Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-04 · Administracinė byla Nr. eI-835-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
eI-835-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03756-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Y. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-835-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03756-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. D. (Y. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. P. Y. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 7 d. skundu, teisme gautu 2017 m. lapkričio 9 d., prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1703(01814) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei Y. D., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nesutinka su Sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeiti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Vėliau Departamentas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio yra bankrutavusi, o pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 10 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prokūristė. Tuo pagrindu Departamentas panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

2.2. Apie tai, kad bendrovė bankrutavo ir Y. D. nėra prokūristė, pareiškėja nežinojo. Jei pareiškėja būtų apie tai žinojusi, ji įtakotų bendrovės veiklą taip, kad būtų išvengta bankroto, arba būtų kreipusis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitais pagrindais. Šiuo atveju apie įmonės bankrotą ji sužinojo iš Departamento, kuris jau priėmė nepalankų sprendimą. Pareiškėja skundą grindžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 patvirtinto Gero administravimo kodekso 14 straipsniu, nustatančiu pareiškėjos teisę išreikšti savo požiūrį dėl tiesiogiai neigiamai pareiškėjos teises įtakojančio sprendimo priėmimo.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas daro išvadą, jog Sprendimo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėja tuo pagrindu, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė, turinti teisę jos vardu sudaryti sandorius (prokūristė) 2016 m. sausio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, kad pareiškėja yra „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. balandžio 20 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

2. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbančių asmenų. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. yra bankrutavusi, o pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 10 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prokūristė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrovė nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, o pareiškėja nutraukė teisėtą veiklą Lietuvoje. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 7, ir 8 punktais, 2017 m. spalio 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą laikinai gyventi. Departamentas konstatavo, kad pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 10 d. nėra įmonės dalyvė, turinti teisę jos vardu sudaryti sandorius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvė yra pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

3. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad apie įmonės bankrotą ji sužinojo tik gavusi ginčijamą sprendimą atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nuolat sekti, ar jos įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, ir, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiktų teisės aktų reikalavimus.

4. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju – nustačius, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu – leidimas gyventi privalo būti panaikintas.

5. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėja susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako ginčijamam Sprendimui priimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (toliau – Sodros informacinė sistema) duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taigi ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:

1. 2016 m. sausio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja įsigijo 20 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 22 d. įgaliojimu suteikė teisę pareiškėjai pasirašyti įmonės dokumentus, atstovauti, sudaryti sandorius už UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3. Pareiškėja Migracijos skyriui pateikė 2016 m. sausio 22 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pareiškėjai 2016 m. kovo 15 d. prokūrą, suteikiančią teisę įmonės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įmonės verslu, taip pat teisme ar kitose ne teismo institucijose.

5. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. bankrutavusi, o pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 10 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prokūristė.

6. Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. balandžio 21 dienos nedirba nė vienas asmuo.

7. Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (15/5-2)11U-1703(01814) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei Y. D., panaikinimo“ panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. gegužės 24 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 8 punktu.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Y. D. prašo teismą panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1703(01814) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei Y. D., panaikinimo“.

2. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai Y. D. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas tam, kad ji užsiims teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat ginčo byloje nėra, kad pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 10 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prokūristė, t. y. ji veikla, dėl kurios buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvoje neužsiima (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyrių). Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies nuostatas jai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Todėl konstatuotina, kad iš esmės Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-1703(01814) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei Y. D., panaikinimo“ yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjos skundo argumentai iš esmės remiasi tik tuo, jog, esą, atsakovas tinkamai nesilaikė gero administravimo principo. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą, atsakovas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo visas esmines su pareiškėja susijusias aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, surinktų duomenų pakako ginčijamam Sprendimui priimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, be kita ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą) duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taigi ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos Y. D. (Y. D.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Y. D. (Y. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis