Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50367-20,

kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininku, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metų laisvės atėmimu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK)140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2020 m. gruodžio 27 d., apie 20.30 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia buvusia sutuoktine A. P., metu, tyčia sudavė alkūne ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai A. P. į veidą, jai nugriuvus ant grindų, ne mažiau kaip penkiolika kartų spyrė į nugarą, kojas, pilvą bei rankomis suspaudė A. P. rankas – tuo padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, pereinančias į skruostą, krūtinėje, dilbiuose, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, pereinant į nugarą, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d., namuose (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto tarp jo ir buvusios sutuoktinės A. P. metu, jis sudavė jai smūgius alkūne bei kojomis. Minėtą dieną jis buvo sumuštas, į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, pamena tik tai, jog namuose tarp jo ir A. P. vyko konfliktas, bet kokius veiksmus prieš ją atliko, neprisimena. 2020 m. gruodžio 27 d., apie 21 val., A. P. per programėlę „Messenger“ jam atsiuntė nuotraukas, kuriose pati nusifotografavo sužalojimo ant kūno žymes. Pripažįsta, kad šiuos sužalojimus padarė jis, tačiau savo veiksmų dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena, todėl apie tai nieko konkrečiau paaiškinti negali. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 80–83).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad A. P. yra buvęs jos sutuoktinis. 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje santuoką nutraukė, o nuo 2020 m. gruodžio 21 d. apsigyveno viename bute (duomenys neskelbtini), tačiau atskiruose kambariuose, bendro ūkio nevedė. 2020 m. gruodžio 27 d., apie 11 val., A. P. išėjo iš namų. Apie 19 val. ji jau gulėjo lovoje, kai į namus sugrįžo A. P., kuris buvo palikęs buto raktus, ji įleido jį į butą ir vėl atsigulė. Matė, kad A. P. veido srityje buvo kraujosruvų. Praėjus maždaug pusvalandžiui po grįžimo, A. P. atėjo į jos kambarį ir ėmė kalbinti, po to įžeidinėjo priekaištaudamas, kad buvo jį palikusi. Ji prašė palikti ją ramybėje, bet A. P. nesiliovė, įkyriai reikalavo su juo kalbėtis, tęsė įžeidinėjimus. Atsikėlusi iš lovos, ji nuėjo į kitą kambarį, užsidarė duris, bet buvęs sutuoktinis atsekė iš paskos ir gulinčiai pagrasino trenkti alkūne. Atsikėlusi ji ketino išeiti iš kambario, tačiau priėjęs A. P. kaire alkūne jai smogė į kairį skruostą, iš karto po to – į kaktą kairėje pusėje. Po antro smūgio alkūne, ji nugriuvo ant grindų, ant kelių, pasiremdama rankomis. Jai nespėjus pakeisti padėties, A. P. ėmė ją spardyti, spyrė ne mažiau kaip 15 kartų į abi šlaunis, nugarą virš juosmens, pilvą. Smūgių sudavimo metu ji virto ant šono, rankomis dengėsi veidą. Kažkuriuo metu A. P. buvo sugriebęs ją už rankų žastų srityse ir juos suspaudęs. Pavykus pasprukti, ji čiupo telefoną ir pasakė, jog skambins policijos pareigūnams, surinko pagalbos numerį 112 ir pranešė, kad ją sumušė buvęs sutuoktinis A. P.. Pastarasis pokalbį telefonu girdėjo, todėl skubiai apsirengė ir iš buto pasišalino (b. l. 31–35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 2974/2020(02) nustatyta, kad A. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje, pereinančios į skruostą, krūtinėje, dilbiuose, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame šone, pereinant į nugarą, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, aštuoniolika ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53–54).

2020 m. gruodžio 29 d. akistatos tarp nukentėjusiosios A. P. ir įtariamojo A. P. protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji A. P. įtariamojo A. P. akivaizdoje patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (b. l. 71–75).

2020 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 24–27).

2020 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad apie (duomenys neskelbtini), patirtą fizinį smurtą pranešė A. P.. Įvykio vietoje A. P. paaiškino, kad konflikto metu apsvaigęs nuo alkoholio buvęs sutuoktinis A. P. jai sudavė du smūgius alkūne į veidą ir spardė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: patinimai burnos, nugaros, kojų srityse, dešinės rankos odos nubrozdinimas. A. P. iš įvykio vietos pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo (b. l. 20–23).

2020 m. gruodžio 28 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad įtariamojo A. P. dešinysis skruostas ties apatiniu žandikauliu patinęs, kairės akies srityje – viršutiniame voke ir paakyje – mėlynai raudonos spalvos kraujosruva (b. l. 89–93).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašų kopija nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 27 d., 23.49 val., atlikus asmens blaivumo testą A. P., ji buvo blaivi (0,00 promilių) (b. l. 55–58).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei A. P. tyčia sudavė alkūne ne mažiau kaip du smūgius į veidą, jai nugriuvus ant grindų, ne mažiau kaip penkiolika kartų spyrė į nugarą, kojas, pilvą bei rankomis suspaudė A. P. rankas – tuo padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, pereinančias į skruostą, krūtinėje, dilbiuose, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, pereinant į nugarą, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 99–140), baustas administracine tvarka (b. l. 149–152), dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 146–148), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 144).

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 155–157). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 159).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. P. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis), be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei tęsti darbą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–85), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir tęsti darbą.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti A. P., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.