- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1289-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07453-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimo N. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimu N. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. administracine nuobauda – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų, t. y. 1158 eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), priklausančios V. V., konfiskavimu už tai, kad jis 2014-10-04, apie 20.20 val., Kaune, Ariogalos g., ties namu Nr. 1, vairavo transporto priemonę – automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,28 promilių girtumas, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimą ir priimti naują nutarimą – taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti transporto priemonės ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. V.. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas proceso įstatymų reikalavimus. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma skirti administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Apylinkės teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad nors automobilį sūnui davė savo valia, tačiau nežinojo, kad šis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Automobilį davė tik tam, kad sūnus galėtų nuvažiuoti iki darbo biržos, automobilio perleidimo metu sūnus buvo blaivus. Automobilį davė trumpam, o sūnus jo negrąžino iki vakaro, tad pažeidimo metu sūnus juo naudojosi prieš V. V. valią. Teigia, kad susidariusi situacija yra pakankamai išskirtinė, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taip pat pabrėžia, jog šiuo metu yra bedarbis, apylinkės teismo konfiskuota transporto priemonė yra vienintelis jo turimas automobilis, tad šio netekus dar labiau pasunkės jo galimybės susirasti darbą, nukentės finansinė padėtis, todėl nebus atkurtas teisingumas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininkas prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Institucija pažymi, kad sūnus naudojosi tėvui V. V. priklausančia transporto priemone kada panorėjęs. Tai patvirtina, jog N. V. vairuojant būtent šią transporto priemonę buvo baustas 4 kartus, o 2013-05-08 jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Jokių išskirtinių aplinkybių byloje nėra nustatyta, automobilis nebuvo paimtas prieš savininko valią.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde neginčijamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, tačiau nesutinkama su paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu, t. y. automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Taigi aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.
Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas N. V. skirtą administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai ir administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo aplinkybes ir pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų galima nekonfiskuoti kitam asmeniui – pažeidėjo tėvui V. V. priklausančio automobilio.
Pagal ATPK 130² str. sankciją automobilio konfiskavimas yra ne alternatyvi, bet privaloma nuobauda. Vis dėlto, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas ir asmeniui atsakant pagal ATPK 130² str., pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012-09-25 nutarimas. Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt.
Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, V. V. savo sūnui N. V. automobilį perleido savo valia, sūnus paprašė ir tėvas sutiko (20 b. l.). Šio fakto neginčija ir apeliantas, tačiau nurodo, jog sūnui automobilį buvo davęs tik trumpam, kadangi pastarasis jo negrąžino iki vakaro, todėl reikėtų laikyti, kad automobiliu buvo naudotasi prieš savininko valią. Su tokia argumentacija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Jau minėta, kad turima nuosavybė įpareigoja, t. y. savininkas privalo būti rūpestingas ir atidus. N. V. teisme parodė, jog tėvas nenurodė laiko, kada grąžinti automobilį. V. V. teigė, kad automobilį davė tik nuvykti į darbo biržą. Duomenų, kad sūnui ilgai negrįžtant, V. V. būtų ėmęsis kokių nors priemonių transporto priemonės susigrąžinimui (pvz., skambinęs sūnui, teiravęsis kur šis yra, kodėl negrįžta ir pan.), byloje nėra. Be to, apygardos teismas sprendžia, jog V. V., perduodamas automobilį savo sūnui, kuris administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, daro nuolat, nebuvo pakankamai rūpestingas. Pažymėtina, jog ankstesni N. V. pažeidimai taip pat buvo padaryti vairuojant tą pačią tėvui priklausančią transporto priemonę ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors apeliantas teigia, jog nežinojo apie paskutinį sūnaus baustumą, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trims metams, tačiau iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (13-15 b. l.) matyti, kad administracine tvarka jis baustas 26 kartus, specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta ne kartą, taigi teigti, jog tėvas nežinojo apie sūnaus sistemingai daromus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. V. ir N. V. gyvena kartu. N. V. V. teigia, kad gyvena su kita šeima, atskirai nuo sūnaus N. V., tačiau apeliaciniame skunde nurodomas tas pats adresas kaip ir sūnaus, t. y.(duomenys neskelbtini). Tiesa, sūnaus adresas nurodomas(duomenys neskelbtini), tačiau tai yra vienas ir tas pats nuosavas namas. Visi procesiniai dokumentai, buvo siųsti šiuo adresu, ir tiek tėvas, tiek sūnus juos gavo, abu dalyvavo pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje ir davė paaiškinimus.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta suinteresuoto asmens V. V. teiginius dėl neva apsunkintos jam galimybės susirasti darbą konfiskavus vienintelį turimą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonė buvo konfiskuota dėl jo paties neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, o į darbą galima vykti ir viešuoju transportu, juolab, kad jis gyvena Kauno mieste, kur jokių susisiekimo problemų nekyla.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilis nebuvo paimtas prieš automobilio savininko valią, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas paskirtas teisėtai, o transporto priemonės savininkas, manydamas, kad pažeistos jo turtinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jam dėl automobilio konfiskavimo padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti V. V. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens – V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.