Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-17 · Byla Nr. ATP-4-332/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
ATP-4-332/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-03394-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. ATP-4-332/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03394-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.8.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau Šiaulių apskrities VPK KPT) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimo, kuriuo A. G.:

- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda;

- dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

O. L. iš A. G. priteista 200 eurų turtiniam nuostoliui atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, 2016-10-19 22.00 val. – 2016-10-20 7.00 val., vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga apgadino gyvenamojo namo kiemo vartus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK KPT prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti A. G. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., skirti administracinę nuobaudą straipsnių sankcijų ribose.

Apeliaciniame skunde Šiaulių apskrities VPK KPT nurodo, kad su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimu nesutinka, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus ir tai turėjo įtakos neteisėtam teismo nutarimo priėmimui. Šiaulių apskrities VPK KPT nuomone, vien tik byloje esančiose fotonuotraukose matomi automobilio „Renault Espase“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G., ir tvoros apgadinimai leidžia pagrįstai teigti, kad automobilį „Renault Espase“ vairavęs asmuo negalėjo nepajusti, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė ar atsirėmė į tvoros vartus ir net išlaužė pakabinamos spynos laikiklius (kilpas). Iš fotonuotraukų galima matyti, kad automobilis buvo ne tik apibraižytas (nuo tvoros vartų konstrukcijos specifikos), bet ant jo kėbulo pakankamai aukštoje vietoje (virš galinio žibinto ir ties galinio lango viduriu) liko žymūs ir dideli tvoros dažų pėdsakai. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad metalinės tvoros vartų kabinamos spynos metaliniai laikikliai yra išplėšti iš vartų bendrosios konstrukcijos. Šiaulių apskrities VPK KPT mano, kad toks metalinės tvoros vartų ir automobilio apgadinimų mastas, vadovaujantis įprasta logika, leidžia pagrįstai teigti, kad automobilio ir metalinės tvoros vartų kontaktas buvo stiprus ir vairuotojas jo nepajusti negalėjo. Be to, apeliantas pažymi, kad automobilį „Renault Espase“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. G. turėjo motyvą pasišalinti iš eismo įvykio, kurį jis pats padarė, vietos, nes jis šio teisės pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir dėl šios priežasties šalindamasis iš eismo įvykio vietos siekė išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės. Šiaulių apskrities VPK KPT teigimu, duomenų, kad A. G. 2016 m. spalio 19 d. 22 val. 00 min. - 2016 m. spalio 20 d. 7 val. 00 min. vairavo automobilį „Renault Espase“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, apgadindamas O. L. priklausančią metalinę tvorą, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pakanka, todėl konstatuotina, jog A. G. tyčia, žinodamas, kad padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau Lietuvos Respublikos ANK), kuris pakeičia iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK. Įgyvendinant 2017-01-01 įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos ANK ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1869) 5 str. (senaties terminų ir teisenos taikymas) 4 d., skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK normas.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimu A. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta 300 Eur bauda. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, iš bylos duomenų matyti, kad A. G. neneigia padaręs šį jam inkriminuojamą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo A. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Tačiau Šiaulių apskrities VPK KPT apeliaciniame skunde keliamas administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, Šiaulių apskrities VPK KPT teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes A. G. tyčia, žinodamas, kad padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, susipažinęs su Šiaulių apskrities VPK KPT apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukdamas, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ištirtų įrodymų visuma teismui neleido pašalinti abejonės dėl A. G. kaltės. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad A. G. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turi pareigą nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi, pažymi, kad apylinkės teismas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, jog būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl A. G. kaltumo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymu.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų matyti, kad apie bylos nagrinėjimą teismas pranešė ir į teismo posėdį šaukė nukentėjusiąją O. L., A. L. ir A. G.. Tačiau teismas nešaukė į bylą ir liudytoju neapklausė G. L. (jo duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje), kuris byloje nagrinėjamo įvykio metu (2016-10-19 22.00 val. – 2016-10-20 7.00 val.) buvo kartu su A. G. ir A. L. automobilyje „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai A. G. važiuodamas atbuline eiga apgadino gyvenamojo namo kiemo vartus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir galimai būtų galėjęs teismui paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes (ar jautėsi, girdėjosi, kad automobilis atsitrenkė į tvorą ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nors Šiaulių apskrities VPK KPT apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas nepasisako dėl kitų Šiaulių apskrities VPK KPT apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis