- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- T-177-876/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- A. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. R. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam ir kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi A. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio atmetė.
1.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi A. T. skundą tenkino iš dalies ir nutarė Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat teismas panaikino nuosprendžio ir nutarties dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės nustatymo. Teismas, A. T. paskirtą bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir bausmę, paskirtą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, subendrino iš dalies jas sudedant ir paskyrė subendrintą 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino iš dalies sudedant su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo A. T. gynėjas advokatas R. R. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atidėti A. T. likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą, taip pat įskaičiuoti į 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę intensyvioje priežiūroje išbūtą laiką - nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. spalio 5 d., bei įskaičiuoti 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Jungtinėje Karalystėje A. T. sulaikyme išbūtą laiką.
2.1. Prašyme nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. A. T. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje bei 2019 m. rugsėjo 5 d. pristatytas į Vestminsterio magistratų teismą. Tą pačią dieną jis, iki ekstradicijos pabaigos, buvo paleistas už užstatą su elektroninio stebėjimo įtaisu bei griežtomis namų arešto sąlygomis be teisės išvykti iš gyvenamosios vietos ne darbo reikalais. 2022 m. spalio 5 d. A. T. pagal ekstradiciją buvo perduotas į Lietuvos Respubliką bausmės atlikimui. A. T. prabuvo lygtiniame paleidime su elektroninio stebėjimo įtaisu iš viso 1126 dienas.
2.2. Prašyme teigiama, jog nuteistasis Jungtinėje Karalystėje turi šeimą, ten yra įkūręs verslą, yra įsigijęs nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų, sūnus lanko mokyklą. Nuteistasis daugiau nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje. Taip pat nuteistasis aplinkinių yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo bei tėvas.
2.3. Prašyme pažymima, kad nuteistajam už du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra ne didesnė kaip trijų metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tuo pačiu ir BK 75 straipsnio taikymas yra pakankama priemonė įtakoti nuteistojo A. T. elgesį ir užtikrinti bausmės tikslus. A. T. laisvė 1126 dienas buvo suvaržyta iki bausmės vykdymo pradžios. Jis taip pat bent kelias dienas buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, iki buvo paleistas už užstatą.
2.4. Prašyme atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 42 suformuota praktika numato, kad pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į suėmimo terminą įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmimo laikas. Šiuo atveju turi būti taikoma analogija, įskaitant A. T. laiką, išbūtą sulaikius jį pagal Europos arešto orderį ir paskyrus jam intensyvios priežiūros priemonę – elektroninę stebėseną bei kitus įpareigojimus.
2.5. Prašyme taip pat teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 6 dalimi, teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tuo metu kai A. T. buvo paskirta intensyvios priežiūros priemonė, Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos narė, todėl intensyvios priežiūros priemonė, kuri buvo paskirta, bei jo sulaikymo 2019 m. terminas, turi būti įskaitomi į nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. R. prašymas paliekamas nenagrinėtas
Šalies argumentai
3. Pažymėtina, kad su identišku prašymu dėl kardomųjų priemonių įskaitymo A. T. gynėjas į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2021 m. liepos 26 d. ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi prašymas buvo atmestas. Byloje nėra nustatyta, kad būtų atsiradusių naujų aplinkybių, kodėl prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo, išskyrus tai, kad šiuo metu A. T. jau yra perduotas Lietuvos Respublikai ir atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad BK ir BPK nėra numatyta, jog į laisvės atėmimo bausmės laiką būtų galimybė įskaityti kokią nors kitą kardomąją priemonę, išskyrus suėmimą. Kadangi A. T. gynėjo R. R. analogiškas prašymas dėl to paties dalyko jau išnagrinėtas, prašymas atmestas, nutartis įsiteisėjusi, pakartotinis A. T. gynėjo R. R. prašymas, gautas Kauno apygardos teisme nenagrinėjamas.
4. Prašymo nagrinėjimui pagrindo nesudaro ir gynėjo minimo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) nuostatos. Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog ,,teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo paskirtis yra nustatyti Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos Sąjungos valstybių sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas. Taigi, kaip matyti iš paties įstatymo pavadinimo bei jame įtvirtintos paskirties, šis įstatymas nereglamentuoja asmenų perdavimo pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį tvarkos ir sąlygų.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimo klausimas A. T. buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam nagrinėta net tris kartus (2014 m. vasario 17 d., 2014 m. balandžio 10 d. ir 2020 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimis), todėl dar kartą analizuoti prašyme atidėti A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nurodytas aplinkybes ir spręsti klausimą dėl galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, teisinio pagrindo taip pat nėra. Nuosprendį priėmęs teismas gali tik ištaisyti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (BPK 339 straipsnis, 346 straipsnio 1 dalis, 361 straipsnio 1 dalis).
6. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra jokio įstatyminio pagrindo dar kartą spręsti A. T. gynėjo R. R. prašymo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam ir kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę, todėl prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, BPK 361 straipsniu, 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. R. prašymą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam ir kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę palikti nenagrinėtą.
Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.