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendro kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pareiškėja skundžiasi, jog kamerose iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, nes kameroje nebuvo ventiliacijos.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjos teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjos teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisako, nes tai susiję su kameros vėdinimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).
Kameros (gyvenamosios patalpos) Šiaulių tardymo izoliatoriuje vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Pažymime, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Tai patvirtinta ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso, negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerų vėdinimas atitinka galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjos pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.
Pareiškėja savo skunde teismui taip pat skundžiasi dėl per mažo natūralaus apšvietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.).
Be to, per mažas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų įrengimą, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad Kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys baldai ir kitas inventorius. Tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas-gali būti tupimas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).
Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-04-26 patikrinimo akte Nr. PA.6-2341 užfiksuota, kad kameroje Nr. 71 per žema oro temperatūra (kameroje patikrinimo metu buvo atidarytas langas), kameroje Nr. 109 – ji normose. Galimybė kameras vėdinti per langus sudaryta. Kameroje Nr. 109 dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, kameroje pelėsio nėra. Kameroje Nr. 71 užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas ir pelėsis (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-07-17 raštas Nr. 14/01-8683 „Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo“ – kameroje Nr. 71 atliktas remontas, normalizuota oro temperatūra). Pažymime, kad atsakovas kuo greičiau ir iki patikrinimo aktuose nustatyto termino stengiasi pašalinti kamerose užfiksuotus trūkumus.
Kameroje Nr. 107 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, pelėsio kameroje nėra (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-13 patikrinimo aktas Nr. PA-3723).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-08-07 patikrinimo akto Nr. PA.6-5239 matyti, kad kamerose Nr. 72 atliekamas remontas. Kameroje Nr. 75 dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, jai naudojami šviestuvai tvarkingi, su gaubtais, kameroje pelėsio nematyti. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, kameroje nenustatyta.
Kitos kameros pareiškėjos laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėja, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniu dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015) - Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-19 pažyma Nr. 61/04-2768. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017)
Pareiškėjos pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo
Pareiškėja savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jos galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjai būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-13 pažymoje Nr. 60/09-40565 nurodyta, kad vadovaujantis „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.
Pareiškėjos pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl atmestinos.
Dėl švaros ir tvarkos palaikymo kamerose
Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis.
Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2018-2019 m.
2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 nurodyta, kad ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei naikinimą pagal 2016 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai. Tas pats užfiksuota ir 2018-04-26 patikrinimo akte Nr. PA-2341.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-05-14 patikrinimo akto Nr. PA. 6-2772 matyti, kad „ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinti. <...>Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale“. Tas pats užfiksuota ir 2018-08-07 patikrinimo akte Nr. PA-5239.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos neatlikimo yra nepagrįsti, o paneigti teismui pateikta medžiaga, todėl turėtų būti atmestini.
Dėl karšto vandens ir šilumos kamerose
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Pareiškėjos pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.
Be to, pažymi, kad daugumoje kamerų, kuriose laikomos moterys, yra karštas vanduo.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
Pareiškėjos kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kuriame suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė, o nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, nebuvo ir primėtytų šiukšlių, kiemeliai valomi, išnešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.
Taip pat pareiškėja skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo peleninių. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad materialinio buitinio aprūpinimo normose įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neišsiverstų nuteistieji ar suimtieji. Tuo tarpu pareiškėja vartoja tabako gaminius savo noru, todėl peleninės tikrai nėra pirmojo būtinumo daiktai, be kurių laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų išsiversti, ar kuriais juos turėtų aprūpinti valstybė. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad šiukšlių dėžių, peleninių bei pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m² iki 22,44 m². Pažymi, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.
Suimtųjų ir nuteistųjų socialinę reabilitaciją, kurią organizuoja laisvės atėmimo vietų administracija, reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso III skirsnis bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/08-22 patvirtinta „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“.
Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų/nuteistųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečio planus.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji/nuteistieji norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Socialinės reabilitacijos specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 61/04-2768 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjai I. S. bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį.
Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Tai yra, dalyvavimas renginiuose yra ne suimtųjų (nuteistųjų) pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.
Dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl šiferinio stogo
Pareiškėja savo skunde nurodo, jog pastato konstrukcijoje, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, stogas šiferinis, kas sukėlė rimtą pavojų jos sveikatai.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jos sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jos sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje bei šiferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo pakankamai neilgą laiko tarpą, kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos jos sveikatai taip, kaip ji nurodo – „sukėlė rimtą pavojų mano sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo”.
Atkreipia dėmesį, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto.
Dėl pareiškėjos aprūpinimo patalyne, būtinosiomis higienos priemonėmis ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams
Pareiškėjos kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprūpinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka.
Pareiškėja teismui nesiskundžia, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jai nebūdavo išduodama patalynė ar higienos priemonės pagal galiojančius teisės aktus, tačiau reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams ir per mažo kiekio tualetinio popieriaus. Pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. O papildomi asmeniniai pareiškėjos poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).
Dėl minkštojo inventoriaus, atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiškėjos dėstomus nusiskundimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo akte Nr. PA-378 operatyvioji kontrolė užfiksavo, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta. Tas pats užfiksuota ir 2018-05-14 patikrinimo akte Nr. PA-2772.
Iš patikrinimo aktų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl ko yra atmestini.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų.
Atsakovas pažymi, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjos kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pati pareiškėja neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiškėjos poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).
Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo
Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma per parą yra 1951 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Bylai aktualiu laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (pakeistas 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018-01-01). Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktai ir mikrobiologinių tyrimų protokolai, iš kurių matyti, kad nenustatyta jokių žymių pažeidimų.
Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėja tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikusi jokių skundų. Pareiškėjos reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų
Pareiškėja skundžia Teismui, kad jai Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl ko buvo sutrikę jos socialiniai ryšiai.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 60/09-41319 „Dėl I. S.“ pareiškėjos kalinimo laikotarpiu įstaigoje buvo gauti 2 prašymai iš pareiškėjos vyro suteikti jam su žmona I. S. ilgalaikį pasimatymą. 2018-04-20 prašymas buvo patenkintas, o 2018-08-23 prašymas ne, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, I. S., kaip nuobaudą turinčiai suimtajai, ilgalaikis pasimatymas nepriklauso, todėl ir nebuvo suteiktas.
Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus T. T. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.).
Pareiškėjos I. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jai tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintu skundu siekia, jog jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažyma Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 44-48), iš kurios matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-04-04 iki 2018-10-10 (190 dienų). Pareiškėja nurodytu laiku buvo laikoma 190 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kameros, kurioje buvo laikoma pareiškėja, plotą ir kameroje buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 190 dienų pareiškėjai tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas , išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikoma pareiškėja, dydžius ir kartu su pareiškėja jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjai kameroje Nr. 70 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,81 m²) teko nuo 4,41 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,81 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,12 m²) teko 4,06 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 109 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,38 m²) teko nuo 4,79 m² (kameroje 3 asmenys) iki 7,19 m² (kameroje 2 asmenys), 14,38 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,56 m²) teko nuo 4,85 m² (kameroje 3 asmenys) iki 7,28 m² (kameroje 2 asmenys), 14,56 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 107 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,1 m²) teko nuo 4,7 m² (kameroje 3 asmenys) iki 7,05 m² (kameroje 2 asmenys), 14,1 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 m²) teko 4,03 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,06 m² (kameroje 1 asmuo). Taigi, pareiškėjai nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 1, b. l. 56–59) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėja, esantys baldai nevaržė pareiškėjos judėjimo laisvės. Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose nuolat buvo laikoma keturi – šeši asmenys (b. l. 4), o gyveno keturios, penkios, todėl negalėjo ramiai išsimiegoti, kilo kiti nepatogumai – dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą (b. l. 5). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 44-48) matyti, kad pareiškėja nei vienoje kameroje nebuvo nei šešiese, nei penkiese, nei keturiese. Kamerose, kuriose buvo pareiškėja, buvo stalai, todėl prie tokių stalų kamerose buvusiems asmenims pavalgyti yra galimybė, kamerose yra taburetės arba suoliukai. Kad kamerose yra atitinkamas inventorius, baldai, patvirtina pateiktos kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 180-196). Taigi, pareiškėjos skundo argumentai dėl baldų, inventoriaus dydžio, jų trūkumo atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, pareiškėja skunde prieštaringai nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiąją kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trūko inventoriaus. Tačiau toks pareiškėjos argumentas nekonkretus, nes nenurodyta, nei kokioje kameroje, nei kokių baldų ar inventoriaus trūko, ar buvo per daug, o ypač, kai kamerose pareiškėja buvo viena.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja
Pareiškėja skunde nurodo, jog kamerose nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langą, žiemą šalta, o vasarą karšta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, buvo drėgna, tamsu, elektrinis apšvietimas buvo per stiprus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 106–109) konstatuota, kad visos tikrintos kameros buvo vėdinamos per langus.
Patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti.
Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias ŠTI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatūroje. Pagal informaciją žurnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniškai dezinfekuojama 25-40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 minkštojo inventoriaus komplektai). Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., t. 1, b. l. 113–114) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pagal ŠTI administracijos pateiktą informaciją, ŠTI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-377 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 110–112) konstatuota, kad galimybė išvėdinti visas tikrintas kameras per langus sudaryta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 115–117) konstatuota, kad ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.
Patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta – atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) konstatuota, kad kameroje Nr. 72 atliekamas remontas. Remonto metu kameroje suimtieji/nuteistieji laikomi nebuvo. Remontuojamoje kameroje matavimai neatlikti. Kameroje Nr. 75 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos nornoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nurodytoje kameroje veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Kameroje Nr. 75 ant sienų ir lubų vizualiai mastomų pelėsių nėra. Sąlygos išvėdinti gyvenamąsias kameras per langus sudaryta.
ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.
ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t.1, b. l. 101–102) konstatuota, kad kameroje Nr. 107 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Gyvenamųjų kamerų patalpas išvėdinti per langus sudaryta.
ŠTI gyvenamąsias patalpas, (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Galimybė gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus prašymą. ŠTI laikomi asmenys priemonėmis (šepečiai grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui.
Patikrinimo išvada: Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 92–95) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 71 ir Nr. 109. Nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 71 ir Nr. 109 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 109 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o kameroje Nr. 17 oro temperatūra žemesnė kaip 18⁰C – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 109 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o kameroje Nr. 71 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas. Kameroje Nr. 109 vizualiai matomų pelėsių nėra, o kameroje Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pridėta kameros Nr. 71 fotonuotrauka) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas.
ŠTI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018-02-13.
Šiaulių tardymo izoliatorius 2018-07-17 raštu Nr. 14/01-8683 (t. 1, b. l. 96-97) pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui, kad pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 nurodytus HN 134;2015 39 punkto reikalavimų pažeidimus, gyvenamojoje kameroje Nr. 71 atliktas remontas (pridėta foto fiksacija), normalizuota oro temperatūra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taiga, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjos teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natūralios šviesos trūkumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, tai patvirtina: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 106–109) kuriame konstatuota, kad visos tikrintos kameros buvo vėdinamos per langus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-377 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 110–112) kuriame konstatuota, kad galimybė išvėdinti visas tikrintas kameras per langus sudaryta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 115–117) kuriame konstatuota, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta – tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) kuriame konstatuota, kad sąlygos išvėdinti gyvenamąsias kameras per langus sudaryta. Šią aplinkybę patvirtino pati pareiškėja skunde.
Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta praktiškai visosese kamerose (išskyrus kameras Nr. 71 ir Nr. 75) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad žiemą kamerose šalta, temperatūra buvo nuo 10⁰ C iki 14⁰ C, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 44-48) matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje žiemos periodu net nebuvo. Kiti pareiškėjos teiginiai dėl karščio, drėgmės yra abstraktūs, netikslūs (nenurodyta nei kameros, nei laikotarpiai ir kt.) ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos teiginius dėl tamsos ar per stipraus elektrinio apšvietimo, kaip tai įvardija skunde pareiškėja, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjos naudai vertintina tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 92–95) konstatuota, jog kameroje Nr. 17 oro temperatūra žemesnė kaip 18⁰C – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, kameroje Nr. 71 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas, o kameroje Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pridėta kameros Nr. 71 fotonuotrauka) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) konstatuota, kad kameroje Nr. 75 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos nornoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Taigi, vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėja buvo laikoma kamerose, kurios atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, negalima.
Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 107 per sienas bėgo vanduo, tačiau ji skundo nerašė, nes ruošėsi išvažiuoti į Kauno tardymo izoliatorių. Tokį pareiškėjos aiškinimą paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t.1, b. l. 101–102), kuriame konstatuota, kad kameroje Nr. 107 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Gyvenamųjų kamerų patalpas išvėdinti per langus sudaryta.
Taip pat pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 75 atsidaro tik mažas lango tarpelis, paneigiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100), kuriame konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nurodytoje kameroje veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Kameroje Nr. 75 ant sienų ir lubų vizualiai mastomų pelėsių nėra. Sąlygos išvėdinti gyvenamąsias kameras per langus sudaryta.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 60–63) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 m. buvo (iki pareiškėjos atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 75 – apšvietimo remontas; Nr. 70 – pelėsio šalinimas, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų, sienų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, vamzdžių, klozeto sumontavimas.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 64–66) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus (iki pareiškėjos atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 109 – nuvalytos, perdažytos lubos, sienos, nuardytas san. mazgo pjedestalas, išklijuotos plytelės (sienos, grindys). Pastatytas klozetas. Sumontuota nauja san. mazgo pertvara, todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos argumentas, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto – įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjai kilo dėl minėto faktoriaus. Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Toks pareiškėjos argumentas yra subjektyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 m. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintą Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planą 2018 – 2019 m. m. (t. 1, b. l. 67–74).
Be to, pareiškėja visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir jau galiojo visą pareiškėjos buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku – iškviesti budintį pareigūną, tad pareigūnus tenka kviesti, daužant į duris.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-13 pažymoje Nr. 60/09-40565 (t. 1, b. l. 49) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiškėja ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priversta belsti į duris, ji įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jai kilo dėl minėto faktoriaus. Be to, pareiškėja pasisako ne savo, o kalinių, kaip ji pati įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėja įgalinimų nepateikė.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad kamerose sklisdavo smarvė nuo tualeto, o skunde pareiškėja nurodė, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 54-55) matyti, kad kamerose Nr. 107 ir Nr. 109 atitvarinė konstrukcija yra OSB Mūr.už., kurių aukštis 1,82 m., kamerose Nr. 72, Nr. 70, Nr. 71, Nr. 75 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,16 m. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, tame tarpe ir kamerų, kuriose buvo pareiškėja, foto nuotraukų (t. 1, b. l. 180-196) matyti, kad paminėtose kamerose sanitarinis mazgas yra tinkamai atitvertas iš visų pusių, taip pat ir įėjimas (durimis arba erdvės skiriančia nepermatomo užuolaida), todėl pareiškėjos privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kameroje, tačiau tik iš dalies, nes pareiškėja bylai aktualiu laiku kai kuriose kamerose buvo laikoma ir viena.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale, todėl pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo užtikrinamos sąlygos naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais t. 1, (b. l. 9), atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos argumentą dėl to, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), paneigia byloje esanti 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 1, b. l. 56–59) ir kamerų, kuriose buvo pareiškėja, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 180-196).
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad paprašius sodos tualetui ar kriauklei išvalyti, liepia pirkti parduotuvėje.
Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Gyvenamosios patalpos valomos ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t.1, b. l. 101–102) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Galimybė gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus prašymą. ŠTI laikomi asmenys priemonėmis (šepečiai grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui.
Patikrinimo išvada: Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.
Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintas Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2018 – 2019 m. m. (t. 1, b. l. 67–74).), todėl pareiškėjos argumentas dėl neišduodamos sodos atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėja reiškia absktraktų argumentą, nenurodydama, nei kada, nei kokių priemonių jai neišdavė kameroms, kuriose buvo, sustvarkyti.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės
Pareiškėja skunde nurodė, kad pasivaikščioti turėjo teisę 1 valandą pasivaikščiojimų kiemelyje, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi.
Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (t. 1, b. l. 77-78). Kad pasivaikščiojimo gryname ore trukmė buvo ne 1 valanda, kaip teigia skunde pareiškėja, o 2 valandos, matyti iš pačios pareiškėjos skundo Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui (t. 1, b. l. 42). Pareiškėja nurodo, kad ji norėtų pasivaikščioti du kartus po vieną valandą, o ne dvi valandas iš karto, nes jai yra per daug ir sunku išbūti. Taip pat pareiškėja, skųsdamasi dėl 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore iš karto suteikimo, prieštarauja pati sau, skunde nurodydama, jos atsakovo atstovas pažeidžia jos teises, nes ji pagal CPT turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d., t. 1, b. l. 106–109) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., t. 1, b. l. 113-114) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pagal ŠTI administracijos pateiktą informaciją, ŠTI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.
Pareiškėja skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėja, laiko praleidimui lauke.
Pareiškėjos argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio
Pareiškėja skunde nurodė, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprūpinama patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rūbus, kildavo įvairios biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jai vienam mėnesiui būdavo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 106–109) konstatuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias ŠTI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją, lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatūroje. Pagal informaciją žurnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniškai dezinfekuojama 25-40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 minkštojo inventoriaus komplektai). Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 115–117) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą tvarką asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas (b. l. t. 1, b. l. 84-91).
Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėja nebūtų galėjusi naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipusis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiškėja nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas paneigtas nurodytais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamos ar per mažai išduodamos patalynės, prašymų ją pakeisti dėl netinkamos kokybės. Pareiškėja, nurodydama aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Taigi, pareiškėja, nurodydama minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėja įgalinimų nepateikė; pareiškėjos nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jai mėnesiui būdavo skiriama rulonėlis, kurio neužtekdavo. Tualetinis popierius išduodamas ne kamerai, kaip nurodo pareiškėja, o konkretiems asmenims pagal nustatytas normas. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl tualetinio popieriaus neišdavimo, neaišku, kaip pareiškėja skaičiuoja, jog jai mėnesiui būdavo skiriama rulonėlis, kurio neužtekdavo, ir kas tokią tvarką buvo nustatęs. Duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jai nebūtų skirta, nėra. Iš pateiktų Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 366 (t. 1, b. l. 75-76), matyti, kad pareiškėjai išduota kokybiška patalynė, higienos priemonės pagal nustatytas normas, tame tarpe ir tualetinis popierius, už ką pareiškėja ir pasirašė. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Iš atsakovo atstovo atliepimo (t. 2, b. l. 2-14) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus daugumoje kamerų, kuriose laikomos moterys, yra karštas vanduo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas , atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjos teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjos nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėja nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jai nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.
Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos
Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 92–95) konstatuota, kad ŠTI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018-02-13.
Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintas Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2018 – 2019 m. m. (t. 1, b. l. 67–74).), duomenų, jog šie planai vykdomas nebuvo, pateikta nėra.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo
Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, ji negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.
Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 79–83), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. pažymos Nr. 61/04-2768 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 33) matyti, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriuose , jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, tačiau tuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems nebuvo įsteigta darbo vietų. Nėra įsteigta darbo vietų suimtiesiems ir šiuo metu.
Pažymi, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai. Juose gali dalyvauti ir nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio byla teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatyme nėra numatyta suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sportą. Informuoja, kad I. S. buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose.
Duomenų, jog pareiškėja nebūtų galėjusi naudotis nurodyta programa arba būtų kreipusis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 1, b. l. 130–179) matyti, kad kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėja, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjos nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėja prieštarauja pati sau, nurodydama, jog ji, būdama sveikas žmogus (t. 1, b. l. 5), buvo priversta nuolat gulėti arba sėdėti, toliau aiškindama, kad kasdien sportavo (t. 1, t. b. l. 10).
Dėl maisto energetinės vertės
Pareiškėja skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas būdavo atšalęs, o sąlygų eiti į valgyklą nebuvo.
Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 1951 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas.
Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimų aktų, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų (t. 1, b. l. 118-129) matyti, kad skundai nepasitvirtino ar esminių pažeidimų nenustatyta.
Atmestinas pareiškėjos argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjos pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas.
Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 107 maistas vienu momentu buvo tiekiamas su pasibaigusiu galiojimo terminu. Ji skundo nerašė, kadangi gavo normalią bandelę, o kitos dvi moterys gavo bandeles su pasibaigusiu galiojimo terminu. Pareiškėja kitu atveju dėl bandelės su pasibaigusiu galiojimo terminu yra rašiusi skundą, į kurį buvo atsakyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjos skunde esantį prieštaravimą, kur pareiškėja nurodo, jog dėl per mažo jai tenkančio kameros ploto ji galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydama, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog ji sportuodavo kiekvieną dieną, yra sveikas žmogus.
Dėl pasimatymų su artimaisiais
Pareiškėja skunde nurodė, kad jai Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai.
Iš administracinėje byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 60/09-41319 (t. 1, b. l. 50) matyti, kad iš I. S. nuo 2018-04-04 iki 2018-10-10 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, tačiau 2018-04-20 (t. 1, b. l. 51) ir 2018-08-23 (t. 1, b. l. 52) buvo gauti R. S. prašymai leisti pasimatyti su I. S..
2018-04-20 R. S. buvo leista pasimatyti su žmona I. S.. Pasimatymo pradžia 2018-04-20 9.00 val., pasimatymo pabaiga 2018-04-21 8.00 val.
Minėtoje pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymo atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo.
Tokį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.
Paaiškina, kad 2018-05-17 ir 2018-06-20 I. S. buvo skirtos drausminės nuobaudos (t. 1, b. l. 53) ir suimtoji neatitiko Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, kur nustatyta, kad ilgalaikis pasimatymas suteikiamas tik galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam, todėl R. S. 2018-08-23 ilgalaikis pasimatymas su suimtąja I. S. suteiktas nebuvo.
Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jai nutarimu yra skirtos dvi nuobaudos. Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris įpareigojo Šiaulių tardymo izoliatorių atsakyti pareiškėjai. Pareiškėja piktinasi, kad jos vyras buvo Anglijoje, užsisakė pasimatymą, susiplanavo grįžimą į Lietuvą, tačiau atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių sužinojo, jog pasimatymo nebus, nes nepriklauso. Jos vyro niekas neinformavo iš anksto, kad pasimatymas atšauktas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėja skunde nurodė, kad būdama Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 32) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėja nurodė nusiskundimus sveikata, turėtą traumą, žalingą įprotį. Pareiškėja į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl dirglumo, nemigos, kitų nusiskundimų, tačiau 2018-06-26, 2018-09-17 nusiskundimų neturėjo. Įvertinus pareiškėjos asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėja patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjos teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Taip pat pareiškėja nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje susigadino akis, todėl dabar reikia nešioti akinius. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 32) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėja į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jai dėl to nebuvo paskirtas gydymas.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. pažymos Nr. 61/04-2768 (t. 1, b. l. 33) matyti, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su 2 skundais dėl gydytojų darbo (neskiria vaistų ir tyrimų, dietinio maitinimo, t. 1, b. l. 34-37), dėl išduotų bandelių su pasibaigusiu galiojimu išdavimo (t. 1, b. l. 38-41) ir 2 valandų pasivaikščiojimo (t. 1, b. l. 42-43). Į visus pareiškėjos skundus buvo atsakyta.
Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad gydytojai neskiria dėmesio, neišrašo reikalingų vaistų, tačiau teismas nevertina tų pareiškėjos išsakytų argumentų, kurie siejami su pareiškėjai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas , vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėja neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėja buvo kaip nors išskirta iš kitų asmenų ir jai kokiu nors būdu bloginamos kalinimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertinant, kad kameroje Nr. 17: oro temperatūra žemesnė kaip 18⁰C, dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, kameroje Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pridėta kameros Nr. 71 fotonuotrauka) (pagal atliktą patikrinimo aktą pareiškėja šioje kameroje buvo tik 9 dienas), o Nr. 75 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos nornoje HN 134:2015 bei sanitarinio mazgo (tik nemalonūs kvapai) pažeidimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjos patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Visos kitos pareiškėjosa skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodyti pareiškėjos teisės pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą (juo labiau, pareiškėja 34 dienas įvairiose kamerose buvo viena), tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjos teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. S. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad I. S. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo pažeista.
Pareiškėjos I. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.