Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, turinčio neįgalumą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2014 m. vasario 8 d. 20.31 val. Mažeikių m., Pavenčių g. 3 vairavo keturratį motociklą Polaris, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,27 promilių) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (teisė vairuoti atimta), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė motociklo ir važiuojamojoje kelio dalyje apsivertė. Įvykio metu apgadino keturratį motociklą ir susižalojo. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 135 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 129 straipsnyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, jog motociklo jis nevairavęs. Nurodė, jog protokole nurodytą dieną pas jį į garažą užėjo pažįstamas B. Š., kurio jis paprašęs pavežti iki Pavenčių gatvės. Prie Kalnėnų mokyklos paprašė pasukti į kairę, keturratis motociklas slydo ir jie apsivertė. Kadangi jis buvo netekęs sąmonės, įvykio aplinkybių neprisimena. Kai atgavo sąmonę, jau buvo atvykę gaisrininkai, greitoji pagalba. Kai jį atvežė į policijos komisariatą, jis buvo šoko būsenoje, todėl negalėjo pasakyti motociklą vairavusio asmens vardo – sakė pavardės nežinąs, kad vairavo B. ar A. Policijos pareigūnai neklausė jo, ar jis yra sąmoningas po įvykio, todėl jis neigia savo paaiškinimą, kurį pasirašė, kad atvažiavo nuo Sedos gatvės pusės. Po avarijos sekantį penktadienį jam būnant garaže užėjo Š., kuris pasakė, kad eis kartu į teismą. Kai prisiminė, kad vairavo B., net nepagalvojo, kad reikėjo dar eiti į policiją ir pranešti, kad prisiminė vardą, nes galvojęs, kad išsiaiškins teisme.

Nukentėjusysis A. V. paaiškino, jog keturratis motociklas registruotas jo vardu kaip traktorius savaeigė mašina, jį įsigijo liepos ar rugpjūčio mėnesį iš įmonės „Futera“, kurios generalinis direktorius V. V.. Motociklą laikė brolio garaže, jo rakteliai buvo dėtuvėje. Brolis neprašė leidimo važiuoti, išvažiavo ir tiek. Kai brolis turėjo teises, tai duodavęs motociklu pavažiuoti.

Liudytojas A. P. parodė, jog važiavo nuo Ventos link Sedos gatvės į kebabinę, tuo metu gatvėje nieko nebuvo, o po 5 minučių grįždamas atgal pamatė apsivertusį keturratį ir žmogų po juo. Priėjęs pajudino tą žmogų, bet šis nejudėjo, tada paskambino numeriu 112, iškvietė gaisrinę, policiją, greitąją pagalbą. Po to vėl priėjęs pajudino ir tada žmogus sujudėjo. Jis buvo veidu į žemę, galvojo, kad nebegyvas. Šalmo šalia nebuvo, aplinkui kitų žmonių taip pat nebuvo. Visas to žmogaus kūnas buvo tarp vairo ragų. Motociklo variklis buvo užgesęs, bet kažkas zyzė.

Liudytojas R. S. parodė, jog vasario 8 d. nuo 7 vakaro iki 7 ryto dirbo su tyrėju Konteniu, gavo pranešimą, kad Pavenčių g. prie pastato Nr.3 apvirtęs keturratis. Atvykę pamatė atverstą keturratį, greitąją pagalbą ir gaisrinės automobilį. Prie keturračio nieko nebuvo, tik gaisrininkai, o greitosios automobilyje buvo pilietis, kurį medikai apžiūrinėjo. Jis buvo nubrozdintu veidu, neblaivus, purvinas. Nustatė to asmens girtumą. Greitosios pagalbos darbuotojai klausė, ar jis važiavo vienas, iš pradžių sakė, kad ne vienas, bet kai Greitosios pagalbos darbuotojai norėjo eiti ieškoti kitų asmenų, pasakė, kad važiavo vienas, daugiau niekas nėra nukentėjęs. Greitoji pagalba V. V. išsivežė į priėmimą, o jie liko forminti įvykio. Po to sugrįžus į PK naktį dirbęs darbuotojas parvežė iš priėmimo skyriaus vairuotoją. Imant paaiškinimą, V. V. sakė rašyti, kad vairavo jo draugas A., paskui – geriau rašykite, kad A.. Baigiant rašyti siūlė susitarti, kad nerašytų protokolo, išsitraukė piniginę. Perspėjus, kas gresia, piniginę įsikišo atgal. Broniaus vardo neminėjo, minėjo A. ir A..

Liudytojas N. K. parodė, jog tą vakarą dirbant su patruliu R. S. gavo budėtojų nurodymą, kad Pavenčių g. apsivertęs keturratis ir prispaustas žmogus. Nuvykus į vietą, joje jau buvo greitoji pagalba, gaisrinė, keturratis buvo jau pakeltas. Greitosios automobilyje sėdėjo V., kurį nustačius girtumą, išsivežė greitoji pagalba. Grįžus į policijos komisariatą V. V. taip pat buvo atvežtas. Iš pradžių sakė negadinti gyvenimo, nerašyti protokolo, paskui sakė, kad vairavo A., po to – A. B. neminėjo, lyg tai sakė, kad tas asmuo, kuris vairavo, gyvena Ventoje. Kai V. sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, kažkas minėjo, kad reikia eiti paieškoti kitų nukentėjusiųjų, tada V. sakė nevargti ir neiti, nes jis važiavo vienas. Įvykio vietoje nebuvo nei kokių kito asmens pašalinių daiktų, nei žmonių.

Liudytojas B. Š. parodė, jog V. V. pažįsta, nes ne vieną kartą kartu yra gėrę. Ėjęs į „metalinę“ ir pamatęs praviras garažo duris. Žinojo, kad garaže yra V., ir užėjęs. Pasikalbėjus apie pusvalandį V. paklausė, ar galėtų keturračiu motociklu jį pavežti iki Pavenčių gatvės. Jis sutikęs ir pradėjo važiuoti iš Žagarėlės gatvės link Pavenčių, kur yra rusų mokykla, pravažiavus pervažą V. patempė už rankovės, sakė sukti į kairę ir besisukant motociklas apsivertė. Jis pašoko, šalmą numetė toliau į šoną ir pabėgo link mokyklos. Gal po savaitės sugalvojęs užeiti į V. V. garažą pažiūrėti, kaip jam baigėsi. Po įvykio V. atrodė sveikas, negalėjo niekaip būti sužeistas, negalėjo užsimušti. Lyg tai jam nieko nesakė, jis buvo labai pasimetęs, neprisimena, kaip ten viskas buvo, nežino, ar jis prisidaužė, lyg tai skaudėjo šoną. Nieko negali pasakyti, ar V. V. stovėjo, ar gulėjo, ar kraujas buvo, ar buvo be sąmonės, neatsimena. Lyg tai V. sėdėjo prie motociklo. Kai jis nušoko nuo motociklo, motociklas liko gulėti šono, o V. buvo kažkur šalia motociklo, lyg tai sėdėjo. Iš įvykio vietos pabėgo, nes pagalvojo, kad atvažiuos policija, prasidės nemalonumai. Į teismą atėjo, nes negražu būtų pasirodyti mieste, daug pažįstamų. V. žinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, žinojo jo pavardę.

Motyvuojamoji dalis

V. V. kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra įrodyta: 2014 m. vasario 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-7250373-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; asmens blaivumo testo lapu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; foto lentele; bendra įvykio informacija; eismo įvykio vietos schema; liudytojų A. P., R. S., N. K. parodymais teisme, R. B. paaiškinimais; pažyma apie baustumą.

Liudytojo B. Š. parodymus, jog transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs ne V. V., o jis, teismas vertina kaip siekimą padėti V. V. išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta. Pažymėtina, jog liudytojas net nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių apie eismo įvykį, aiškindamas tuo, jog buvo pasimetęs. Be to, B. Š. parodė, jog motociklas buvo parvirtęs ant šono ir V. V. sėdėjo šalia motociklo, nebuvo sužeistas, o tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

LR ATPK 129 straipsnyje numatytas pažeidimas, už kurio padarymą V. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ypatingai pavojingas ir šiurkštus. Asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei būdamas apgirtęs. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2013-05-13 pagal LR ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir 2013-10-28 pagal LR ATPK 130² straipsnį (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta pagrindinė administracinė nuobauda – bauda arba administracinis areštas ir papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 129 straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 129 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. V. už ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus skirtinos baudos, kurių dydis didintinas nuo baudos dydžio sankcijoje vidurkio iki maksimumo su transporto priemonės konfiskavimu (LR ATPK 26, 30² straipsniai).

Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad B. Š. galimai davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl jo atžvilgiu iškeltina administracinė byla pagal ATPK 187² straipsnį (ATPK 262 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 26, 129, 124¹, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

LR ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą – 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą su transporto priemonės Polaris, valst. Nr. 0864TL, priklausančios A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 40 Lt (keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą su transporto priemonės Polaris, valst. Nr. 0864TL, priklausančios A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Išaiškinti V. V., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nuta­rimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimui įsiteisėjus iškelti B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinę bylą pagal LR ATPK 187² straipsnį dėl galimai melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.