Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apskrities archyvo 2015-09-25 raštą, Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimą, ištuokos liudijimą, procesinių dokumentų Airijoje įteikimą patvirtinantį išrašą (b. l. 118-121, 134-136). Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 1991-04-15 išduotą orderį Nr. 36, buto, esančio (duomenys neskelbtini), knygą, darbo ataskaitą, gimimo liudijimą, 2015-02-11 atstovavimo sutartį bei 2015-02-11 pareiškimą ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (b. l. 160-161, 167-180). Tiek atsakovas, tiek ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, tačiau nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus prijungti. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimo prijungimo klausimas apeliaciniame procese neaktualus, nes minėtas dokumentas buvo prijungtas dar pirmosios instancijos teisme apylinkės teismo teisėjos 2017-01-12 rezoliucija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui 2017-01-04 atsiuntus pranešimą dėl negalėjimo vykdyti skundžiamo sprendimo (b. l. 97). Šalių pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šalių teikiami nauji įrodymai: atsakovui 2015-09-25 išduotas ištuokos liudijimas, 1991-04-15 orderis, buto knyga, darbo ataskaita, šalių vaikų gimimo liudijimai, 2015-02-11 atstovavimo sutartis bei 2015-02-11 pareiškimas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo sudaryti ir šalims žinomi dar iki priimant skundžiamą apylinkės teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog nauji įrodymai turi esminę reikšmę šioje byloje, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl naujų įrodymų reikšmės, abi šalys naujų įrodymų prijungimui neprieštaravo, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos prijungus naujus įrodymus.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

Ieškovė apeliacinio proceso metu prašė įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kada jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. buvo atskridęs į Lietuvos Respubliką, o įrodymų nepateikus, prašė juos išreikalauti iš Vilniaus oro uosto.CPK III dalies XVI skyriaus I skirsnyje (300–333 straipsniai) nėra tiesioginių taisyklių, pagal kurias turėtų būti sprendžiamas naujų įrodymų išreikalavimo klausimas apeliacinio proceso metu. CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Įrodymų išreikalavimą CPK reguliuoja 199 straipsnis. Teismas reikalauja įrodymus, kai įrodoma, jog pats asmuo neturi galimybių pateikti įrodymų (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Taip pat turi būti nurodyta, kokias aplinkybes įrodymai pagrįs (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog būtų bandžiusi įrodymus gauti pati ir tokius įrodymus ieškovei būtų atsisakyta pateikti. Ieškovė nepagrindė ką išreikalautais įrodymais apie atsakovo vizitus Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. bus siekiama įrodyti. Kolegijos teisėjai sprendžia, kad, ieškovė nesilaikė CPK 199 straipsnyje nurodytų taisyklių, nepagrindė ką konkrečiai išsireikalautinais įrodymais įrodinės. Tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. savaime neįrodo aplinkybės, jog atsakovui buvo žinoma apie paskirtus teismo posėdžius. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas prašymo išreikalauti įrodymus netenkina.

Dėl santuokos nutraukimo

Po skundžiamo apylinkės teismo sprendimo priėmimo byloje paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kad Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimu šalys jau buvo nutraukusios santuoką, ištuokos liudijimas atsakovui buvo išduotas 2015-09-25, ieškovei – 2016-12-09 (b. l. 97, 107-108, 121).Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Šalių santuoka nutraukta Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimu. Nuo 1970-01-01 iki CK įsigaliojimo 2001-07-01 šeimos santykius reguliavo SŠK. Tiek ginčui aktualios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 1976-10-11 iki 1980-12-01), tiek ir paskutinės SŠK redakcijos 40 straipsnyje buvo nurodyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Nustatyta, kad santuokos nutraukimo procedūra buvo baigta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui 2015-09-25 išrašius atsakovui ištuokos liudijimą (b. l. 97, 121). Tai reiškia, kad šalių santuokos procedūra buvo baigta iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2016-10-31 ir iki ieškovės ieškinio apylinkės teismui pateikimo 2015-12-18 (b. l. 1). Jeigu apylinkės teismas būtų turėjęs duomenis apie tai, kad šalių santuokos procedūra buvo baigta dar 2015-09-25, būtų turėjęs atsisakyti priimti ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio priėmimo stadijoje apylinkės teismui nebuvo pagrindo abejoti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomomis aplinkybėmis. Tais atvejais, kai nustatoma, jog yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016). Paaiškėjus aplinkybei, jog šalių ištuokos procedūra pagal įsiteisėjusį Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimą buvo baigta 2015-09-25, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog santuokos nutraukimo klausimas tarp tų pačių šalių jau buvo išspręstas, todėl skundžiamą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktini kaltei, panaikina ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl santuokos metu įgyto buto padalijimo

Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismas išsprendė šalių bendro turto padalijimo klausimą, tačiau nebuvo įvertinta aplinkybė, jog jau yra galiojantis teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendime sutuoktinių turto padalijimo klausimai nebuvo išspręsti (b. l. 107-108). Šalys butą įgijo 1992-07-29 (b. l. 68-69), t. y. jau po Trakų rajono liaudies teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, o santuokos procedūros buvo užbaigtos tik 2015-09-25. Tai reiškia, jog Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimu buto padalijimo klausimai ir negalėjo būti išspręsti, kadangi šalys jo dar nebuvo įgijusios. Kolegijos teisėjai sprendžia, kad Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimas apskritai neturėjo įtakos sutuoktinių buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimui.CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87-3.100 straipsniai) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992-07-29, kai dar nebuvo baigtas santuokos nutraukimo procesas pagal SŠK 40 straipsnį. Tokia aplinkybė reiškia, jog santuokos nutraukimo procedūrą baigus 2015-09-25 ir ieškovei pateikus ieškinį teismui 2015-12-18, t. y. jau po CK įsigaliojimo 2001-07-01, butas turėjo būti dalinamas pagal galiojančias CK normas. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas santuokos metu įgytą butą padalijo vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės normomis. Apeliantas teigė, kad Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimas tiesiogiai susijęs su turto padalinimo klausimais. Kolegijos teisėjai pastebi, jog apeliantas dėl teiginių, susijusių su turto padalijimu, nepasisakė, nenurodė jokių motyvų bei argumentų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ar kompensacijos nustatymo. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo (b. l. 117), nesumokėjo ir žyminio mokesčio už skundą dėl turto padalijimo (b. l. 133). Nesant apelianto argumentų ir reikalavimo padalinti turtą, apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl buto padalijimo klausimų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes kolegijos teisėjai sprendžia, jog nesant reikalavimo bei motyvų dėl turto padalijimo klausimų laikytina, jog atsakovas šios sprendimo dalies iš esmės neskundžia. Apeliacinėje instancijoje byla nagrinėjama ne visa apimtimi, o tik įvertinant apeliaciniame skunde pateiktus argumentus. Turto padalijimo klausimų svarstymas, kai atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl turto padalijimo teisingumo, reikštų išėjimą už apeliacinio skundo ribų.

Dėl kitų apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų

Šalys procesiniuose dokumentuose kaltina vieną kitą dėl aplinkybės, jog apylinkės teismui nebuvo atskleistas faktas apie priimtą Trakų rajono liaudies teismo 1979-07-31 sprendimą bei 2015-09-25 išduotą ištuokos liudijimą. Kolegijos teisėjų vertinimu dėl šios aplinkybės kaltos abi šalys. Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais buvo įteikti 2016-02-08 (b. l. 48). CPK 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakovas turi pareigą pateikti atsiliepimą. Atsakovui elgiantis pasyviai ir neįvykdžius pareigos pateikti atsiliepimą, atsakovas prisiėmė riziką, kad byla bus išnagrinėta neišklausius atsakovo pozicijos. Atsakovas, 2016-02-08 gavęs ieškinį, turėjo galimybę apie anksčiau priimtą teismo sprendimą pranešti pateikdamas atsiliepimą. Atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo. Ieškovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, apylinkės teismo teisėjai teikė paaiškinimus. Iš 2016-10-12 teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog apylinkės teismo teisėja prašė nurodyti aplinkybes, susijusias su bendru šalių gyvenimu. Ieškovė teismo posėdžio metu neužsiminė, jog dėl šalių santuokos nutraukimo buvo priimtas Trakų rajono liaudies teismo sprendimas. Tokių duomenų ieškovė nenurodė ir apylinkės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Apylinkės teismas neturėjo pareigos užklausti Civilinės metrikacijos įstaigų apie tai, ar šalys nebuvo sudariusios ir nutraukusios santuokos anksčiau, kadangi iš bylos medžiagos nebuvo pagrindo abejoti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos informacijos pakankamumu. Atsakovas nurodė, jog buvo netinkamai informuotas apie byloje paskirtus posėdžius. Kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami ir ar byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas jam priskirtas pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014). Parengiamasis teismo posėdis apylinkės teisme buvo paskirtas 2016-05-26 nutartimi (b. l. 49). Byloje yra teismo šaukimas, adresuotas atsakovui, kuris pasirašytas teismo posėdžių sekretoriaus (b. l. 50). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-23 pranešimu, kuris buvo išsiųstas į Lietuvos Respublikos ambasadą Airijoje, kad būtų įteiktas atsakovui, nurodė, jog atsakovas turi vadovautis CPK 805 straipsniu ir paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Taip pat buvo išaiškintos atstovo nepaskyrimo pasekmės, kad nepaskyrus įgalioto asmens visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Kadangi atsakovas įgalioto asmens teismui nenurodė, toliau buvo vadovautasi CPK 805 straipsnio nuostata ir apie teismo priimtą patikslintą ieškinį bei vyksiantį teismo posėdį atsakovui buvo pranešta surašant teismo procesinius dokumentus bei juos paliekant byloje. Toks įteikimo būdas atitinka CPK 805 straipsnio nustatytą procedūrą ir pripažįstamas tinkamu. Teismas atsižvelgia į tai, jog ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2016-02-08, atsakovas be jokių objektyvių duomenų atsiliepimo nepateikė, nepaskyrė atstovo. Tai reiškia, jog atsakovas apie bylą žinojo, tačiau elgėsi pasyviai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad tokia aplinkybė jam tik užkirto kelią nurodyti faktus dėl anksčiau priimto Trakų rajono liaudies teismo sprendimo, kitų savo teisių pažeidimų dėl neinformavimo apie posėdį atsakovas nenurodė. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog atsakovo procesinės teisės šioje byloje apribotos nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos proceso metu

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK normos yra viešosios teisės normos, o kadangi bylinėjimosi išlaidos reguliuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (lot. pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apylinkės teismas sprendime neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad turi sumokėti iš viso 1 667,34 Eur žyminį mokestį (b. l. 60-67), sumokėjo 150 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 ir 2016-08-23 nutartimis atidėtas 786 Eur ir 731,31 Eur mokėjimas, viso 1 517,31 Eur. Ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus: reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Už reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė turėjo mokėti 41 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą – 1 058 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš viso ieškovė turėjo sumokėti 1 099 Eur žyminio mokesčio (41 Eur + 1 058 Eur = 1 099 Eur). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą buvo pakeistas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.Panaikinus sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir šioje byloje bylą nutraukus, laikytina, jog šioje dalyje byla baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog žyminis mokestis grąžinamas kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Byloje nustatyta, kad dėl tapataus ieškinio pateikimo yra ir ieškovės kaltės. Dėl šios priežasties ieškovei 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas, o iš atsakovo nepriteisiamas. Laikoma, jog sumokėta 150 Eur dalis žyminio mokesčio padengė mokėtiną 41 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimo reikalavimą bei 109 Eur dalį mokėtino žyminio mokesčio už pareikštą turtinį reikalavimą (150 Eur – 41 Eur = 109 Eur). Dėl šios priežasties iš atsakovo ieškovės naudai priteistas žyminis mokestis turi būti sumažintas 41 Eur.Kolegijos teisėjai laiko, jog reikalavimas dėl turto padalijimo buvo patenkintas visiškai, todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo mokėtiną žyminį mokestį ieškovei bei valstybei. Apylinkės teismas turėjo priteisti valstybės naudai didesnę žyminio mokesčio dalį, t. y. 949 Eur, o ne 786 Eur (1 058 Eur – 109 Eur = 949 Eur), tačiau CPK 313 straipsnyje numatytas draudimas priimti apeliantui blogesnį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms kolegijos teisėjai palieka galioti apylinkės teismo apskaičiuotą mokėtiną žyminį mokestį valstybės naudai. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors dalis bylos pagal ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką buvo nutraukta, tačiau kita dalis dėl reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą buvo patenkinta. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė, atitinka protingumo bei teisingumo principus, atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) kriterijus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė 41 Eur žyminio mokesčio bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 124, 133). Kolegija laiko, jog 41 Eur žyminis mokestis iš ieškovės atsakovo naudai turi būti priteistas, kadangi byla dalyje dėl santuokos nutraukimo nutraukta. Išlaidas už advokato pagalbą atsakovas patyrė 2017-01-16, t. y. 2017 m. I metų ketvirtį. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, išlaidų priteisimo klausimui aktualus yra 2016 m. III ketvirtis. 2016 m. III ketvirtį bruto mėnesinis vidutinis užmokestis buvo 783,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9. bei 8.16 punktus, maksimalus atlygis advokatui už apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti gali būti 2 271,57 Eur (783,3 Eur X 2,5 = 1 958,25 Eur; 783,3 Eur X 0,4 = 313,32 Eur; 1 958,25 Eur + 313,32 Eur = 2 271,57 Eur). Išlaidos už apeliacinį skundą bei prašymą dėl termino atnaujinimo neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų išlaidų dydžių. Išlaidos patirtos dėl teisinių konsultacijų teikimo, susipažinimo su civilinės bylos medžiaga, teismo sprendimo ir civilinės bylos medžiagos teisinės analizės, prašymo atnaujinti apeliacinio skundo ir apeliacinio skundo parengimą bei priedų nuorašų parengimo. Išlaidų suvestinėje nedetalizuota kiek laiko užtruko susipažinimas su byla, bylos medžiagos analizė, kiek laiko buvo konsultuotas atsakovas bei kiek kainavo priedų parengimas. Susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, apylinkės teismo sprendimo analizė, teisinių konsultacijų bei priedų nuorašų teikimas turi apimti apeliacinio skundo surašymą. Byla nesudėtinga, nauji teisės klausimai nekeliami, tenkinta nežymi apeliacinio skundo dalis, todėl iš ieškoves atsakovui priteistini 300 Eur už išlaidas advokato pagalbai. Ieškovė 2017-03-06 patyrė 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 164). Ieškovė šias išlaidas patyrė 2017 m. I ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą aktualūs mėnesiniai atlyginimo dydžiai, buvę 2016 m. III ketvirčio metu. Nustatyta, kad 2016 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas buvo 783,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimą apeliacinį skundą yra 1 018,29 Eur (783,3 Eur X 1,3 = 1 018,29 Eur). Atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Išlaidų detalizacijoje nurodyta (b. l. 166), kad 500 Eur išlaidas apima susipažinimas su bylos medžiaga, jos analizė bei teismų praktikos apžvalga, kuri truko 4 valandas. Atsiliepimo parengimas įvertintas 300 Eur. Atsiliepimas naujų teisės klausimų nekelia, jame iš esmės dėstomos tik faktinės aplinkybės, apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 300 Eur išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodant, kad iš atsakovo I. K. ieškovės D. K. naudai priteistini 109 Eur (šimtas devyni eurai) žyminio mokesčio ir 300 Eur (trys šimtai eurų) išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Iš atsakovo I. K. ieškovės D. K. naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už procesą apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovės D. K. atsakovo I. K. naudai priteisti 41 (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio bei 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu.