- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-159-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00560-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. birželio 2 d. A. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 1 d. 09.57 val. S. Nėries g. 4, Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – deklaracija) Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.), išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kuria deklaravo į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes – šviežias vynuoges. Klaipėdos teritorinė muitinė vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsniu atliko aukščiau minėtos deklaracijos deklaruotos prekės patikrinimą dėl tarifinės preferencijos taikymo teisingumo ir nustatė, kad pateiktas EUR1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ne originalas, o EUR.1 blanko komplekto kopija. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punkto reikalavimais lengvatinės kilmės dokumentų originalai saugomi importuotojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo muitinei nepateikė. Klaipėdos teritorinė muitinė įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau – SPA)Nr. 9LM190316S (2019 m. gegužės 17 d.), kuria nusprendė deklaracijoje nurodytai prekei, neturinčiai preferencinę kilmę įrodančių dokumentų, taikyti trečiųjų šalių muito normą 14,1 %, taisyti preferenciją iš „320“ į „100“, perskaičiuoti muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Aukščiau minėta SPA už deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruotą prekę apskaičiuota 2387,00 Eur muito ir pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka, tai sudaro 47,74 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Pateikdama neteisingus duomenis apie deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruojamos prekės preferencinę kilmę A. A. pažeidė Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintomis bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.41 punkto nuostatas, Sąjungos muitinės kodekso, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 24 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 22 d. nutarimu A. A. administracinio nusižengimo bylą nutraukė, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
3. Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
3.1. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, jog A. A. neatsargi kaltė įrodyta bylos medžiaga. Muitinės tarpininko atstovas įgaliotas atlikti deklaravimo veiksmus, turi atitikti specifinius reikalavimus ir turėti reikiamą kompetenciją, nes deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama importo deklaracijos „54“ langelyje A. A. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenims, nurodytiems deklaracijoje. Jeigu muitinė savo iniciatyva nebūtų patikrinusi įformintos elektroninės importo deklaracijos dėl tarifinės preferencinės kvotos taikymo teisingumo, būtų atsiradusios žalingos pasekmės – neteisingai paskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai valstybei (2 387 Eur).Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnyje (12) yra nurodyta, kad muitinės deklaracija - nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus. Deklaracija yra vienašalis aktas ir muitinė priimdama deklaraciją nepriima galutinio sprendimo dėl teisingos tarifinės preferencinės kvotos taikymo bei ar deklaranto pateikta informacija, už kurią jis atsako yra teisinga. Priėmusi deklaraciją muitinė nepraranda galimybės patikrinti ar ši informacija teisinga net išleidus prekes, kaip ir šiuo atveju po prekių išleidimo atlikusi supaprastintą patikrinimą. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalimi muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas. Atliekant muitinį tikrinimą visų pirma gali būti tikrinamos prekės, imami jų pavyzdžiai, tikrinamas deklaracijoje ar pranešime pateiktos informacijos tikslumas ir išsamumas, taip pat tai, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys, tikrinami ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos ir kiti registrai, apžiūrimos transporto priemonės, tikrinamas bagažas ir kitos prekės, kurias gabena arba su savimi turi asmenys, atliekami tarnybiniai tyrimai ir kiti panašūs veiksmai. Šio kodekso 48 straipsnis suteikia muitinei teisę po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išvežimo bendrojoje deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad lengvatinės kilmės dokumentai pateikiami Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu IEATDLT siunčiant atitinkamo dokumento skenuotą kopiją (PDF formatu) importo muitinės įstaigai kartu su importo deklaracija. Importuotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas lengvatinės kilmės dokumentų skenuotas kopijas, turi turėti šių dokumentų originalus.
3.2. Muitinė atliko minėta deklaracija deklaruotos prekės patikrinimą dėl tarifinės preferencinės kvotos taikymo teisingumo ir nustatė, kad muitinio įforminimo metu prie elektroninės importo deklaracijos, įformintos elektroninėmis priemonėmis, pateiktas dokumentas, t. y. EUR.1 judėjimo sertifikatas Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) yra ne originalo kopija, o EUR.1 blanko komplekto kopija. EUR.l blanko komplektas susidaro iš 3 egzempliorių. Pirmo egzemplioriaus fonas yra su žalios spalvos giljoširuote, antras ir trečias egzemplioriai yra baltame skaidriame fone be žalios spalvos giljoširuotės. Muitinio įforminimo metu pateiktas dokumentas buvo ne originalo kopija, o skenuotas blanko komplekto antras arba trečias egzempliorius. Muitinei pateiktas dokumentas yra baltame fone, dokumente visas tekstas yra juodos spalvos, tik parašai ir spaudas mėlynos. Vadinasi, jeigu muitinei būtų pateikta dokumento originalo skenuota kopija, tai ji būtų su žalios spalvos giljoširuote ir mėlynais parašais bei spaudais. Teisme A. A. teigė, kad buvo skenuotas originalas, kuris yra spalvotas, nes pateiktas dokumentas yra tamsesnės spalvos, o ne švariai baltas. Tačiau, jeigu originalas būtų skenuotas nespalvotai, tai ir parašai su spaudais būtų nespalvoti. Be to, Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad lengvatinės kilmės dokumentų originalai ir (arba) įrodymai, pagrindžiantys importuotojo žinias, saugomi importuotojo taip, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 51 straipsnyje. Nustačius, kad importuotojas nesaugo minimų dokumentų ir (arba) įrodymų, teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 28 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatomis, atšaukia sprendimą dėl lengvatinio muito taikymo. Muitinė patikrinimo metu kreipėsi į importuotoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo pateikimo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė dokumentą, tačiau muitinė nustatė, jog yra pateikta EUR.1 judėjimo sertifikato blanko komplekto kopija. Importuotojui paprašius grąžinti pateiktą dokumentą tam, kad galėtų siųsti į Turkiją tiekėjams ir gauti paaiškinimus, muitinė grąžino EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 blanko komplekto kopiją. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra daug kartų forminusi importo deklaracijas ir pateikusi EUR.1 judėjimo sertifikatų originalus. Mano, kad šioje byloje nėra aplinkybių atleidžiančių muitinės tarpininko atstovę nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Teismas neįvertino visų minėtų aplinkybių ir netinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.
Atsiliepimas
4. A. A. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad muitinio įforminimo metu nebuvo pateiktas EUR.1 skenuotas originalas. Apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktas priedas Nr. 1 yra ne muitinio įforminimo metu pateiktas EUR.1, o vėliau vykusio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikta EUR.1 kopija. Muitinio įforminimo metu pateiktas skenuotas EUR.1 buvo tamsesnis. Dabar su skundu apeliantė pateikia baltą kopiją, neva leisdama suprasti, kad toks dokumentas buvo pateiktas forminimui, ir priedą Nr. 1 pavadina „judėjimo sertifikatas, dėl kurio vyksta ginčas“, o priedą Nr. 2 pavadina „judėjimo sertifikatas, kaip pavyzdys tinkamo sertifikato“. Kodėl apeliantė nepateikia muitinio įforminimo metu pateikto EUR.1 skenuoto sertifikato, dėl kurio iš tikrųjų vyksta ginčas šioje byloje, neaišku. Apeliantė elgiasi itin nesąžiningai ir bando suklaidinti teismą. Muitiniam forminimui skenavo EUR.1 originalą ir šį skenuotą dokumentą pateikė muitinei. Nurodo, jog nutarime teismas konstatavo, kad ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdytas tik tyčios kaltės forma. Apeliantė nurodo, kad šioje situacijoje mato muitininkės tarpininko atstovės neatsargią kaltę. Apeliantė siekia už tą pačią veiką nubausti du kartus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jau skirta 239 Eur bauda, tačiau dar norima nubausti ir ją. Paaiškina, jog negali būti atsakinga už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė dokumento originalo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2019 m. kovo 1 d., šiuo metu yra pensininkė, neturi priėjimo prie bendrovės dokumentų, o muitinė pateikti EUR.1 sertifikato originalo niekada jos neprašė. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė EUR.1 sertifikato originalo, nežino. Lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių 24 punkte nurodyta, kad lengvatinės kilmės dokumentų (EUR.1) originalus saugo importuotojas. Tuo metu dirbdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ muitinės tarpininko atstovė, nebuvo importuotoja. Todėl yra tvirtai įsitikinusi, kad pateikdama byloje minimą elektroninę importo deklaraciją, skenavo EUR.1 sertifikato originalą, o įforminus deklaracijas, visus dokumentus atidavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterijos skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. A. pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Apeliantė skunde nenurodo jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
6. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
7. Apeliantė skunde įžvelgdama A. A. neatsargią kaltę pateikiant muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) ir kartu teigdama, jog muitinei ji pateikė ne EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) originalo kopiją, o skenuotą EUR.1 blanko komplekto antrą arba trečią egzempliorių, neįvertina teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog ginčo muitinės procedūra buvo atlikta iki galo, deklaracija priimta, prekė buvo išleista į apyvartą ir muitinės pareigūnui, kuris formino deklaraciją ir tikrino prie jos pridėtus dokumentus, neiškilo jokių abejonių dėl jos patikimumo.
8. Be to, iš Klaipėdos teritorinės muitinės atliktų veiksmų, užfiksuotų 2019 m. gegužės 17 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, matyti, jog dėl kvestionuojamo skundu EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo muitinė kreipėsi net ne į A. A., o tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir motyvuodama tuo, kad bendrovės pateikta sertifikato kopija negali būti priimta muitinėje kaip prekių lengvatinės kilmės įrodymas, apie galimą atsirasti mokestinę prievolę informavo bendrovę. UAB „(duomenys neskelbtini) “ į tokį pranešimą nereagavo ir galiausiai muitinės nubausta 239 Eur bauda, taip pat bendrovei įregistruota 1 973 Eur dydžio mokestinė muito nepriemoka, mokėtina PVM suma padidinta 414 Eur ir kt. (b. l. 24-27).
9. Neginčytina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Pavyzdžiui, deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog deklaracijoje įrašyti duomenys (prekės svoris, kodas ir kt.) apie importuotą į Lietuvą prekę – šviežias vynuoges, yra neteisingi, klaidingi ar suklastoti. Todėl, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, vien ta aplinkybė, kad praėjus nemažai laiko po muitinės procedūros atlikimo – 2018 m. rugpjūčio 1 d., iki patikrinimo – 2019 m. vasario 11 d., UAB „(duomenys neskelbtini) “ negalėjo pateikti minėto sertifikato originalo, dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog elektroninės importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM06B905 pateikimo muitiniam įforminimui metu, šio sertifikato originalo nebuvo. Pažymėtina, jog lengvatinės kilmės dokumentų originalai, pagrindžiantys importuotojo žinias, saugomi importuotojo (ne muitinės tarpininko) taip, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 51 straipsnyje (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl Lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punktas (TAR, 2016-11-18, Nr. 2016-27106). Minėto kodekso straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuotasis asmuo, naudodamas muitinei prieinamas ir priimtinas priemones, saugo dokumentus ir informaciją, kad būtų įmanoma atlikti jų muitinį tikrinimą, ne trumpiau kaip trejus metus.
10. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl ir šiuo aspektu administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Be to, administracinis nusižengimas turi būti dar ir pavojingas, t. y. arba realiai padaręs žalą arba keliantis grėsmę Konstitucijos ir įstatymų saugomiems gėriams ir vertybėms. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pateikdama deklaraciją A. A. turėjo tikslą nuslėpti mokesčius ar kitaip pavojingai kenkti valstybei. Be to, apeliantės kvestionuojamą EUR1 judėjimo sertifikatą Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ji muitinei pateikė tokį, kokį gavo iš importuotos prekės gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “. Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl A. A. kaltės, todėl išanalizuotų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elementų – objekto ir kaltės.
11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas ir panaikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliantė skunde nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.