Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-05-07 · Administracinė byla Nr. eI3-3201-342/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
eI3-3201-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00169-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Atsakovas
O.K.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3201-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00169-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

2020 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei O.K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) prašo priteisti iš atsakovės O. K. (toliau – ir atsakovė, Paramos gavėja):

1) 147,36 Eur skolą;

2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 147,36 Eur sumos nuo 2018-09-12 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Šalies argumentai

Prašyme pareiškėja nurodo, jog 2018-06-18 priėmė sprendimą Nr. SP1-3496 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo” (toliau – ir 2018-06-18 skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Paaiškina, kad atsakovė 2017-05-03 pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (toliau – ir 2017 m. Paraiška). Pažymi, kad 2017 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (2017-04-07 įsakymo Nr. 3D-236 redakcija) (toliau - ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017-02-23 įsakymo Nr. 3D-134 redakcija) (toliau - ir MPŪV taisyklės). Nurodo Taisyklių 3.11 papunkčio nuostatą apie tai, kad už laukus ar jų dalis, patenkančias į kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS) bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjai gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones. Pažymi, jog kas yra bl3 plotas, nustatyta Taisyklių 1.2.4 papunktyje, o kas yra bl9 plotas nustatyta Taisyklių 1.2.5 papunktyje. Nurodo Taisyklių 84 ir 87 punktus.

Teigia, kad vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis, nustatyta, jog atsakovė deklaravo didesnį plotą (už kurį prašoma tiesioginių išmokų) nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamų KŽS bl3, KŽS bl9 plotą. Paaiškina, kad nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai (už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų), įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus KŽS bl3, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-11 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo” (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 987) 3.1.1 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo” (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 722) 3.1 papunkčiu, ir teigia, jog ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą.

Primena, kad, vadovaujantis Taisyklių 82.11 papunkčiu, NMA, gavusi visus reikiamus duomenis (duomenys gauti iš ŽŪIKVC), apskaičiuoja galutinę išmokos sumą.

Pažymi, kad atsakingai institucijai ŽŪIKVC perdavus patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis (pripažinus paramai netinkamus plotus kaip paramai tinkamus), NMA pareiškėjų paraiškas peržiūri pakartotinai. Nurodo, jog nustačiusi, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 95 punktu, peradministravo atsakovės 2017 m. Paraišką ir priėmė 2018 -06-18 skolos sprendimą. Teigia, jog apie priimtą 2018-06-18 skolos sprendimą, atsakovė buvo informuota 2018-07-13 raštu Nr. BR6-9114 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo” (toliau – ir 2018-07-13 raštas), kuris 2018-07-13 buvo paskelbtas NMA Portale bei išsiųstas atsakovei 2017 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu (el. paštu).

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019-07-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 konstatavo, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA Portale (https://portal.nma.lt).

Nurodo, kad atsakovės skola šiuo metu yra 147,36 Eur, todėl atsižvelgdami į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašo priteisti nuo 147,36 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2018-09-12 iki tos dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Pažymi, jog šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.

Tvirtina, jog aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nepateikė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas iš atsakovės priteisti 147,36 Eur grąžintinų lėšų ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2018-09-12 iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2017-05-03 pateikė „Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką” (minėta, toliau – ir 2017 m. Paraiška). 2016 m. Paraiškoje deklaruota 6,76 ha (DGP) ir 0,19 ha (GPŽ) žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas (iš viso 6,95 ha), už kurį buvo išmokėtos tiesioginės išmokos. Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (minėta, toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktų duomenų nustatė aplinkybę, jog atsakovė deklaravo didesnį plotą, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamų KŽS bl3, KŽS bl9 plotą. Pažymėtina, jog Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897, 82.11 papunktyje įtvirtinta, jog NMA, gavusi visus reikiamus duomenis (šiuo atveju duomenys gauti iš ŽŪIKVC), apskaičiuoja galutinę išmokos sumą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja priėmė 2018-06-18 sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo” (minėta, toliau – ir 2018-06-18 sprendimas), kuriame konstatavo, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių susidarė 1405,14 Eur dydžio grąžintinų tiesioginių lėšų suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA. Aptariamame sprendime atsakovei pateiktos grąžintinos sumos pagal 2017 m. Paraišką susidarymo priežastys bei pateiktas išsamus sankcijų apskaičiavimas. 2018-06-18 sprendimas atsakovei buvo išsiųstas 2018-07-13 raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo” 2017 m. Paraiškoje nurodytu būdu bei 2018-07-13 buvo paskelbtas NMA Portale (https://portal.nma.lt). Be kita ko, iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu, dalį (1 257,78 Eur) skolos išskaičiavo 2018-09-11 iš atsakovei skirtos paramos. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Dėl nurodytos priežasties šioje administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl apskaičiuotos grąžintinų lėšų sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog grąžintinų lėšų suma paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Tai reiškia, kad atsakovė, gavusi NMA 2018-06-18 sprendimą ir nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovė neteikia duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą dėl anksčiau minėto NMA 2018-06-18 sprendimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės skundas dėl NMA sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA nustatytos skolos bei palūkanų priteisimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Paaiškėjus, kad atsakovė NMA 2018-06-18 sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2018-09-12 iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad NMA nurodytu terminu atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2018-09-12 pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 147,36 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2018-09-12 iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog pareiškėja priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas prašo pervesti į NMA sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis” nurodant 2018-07-13 rašto numerį – BR6-9114.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei O. K.dėl skolos priteisimo tenkinti.

Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės O. K.147,36 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir 36 euro centus) gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2018-09-12 iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė