- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- 1-150-725/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45448-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei, Rūtai Balčiūnaitei, Birutei Čyžaitei, Gretai Sakalauskaitei,
kaltinamajam V. L.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp 6-to ir 7-to aukšto, pašalinių asmenų, buvusių laiptinėje, akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, konflikto su nukentėjusiuoju V. V. metu, tyčia ranka sudavė mažiausiai du kartus jam į veidą, tuo nukentėjusiajam V. V. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą.
Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. apie 15.30 val. D. A. paprašė jo, kad ją palydėtų iki mamos namų, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus D. A. mama padavė jai drabužius, ir ji laiptinėje pradėjo persirenginėti. Tada į laiptinę išlindę kaimynai, pradėjo sakyti, kad jie rūko, V. L. atsakė, kad jie nerūko. Kaimynės pradėjo juos vyti iš laiptinės. Atėjo namo komendantas ir liepė V. L. išeiti. Komendantas pradėjo V. L. stumdyti, V. L. pasakė jam, kad nesistumdytų, o komendantas jam trenkė į lūpą, ir V. L. parkrito ant žemės. Po įvykio V. L. liftu nusileido į pirmą aukštą ir tuo metu atvyko pareigūnai. V. L. pripažįsta buvęs išgėręs pakankamai daug, buvęs neblaivus. V. L. nurodė kalbėjęs garsiai, nes visuomet taip kalba. V. L. nepažįsta į laiptinę išėjusių kaimynių. Jo nuomone, jos davė tokius parodymus, nes palaiko komendantą, o ne paprastą žmogų, mano, kad liudytojai kaimynai ir komendantas jį apkalba. V. L. teigia viską gerai atsimenantis, ir jis nukentėjusiajam tikrai nesudavė, o nukentėjusysis sudavė V. L. ir prakirto lūpą bei su kojomis prispaudė ant žemės. V. L. sutinka, kad garsiai pasakė, kad nukentėjusįjį sudaužys, bet rankos prieš jį nekėlė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 99–100), kurių metu kaltinamasis nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. apie 15.30 val. jis su D. A., kuri yra jo sugėrovė, atėjo į svečius pas jos motiną V. V.. V. D. išnešė švarius rūbus persirengti. D. persirenginėjo laiptinėje prie buto durų, nes į vidų jos neįleido. Tuo metu iš įvairių butų išėjo kaimynės, jų buvo daugiau negu dvi. Jos pradėjo rėkti ant jų, kaltinti, kad jie laiptinėje rūko, nors jie nerūkė. Jis, kadangi buvo išgėręs alkoholio, joms pasakė, kad čia niekas nerūko, bandė apginti D., kad ji turi teisę ateiti pas savo mamą ir persirengti švarius sausus rūbus. Gal jis garsiai kalbėjo, nes yra garsiai kalbantis, o be to, buvo girtas. Jis neatsimena, ar naudojo keiksmažodžius, gali būti, kad keikėsi. Po to atėjo senyvo amžiaus vyras, kuris kaip dabar žino, yra pirmininkas, ir jie su juo pradėjo bartis. Po to jis neatsimena kas įvyko, nes buvo girtas. Tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Jis atsimena, kad pirmininkui jokių smūgių nesudavė. Dar prisimena, kad jo paties veidas po šio įvykio tapo kruvinas. Jį sužalojo pirmininkas. Kaip pirmininkas jį paguldė ant žemės, jis neatsimena. Jis mano, kad jokių smūgių pirmininkui nesudavė. Nors ir buvo girtas, mano, kad tikrai gerai viską atsimena. Mano, kad nors ir buvo girtas, prie kaimynių ir tikrai taip negalėjo pasielgti. Po to išėjo iš laiptinės pats ir laukė policijos, nes kaimynai sakė, kad iškvietė policiją. Jo veidas buvo kruvinas. Savo kaltę pripažįsta iš dalies tik todėl, kad, būdamas girtas, triukšmavo viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau neprisipažįsta, kad sudavė pirmininkui smūgius.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis V. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nepažįsta kaltinamojo, tik iš matymo žino jį. D. A. mama tame pačiame name gyvena, todėl ir ją pažįsta, o šis vyras būna su D. A.. 2021 m. gruodžio 31 d., antroje dienos pusėje, jam paskambino gyventoja, sakė, kad D. triukšmauja, blaškosi po laiptinę, teršia ją. Prie namo yra rūbų konteineris ir D. į laiptinę prineša rūbų ir palieka laiptinėje. Tada jis nuėjo į įvykio vietą. laiptinėje buvo V. L. su D., matyti, kad buvo išgėrę, V. sėdėjo ant laiptų, o D. toje laiptinėje persirenginėjo, nes jos mama neįleido į butą. Jie pradėjo daužyti D. mamos buto duris, šūkauti, laiptinėje susirinko daug gyventojų, D. prie visų persirenginėjo, o V. sėdėjo ant laiptų. V. V. prašė, kad D. greičiau apsirengtų ir eitų su draugu iš laiptinės. Gyventojai sakė, kad iškvietė policiją. Paskui V. L. atsistojo, jam kažkas nepatiko ir jis puolė prie V. V. kažką aiškintis ir du kartus smogė į veido kairę pusę – sumušė jam viršutinę lūpą. Nukentėjusiajam kažkiek tuo metu, kai buvo suduodami smūgiai, skaudėjo, bet jis buvo susinervinęs, tai nelabai jautė. Dėl V. L. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą – skaudėjo lūpą, po kelių dienų iš vidaus atsilupo oda. Buvo matyti, kad D. su V. buvo atsinešę alkoholio – šampano ir degtinės, bet nepamena, ar prie jo alkoholį vartojo. Buvo matyti, kad jie buvo girti. Laiptinėje tikrai buvo I. M., Z. K., A. D.. D. motina duris tai atidarydavo, tai vėl uždarydavo. Kaimynai buvo laiptinėje, nes triukšmas buvo baisus. D. dažnai atsiveda į laiptinę kitų asmenų, girtuokliauja ten, gąsdina gyventojus. Gyventojai buvo pasipiktinę, norėjo, kad D. su V. greičiau išeitų iš laiptinės. V. L. V. V. grasinti pradėjo, kad sumuš, ko gero ir keikėsi. Kai V. L. nukentėjusiajam sudavė, tai V. V. V. L. pargriovė ir keliu prispaudė prie žemės. Nukentėjusysis nematė, kad pas V. L. būtų prakirsta lūpa, jis pats V. L. į veidą nesmūgiavo.
Liudytoja D. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji su V. ėjo iki jos mamos, (duomenys neskelbtini), ji norėjo persirengti. Jie su V. L. neįėjo į laiptinę, jos neleido, nes kaimynai išlindo ir neprileido. Ji stovėjo prie laiptinės kai viskas vyko, nebuvo net į laiptinę įėjusi. Atsimena, kad apie 2021 m. gruodžio 31 d. įvykį kalbama. Jos mama gyvena 6 aukšte. Nebuvo vartojusi alkoholio tą dieną, viską atsimena. Nežino, ar V. L. buvo blaivus tą dieną. Ji paklausė, kodėl jos neįleidžia ir ją pradėjo pulti. V. L. buvo kartu, paprašė jo, kad ją palydėtų iki jos mamos. L. klausė kodėl neįleidžia jų į laiptinę, nukentėjusysis, puolė ant V. L. ir davė jam į nosį. Tada išlindo kiti kaimynai iš laiptinės ir atvažiavo policija.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74–75), kurių metu ji parodė, kad ji yra V. L. draugė. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 15.00 val. ji su V. L. atėjo į (duomenys neskelbtini), Kaune, pas savo mamą V. V.. Prieš einant pas ją į butą, ji, kaip benamė ir neturinti namų, nusprendė laiptinėje, prie mamos buto durų, persirengti gražiau. V. L. buvo labai stipriai išgėręs, ir jo balsas yra labai skardus. Kol ji rengėsi, jis laiptinėje labai garsiai kalbėjo, gal ir kokius kelis keiksmažodžius pasakė, tiksliai neatsimena. Tada duris atidarė kaimynė iš priešais, berods iš 18 buto. Ji išėjusi pradėjo juos barti ir liepė eiti lauk. Ji jai pasakė, kad ji atėjo pas mamą, o ji vis tiek vijo juos lauk. Barėsi žodžiais, nebuvo agresyvi. Vadino juos „bomžais“. Paskui atėjo dar dvi moteriškės, kurios irgi varė juos lauk, bet jie atsisakė eiti lauk, nes norėjo pasimatyti su mama. Po to netrukus atėjo namo komendantas, kurio vardo ir pavardės nežino, ir jis pradėjo ant jų rėkti ir liepti eiti lauk iš laiptinės. V. L. pradėjo ant komendanto rėkti, todėl komendantas jį pradėjo stumti link lifto. V. L. nepatiko, kad komendantas jį pastūmė, todėl įvyko susistumdymas. Ji dėl to labai išsigando ir stengėsi iš ten pabėgti. Nematė nei kas kam kiek kartų sudavė, nei kas pirmas, nei kas antras. Tik po sekundės pamatė, kad L. buvo paguldytas ant žemės ir buvo kruvina jo nosis ar tai lūpa. Ji nematė, nei kad L. suduotų smūgius komendantui, nei kad komendantas suduotų smūgius V. L., nes kai jie įsikibo vienas į kitą, ji nusisuko nuo jų. V. L. jai nesakė kaip veidas tapo kruvinas. Po to jie išėjo į lauką prie laiptinės ir ten atvažiavo policijos pareigūnai. Ji tą dieną buvo šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, bet nedaug. Taip tą dieną su mama jai susitikti ir nepavyko.
Liudytoja D. A. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, ji yra išgerianti, todėl jai dienos susimaišiusios ir yra pamiršusi aplinkybes.
Liudytoja A. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, iš įvykių, susijusių su kaimynais. Išgirdusi laiptinėje triukšmą, išėjo į laiptinę pažiūrėti. Ten pamatė kaltinamąjį. Triukšmas buvo toks, kad skambėjo buteliai, buvo keiksmai ir panašiai. Viskas vyko 6-o aukšto liptinėje. Pamatė kaltinamąjį, sėdintį ant laiptų. Jis turėjo svaigiųjų gėrimų butelių, suko juos, barškino butelius. Ten buvo ir D. A.. Ji persirenginėjo laiptinėje tarp 5-o ir 6-o aukštų, nuoga „plavinėjo“. Liudytoja prašė, kad jie išeitų, kadangi jie nėra šios laiptinės gyventojai. Jie juos pradėjo koneveikti visokiais žodžiais, sakė, kad jie čia buvo ir bus. Buvo išėję į laiptinę dar ir kitos kaimynės. Kaltinamasis su D. A. atsisuko butelius, prisidegė cigaretę. Pasakė kaimynai, kad iškvies policiją. Atėjo namo pirmininkas ir paprašė tų asmenų pasišalinti, iškvietė liftą, bet jie toliau puotavo. Liudytoja nematė, kas vyko prie lifto, nes buvo tarp 6-7 aukštų, tik išgirdo bumbtelėjimą ir pamatė, kad kaltinamasis jau buvo paguldytas, o kaimynė šaukė, kad kaltinamasis trenkė pirmininkui į veidą. Tarp durų ir lifto gulėjo tas vaikinas. Pirmininkas dar jį pastatė ant kojų. Jis kvietė pirmininką pasivaikščioti, svaidė tas rožes ir panašiai. Į laiptinę buvo išėjusios šios kaimynės: iš 6-o aukšto I. ir Z. iš 5-o aukšto, namo pirmininkas V. V. ir kaimynai iš 16-o buto. Dėl šio įvykio labai buvo sutrikdyta liudytojos ramybė, laikas, ją šokiravo toks kaltinamojo elgesys. Kaltinamasis buvo neblaivus – apie tai sprendė iš jo rankų judesių, sklaidymosi po laiptinę. Blaivas žmogus nesiūlo išgerti, neapsikabina ir panašiai. Nieko negali pasakyti apie tai, kad buvo prakirsta kaltinamojo lūpa. Gal tada, kai buvo paguldytas ant žemės, buvo prakirsta lūpa.
Liudytoja I. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį įvykio metu matė pirmą kartą. Po to jį kelis kartus matė laiptinėje su D., prie „Taubūčių“ parduotuvės, vartojantį alkoholį. Įvykis buvo Naujų metų išvakarėse. Išgirdusi triukšmą už durų, liudytoja pro durų akutę pamatė, kad už durų padarytas vonios kambarys – D. A. persirenginėjo, gėrė šampaną. Atidariusi buto duris, liudytoja prašė tų asmenų išeiti. Abu asmenys buvo neblaivūs. D., kai būna neblaivi, būna agresyvi. Atėjo kaimynės iš 5-o ir 7-o aukštų, prašė, kad tie asmenys išeitų. D. demonstratyviai nusirenginėjo. Iškviestas atėjo komendantas. Kaltinamasis tai atsistojinėjo, tai vėl sėdosi, tai siūlė kažką. Komendantas prašė, kad jie išeitų iš laiptinės. Laiptinėje buvo didelė erzelynė. Prie lifto tas vyrukas sudavė komendantui į veidą, tai įvyko žaibiškai. Komendantas, kadangi yra lankęs imtynių užsiėmimus, paguldė kaltinamąjį ant grindų. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykį. Po šio įvykio buvo daug panašių įvykių.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos I. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56–57), kurių metu ji parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena D. A. motina V. Ji yra lėtinė alkoholikė, asociali ir gyvena kartu su buto šeimininku A. Jos butas yra priešais juos. D. ateina pas V., bet dažniausiai jos į tą butą neįleidžia, todėl D. būna laiptinėje ir beveik visada atsiveda draugų, dažniausiai vyrų. Visada jie būna apsvaigę nuo alkoholio, triukšmauja, rūko, vartoja alkoholį ir šlapinasi laiptinėje, šeštame aukšte. Dažnai D. tarp 6-to ir 7-to aukšto mama V. palieka išskalbusi drabužių maišą. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 14.30 val. ji laiptinėje vėl pamatė D. su jai nepažįstamu vyru, kuri laiptinėje, prie jos buto Nr. 18 durų, maunasi kelnes, apatinius, juos purtosi. Ji išėjusi į laiptinę liepė D. su savo draugu eiti lauk, bet ši pradėjo garsiai rėkti, kad ji yra D. princesė ir ji nieko nebijo ir nieko jos jai nepadarys. Į laiptinę buvo dar išėjusi kaimynė iš 20-to buto A. D., Z. K., dar kelios kitos, kurių pavardės nežino. Kadangi buvo toks „spektaklis“, ji paskambino namo pirmininkui V. V. ir paprašė ateiti pažiūrėti, kas čia dedasi, ir padėti juos išvaryti. Atėjęs V. V. pradėjo D. ir jos draugo reikalauti išeiti iš laiptinės, tačiau jie neišėjo, atsikalbinėjo, keikėsi. V. V. nuėjo pas A. į butą ir jo paprašė pasiimti savo D. arba padėti ją išprašyti. Po to V. V. vėl išėjo į laiptinę ir pradėjo reikalauti D. ir jos draugo išeiti iš laiptinės. Šalia buvusios moterys taip pat reikalavo jų išeiti. Laiptinėje buvo didelis triukšmas, kurio metu ji pamatė, kaip V. V. stovi priešais D. draugą laiptinėje prie 16-to buto durų ir staiga D. draugas dešinės rankos delnu du kartus sudavė V. V. į kairę veido pusę, po ko V. V. staiga panaudojo kovinius veiksmus ir paguldė D. draugą ant grindų prie lifto veidu į žemę. Galimai tuo metu D. draugas susitrenkė veidą į grindis ir nuo to galėjo pradėti kraujuoti. Kas jam kraujavo, ji nematė. V. V., kiek žino iš kalbų, yra sportavęs kovos menus. Kai D. draugas atsidūrė ant žemės, tada kilo naujas triukšmas. D. pradėjo rėkti. Tada A. paskambino į policiją. Kol atvyko policija, D. su savo draugu išėjo iš laiptinės ir tada atvyko policijos pareigūnai, kuriems visi kaimynai viską ir papasakojo.
Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galėjo būti ir antras sudavimas. Po įvykio geriau prisiminė aplinkybes. Tyrėjui sakė teisybę, buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kai sakė „vyrukas“, tai kalbėjo apie kaltinamąjį. Žino, kad jo vardas V., o pavardė, atrodo, L.. Dėl šio įvykio buvo sutrikdytas Naujų metų sutikimo vakaras. Kai tie asocialūs asmenys ateina į laiptinę, gyventojai jaučiasi nesaugūs. Ją labai šokiravo toks tų asmenų elgesys. Po įvykio dar ilgai blogai jautėsi.
Liudytoja Z. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena po tuo butu, kur vyksta ta erzelynė. Jos butas penktame aukšte, o D. A. mama glaudžiasi bute, esančiame 6-ame aukšte. Tą kartą išėjo į laiptinę ir iš 5-o aukšto ėjo link 6-o aukšto – ten vyko „cirkas“. D. A., kurios balsas labai skardus, sakė: „Dar viena atėjo, nematėt, kaip karalienė D. rengėsi?!“. D. A. draugas sėdėjo ant laiptų, pasidėjęs du butelius, o ji „puošėsi“, sakė, kad ketino važiuoti sveikinti mamytę. Iš 7-o aukšto leidosi kita kaimynė, per D. A. draugą negalėjo nulipti. Liudytoja nuėjo prie M. buto. D. A. sakė, kad ji jiems gali daryti bet ką, o namo gyventojai jai – nieko. Kažkas paskambino komendantui. D. A. ir jos draugas toliau plaikstėsi. D. A., kai atėjo V. V., dar buvo pusiau nuoga. Liudytoja matė, kad komendantas tą vyrą prispaudė prie žemės. Kažkas iškvietė policiją, todėl V. V. greitai tą vyrą paleido. Po šio karto buvo gal 25 tokie kartai, todėl liudytojai tie įvykiai maišosi. Tas vyrukas – tai D. apsauginis – V.. Tai tas pats asmuo, kuris yra teismo posėdžių salėje. Jis buvo su D.. Kai jie būna išgėrę, tai būna labai pikti. V. L. buvo labai agresyvus, piktas, grasinantis, jis irgi puolė. Kad jis tik juoktųsi, tai niekas policijos nekviestų. Buvo išsišokimai prieš komendantą – V. L. vyrukas šoko kaip gaidys, keikėsi, siūlė eiti pasikalbėti ir panašiai. Liudytoja mano, kad tai buvo grasinimas. D. A. ir V. L. jau buvo pagėrę, dar turėjo butelių, gėlių. Įvykio metu alkoholio negėrė. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo apie įvykį iš karto po jo, turbūt, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos Z. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50–51), kurių metu ji parodė, kad būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji apie 15.00 val. išgirdo triukšmą laiptinėje. Tada ji išėjo iš buto ir laiptais pakilo į 6-ą aukštą. Ten laiptinėje, prie 16 numeriu pažymėto buto pamatė, kad D. A. stovi prie elektros skydinės, rengėsi, o ant grindų sėdėjo jos draugas V.. D. ir V. pradėjo šaipytis iš jos, D. jai sakė, kad nulups jai peruką. Kai liudytoja atėjo, laiptinėje jau buvo jos kaimynė I. M. iš 18 buto ir dar buvo jauna kaimynė iš 7 buto. Jie visi pradėjo prašyti D. ir jos draugo V., kad jie pasišalintų iš laiptinės, netriukšmautų ir negirtuokliautų. Jie tik šaipėsi iš jų ir niekur nesitraukė. Tada I. paskambino namo pirmininkui V. V., kad jis ateitų ir padėtų joms išprašyti nepageidaujamus asmenis. Atėjęs pirmininkas irgi paprašė, kad D. su V. pasišalintų, tačiau jie nereagavo. Paskui liudytoja matė, kaip tas V. atsikėlė nuo grindų ir trenkė du kartus namo pirmininkui V. V. į veido sritį. Tokie veiksmai jai sukėlė pasipiktinimą, ji išsigando.
Liudytoja Z. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gali būti, kad matė, kaip V. L. sudavė du kartus V. V.. Nebuvo šokiruota, nes tai buvo ne pirmas kartas, bet tai ją labai sunervino, išmušė iš įprastų gyvenimo vėžių.
Policijos ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 15.35 val. gautas telefoninis A. D. pranešimas ROIK 0121000838982 apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tarp 6-to ir 7-to aukšto yra asocialūs asmenys – moteris ir vyras, ką tik vyras trenkė namo pirmininkui į veidą (1 t., b. l. 12–15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 46–47).
Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė D. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. dirbdama radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ apie 15.40 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp 6-to ir 7-to aukšto yra asocialūs asmenys ir ką tik vyras trenkė namo pirmininkui į veidą. Atvykus nurodytu adresu prie namo stovėjo du asmenys - V. L. ir D. A.. Patikrinus jų blaivumą V. L. nustatytas 2,44 promilių girtumas. Asmenys pasakė, kad eina namo į (duomenys neskelbtini). Atėjęs namo pirmininkas V. V. paaiškino, kad tarp jo ir V. L. kilo žodinis konfliktas, o po to V. L. trenkė jam į veidą. Namo pirmininkui jokių sumušimų žymių nesimatė. Jam sukeltas tik momentinis skausmas. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 78).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos policijos pareigūnų „BODY“ kamera darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad V. L. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, kvietė muštis, keikėsi, rėkavo, policijos pareigūnas nustatė jam 2,44 promilių girtumą. V. L. aiškino policijos pareigūnui, kad atėjo pas draugės motiną, „O po to, k.... (necenzūrinis žodis), kažkoks balvonas atėjo ir aš jį daužiau. Aš nieko nesakiau. Aš ir dabar galiu sudaužyti“. Pareigūnas paaiškina, kad nereikia nieko daužyti. Pareigūnas klausia V. V.: „Tai gerai, ką jūs norite daryti? pareiškimą rašyti?“. V. V.: „Nežinau. Jau čia 40 kartų važiavo ir jokio rezultato. Geria tenai, gąsdina gyventojus. Aš atėjau. Aš namo komendantas. Atėjau tvarką daryti. Tai va, tas puolė muštis – smogė dukart į veidą“. Pareigūnas: „Bet matau, jis čia kruvinas“. V. V. atsako: „Tai pargrioviau, o paskui prispaudžiau. Laukiau policijos, bet nesulaukiau“ (1 t., b. l. 85–88).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. L. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, panaudojant fizinį smurtą prieš V. V., pasitvirtino. Nors kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis V. L. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą nepripažino. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną su D. A. buvo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs pakankamai daug, buvo neblaivus, kalbėjo garsiai, nes jis taip kalba, ikiteisminio tyrimo metu pripažino triukšmavęs viešoje vietoje, vartojęs necenzūrinius žodžius, bet tikrai nesudavęs smūgių V. V., o atvirkščiai – V. V. sudavė jam. Jo teigimu, nukentėjusysis ir liudytojos jį apkalba.
Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo V. V. parodymais, kuris teisiamojo posėdžio metu nuosekliai, logiškai, išsamiai išdėstė įvykio aplinkybes, kurios yra iš esmės vienodos, analogiškos ir ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodytoms smurto prieš jį naudojimo fakto aplinkybėms. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad D. A. ir V. L. 2021 m. gruodžio 31 d., laiptinėje triukšmavo, daužė D. mamos buto duris, šūkavo, D. laiptinėje persirenginėjo, abu buvo apsvaigę. V. L. sėdėjo ant laiptų, kažkas jam nepatiko, atsistojo ir puolė mušti nukentėjusįjį – smogė du kartus į veidą, sumušė viršutinę lūpą.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir tiesioginės įvykio liudytojos – Z. K., I. M., A. D., kurios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius, logiškus, tarpusavyje sutampančius parodymus apie tai, kaip V. L. sudavė smūgius V. V., kartu su D. A. triukšmavo laiptinėje, sutrikdė namo gyventojų rimtį, liudytojas šokiravo toks V. L. elgesys.
Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jos jokių santykių su kaltinamuoju nepalaiko, nepažįsta jo, taigi neturi jokių išankstinių nusistatymų ar piktumų jo atžvilgiu, dėl ko pastarąjį norėtų apkalbėti. Nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų galimą suinteresuotumą ar motyvaciją kaltinamąjį nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu.
Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus taip pat patvirtina Policijos ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2021 m. gruodžio 31 d. 15.35 val. telefoninis A. D. pranešimas (ROIK 0121000838982) apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tarp 6-to ir 7-to aukšto yra asocialūs asmenys – moteris ir vyras, ir kad ką tik asocialus vyras trenkė namo pirmininkui į veidą (1 t., b. l. 12–15). Taigi šis liudytojos pranešimas patvirtina, kad būdama ypač šokiruota dėl smurto prieš namo pirmininką fakto, liudytoja nedelsiant skambino policijai ir pranešė, kas įvykio vietoje įvyko.
Kaltinamojo naudoto smurto faktą taip pat patvirtino ir pats kaltinamasis, sulaikomas policijos iškart po įvykio, kurio paaiškinimai yra užfiksuoti policijos pareigūnų „BODY“ kamera darytame vaizdo įraše (Daiktų apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 85–88), kuriame matyti, kaip V. L. aiškino policijos pareigūnui, kad atėjo pas draugės motiną, „O po to, k.... (necenzūrinis žodis), kažkoks balvonas atėjo ir aš jį daužiau. .... Aš ir dabar galiu sudaužyti“.
Minėtame policijos pareigūnų „BODY“ kamera darytame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad V. L. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, kvietė muštis, keikėsi, rėkavo, policijos pareigūnas nustatė jam 2,44 promilių girtumą. Šis įraše užfiksuotas kaltinamojo elgesys jau po įvykio patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad įvykio metu kaltinamasis, būdamas neblaivus, elgėsi taip pat agresyviai, iššaukiančiai, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiu elgesiu šokiruodamas namo gyventojus.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis, kadangi buvo gerokai neblaivus, daug ko, kas įvyko įvykio metu, neatsiminė, tačiau, prieštaraudamas pats sau, teigė, kad tikrai gerai viską atsimena, tačiau negalėjo nurodyti, kaip įvyko pats konfliktas su nukentėjusiuoju, kada, kaip jam nukentėjusysis tariamai sudavė smūgį, kaip jis buvo nuverstas ant grindų, V. L. tik atsiminė, kad jis buvo kruvinas, tačiau kokiu momentu, kaip tai atsitiko, jis nenurodė.
Taigi kaltinamojo parodymus, neigiant smurto naudojimo faktą, esanti nustatytoms visai priešingoms šio įvykio aplinkybėms, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai nustatyta, kad V. L. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp 6-to ir 7-to aukšto, pašalinių asmenų, buvusių laiptinėje, akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, konflikto su nukentėjusiuoju V. V. metu, tyčia ranka sudavė mažiausiai du kartus jam į veidą, tuo nukentėjusiajam V. V. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą. Toks kaltinamojo elgesys viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kur buvo kitų namo gyventojų, dėl menkavertės priežasties – kad nukentėjusysis paprašė jo ir D. A. išeiti iš namo laiptinės – laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį, į aplinką. Akivaizdu, kad V. L., atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Apklaustos liudytojos patvirtino, jog kaltinamojo elgesys buvo šokiruojantis ir nepriimtinas, sutrikdė namo gyventojų rimtį. Kaltinamasis V. L. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 142–162), per 1 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 11 kartų (1 t., b. l. 128–140), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2002 metais (1 t., b. l. 123), tačiau, remiantis specialisto išvada Nr. 93TPK-30/2022, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 127), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (1 t., b. l. 126), dirba (1 t., b. l. 115).
Kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, laikomas neteistu, dirbantis, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, taikant intensyvią priežiūrą, paskiriant įpareigojimą visą bausmės laikotarpį tęsti darbą ir paskiriant draudimą lankytis adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nors nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajam, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei skiriamos bausmės vidurkis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 vienetai kompaktinių diskų su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 71, 84), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nenusiję su darbu, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis bei įpareigojimą visą bausmės laikotarpį tęsti darbą ir paskiriant draudimą lankytis adresu (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti V. L., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 vienetus kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.