Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-287/2015, iškeltoje pagal ieškovės J. Š. atsakovui V. Š. dėl prievolių, kilusių iš palikimo priėmimo, įvykdymo, laidojimo išlaidų priteisimo, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe ir jos išlaikymo išlaidų priteisimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Š. prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 4975 Lt palikėjo S. Š. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį, 18750 Lt skolą, 2018,05 Lt bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo išlaidas, 6250 Lt be pagrindo įgyto turto ir atidalyti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovės 12 375 Lt piniginę kompensaciją.

Ieškovė nurodė, kad pasiskolino 25 000 Lt lėšas, kurios buvo skirtos S. Š. gydyti. Palaidojo mirusį sutuoktinį savo lėšomis ir savo jėgomis ir atsakovas turi proporcingai padengti turėtas išlaidas. Teigė, kad turtas turi būti padalytas priteisiant jai nuosavybės teise butą, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už paveldėtą turto dalį. Pažymėjo, kad palikėjas, dar būdamas gyvas, atsakovui davė lėšas naujam elektriniam vežimėliui nupirkti, tačiau atsakovas vežimėlio nenupirko ir pinigų negrąžino, t. y. pinigus valdo be teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas proporcingai neapmoka būsto išlaikymo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1440,86 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, 519,85 Eur bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo išlaidas, 1810,12 Eur be pagrindo įgyto turto. Priteisė ieškovei butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra, ir iš ieškovės atsakovui V. Š. priteisė 3584,05 Eur piniginę kompensaciją. Likusią ieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė organizavo mirusiojo laidotuves ir sprendė, jog ieškovė iš dalies įrodė laidojimo išlaidas ir įvertinęs ieškovei išmokėtas vienkartinę išmoką laidojimui ir slaugos pašalpą, taip pat artimųjų auką, iš atsakovo priteisė ieškovei 365,68 Eur laidojimo išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovui teko prievolė atlyginti jo kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jo paveldėto turto daliai. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad skolintos lėšos buvo panaudotos mirusiajam gydyti. Remdamasis liudytojų parodymais ir bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ir turi grąžinti 6250 Lt. Nenustačius galimybės atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalis, teismas priteisė ieškovei visą butą natūra, o atsakovui priteisė piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad ieškovės prašytos priteisti išlaidos už buto šildymą, techninį aptarnavimą, administravimą buvo pagrįstos įrodymais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) V. Š. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kapavietės išlaidų priteisimo, mažinant priteistą sumą iki 407,06 Eur, taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 519,85 Eur bendrosios nuosavybės teise valdomo turto išlaikymo, 1810,12 Eur nepagrįsto turto įsigijimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nurodo, kad negavo paveldėjimo teisės liudijimo ir neatsirado prievoliniai teisiniai santykiai.

Ieškovė nederino su juo kapavietės įrengimo klausimo ir galbūt patyrė daugiau išlaidų, nei paprastai reikalinga kapavietei įrengti.

Jis nebuvo gyvenamųjų namų bendrijos nariu ir jo su bendrija nesiejo jokie teisiniai santykiai.

Ieškovė neįrodė, kad su juo buvo sudaryta pavedimo sutartis ir jog pinigus jis gavo be jokio teisinio pagrindo.

Skųsdama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) J. Š. prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 5430,38 Eur skolos iš atsakovo priteisimo ir šį reikalavimą patenkinti, pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentus ir motyvus, susijusius su ieškovės patirtų 500 Eur pagal 2015-06-02 pinigų priėmimo kvitą ir patirtų 1671 Eur pagal 2015-07-07 pinigų priėmimo kvitą priteisimo iš atsakovo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė procesinės teisės normas.

Teismas neteisingai įvertino paskolų paskirtį ir panaudojimą.

Teismas nepagrįstai įvertino kapo sutvarkymo išlaidas.

Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas V. Š. prašo ieškovės skundą atmesti ir tenkinti jo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė neįrodė paskolų panaudojimo fakto ir prievolių pobūdžio.

Ieškovės skundo reikalavimas dėl kapo sutvarkymo išlaidų nenagrinėtinas apeliacine tvarka.

Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė J. Š. prašo atsakovo skundą atmesti ir tenkinti jos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ji nekėlė reikalavimo dėl kapo sutvarkymo išlaidų.

Atsakovas priėmė palikimą ir jam atsirado pareiga rūpintis paveldėtu turtu.

Aplinkybes dėl neįgaliojo vežimėlio pirkimo buvo įrodytos liudytojų parodymais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (ieškovės) J. Š. ir (atsakovo) V. Š. apeliaciniai skundai netenkintini.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką. Taigi palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai: 1) jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Akivaizdu, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje nustatyta, kad šalys kreipėsi į notarę su pareiškimais dėl palikimo priėmimo (1 tomas, 60 b. l.), todėl aplinkybė, jog atsakovui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nesuponuoja išvados dėl negalimumo nagrinėti šią bylą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėtojui (atsakovui) savo lėšomis neprisidėjusiam prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, teko pareiga atlyginti dalį šių išlaidų jas turėjusiai paveldėtojai (ieškovei), kadangi palaidojusi mirusįjį ieškovė tapo įpėdinių kreditoriumi. Atsakovas taip pat iš esmės nekvestionavo aplinkybių dėl ieškovės patirtų laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų dydžio, šių išlaidų dalies nepagrįstumą grįsdamas teiginiais dėl mažesnės kapavietės įrengimo galimybės. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atsakovo skundo teiginius, sprendžia, kad jie nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), kadangi ieškinio dalyko suformulavimas yra ieškovo dispozityvumo principo įgyvendinimo išraiška. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl kapo sutvarkymo išlaidų, kadangi tokio reikalavimo atsakovui ji dar nereiškė. Kolegija negali sutikti su šiais skundo teiginiais. Iš tikrųjų ieškovė, atstovaujama profesionalios advokatės, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo laidojimo išlaidas (jų dalį) (1 tomas, 11 b. l.), nors ieškinyje pažymėjo, kad jai iš atsakovo priteistina ir kapo sutvarkymo išlaidų dalis ir nurodė preliminarų šių išlaidų dydį (1 tomas, 6 b. l.). 2015 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė informavo, kad patikslins ieškinio reikalavimų paskaičiavimą (4 tomas, 88 b. l.), ir pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priteisti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (5 tomas, 1–4 b. l.), nurodydama kapo sutvarkymo išlaidų sumą. Taigi negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kapo sutvarkymo išlaidas pažeidė ieškovės teises. Be to, ieškovės atstovė yra nenuosekli. Viena vertus, skunde prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentus ir motyvus, susijusius su ieškovės patirtų 500 Eur pagal 2015-06-02 pinigų priėmimo kvitą ir patirtų 1671 Eur pagal 2015-07-07 pinigų priėmimo kvitą priteisimo iš atsakovo. Kita vertus, neprašo pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies dėl teismo priteistų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, šias išlaidas sumažinant neva nepagrįstai priteista kapo sutvarkymo išlaidų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, sprendė, kad iš atsakovo priteistina 1440,86 Eur šių išlaidų dalis, iš jų: 365,68 Eur laidojimo išlaidos (5 tomas, 70–71 b. l.). Kolegija, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis nekeistina.

Spręsdamas klausimą dėl paskolos sumų dalies iš atsakovo priteisimų, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog paskolos buvo panaudotos palikėjui gydyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“, be kita ko, reiškiantis, kad ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Nurodydamas aplinkybes, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos gydymui, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų realų panaudojimą (pvz., mokėjimo pavedimų, pinigų priėmimo kvitų, kasos kvitų ir pan.), taip pat neįrodytas šių lėšų panaudojimo medikamentams, medicininiai įrangai, mokamoms medicinos paslaugos, reabilitacijos paslaugoms ir kt. faktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikėjas gaudavo slaugos išmokas, kompensaciją diabetikui, invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, transporto išlaidų kompensaciją, vėliau – senatvės pensiją. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė poreikio skolintis gydymui, taip pat šių lėšų panaudojimo realumo faktą, o aplinkybės, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas.

Aplinkybes dėl elektrinio vežimėlio pirkimo pirmosios instancijos teismo buvo detaliai analizuotos ir išsamiai sprendime aprašytos. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Priteisdamas minėtų išlaidų dalį iš atsakovo, teismas inter alia vadovavosi liudytojų parodymais ir nėra pagrindo išvadai, kad šie parodymai nepagrįsta įrodinėjimo priemonė. Be to, skunde apeliantas jau iš esmės neneigia šių lėšų gavimo fakto, tačiau teismo išvadų nepagrįstumą grindžia naujais teiginiais dėl materialinės teisės normų pažeidimo.

Minėta, kad nuosavybės teisės įpėdiniui pereina nuo palikimo atsiradimo dienos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuosavybės teises į buto dalį atsakovas įgijo nuo palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnis), nepriklausomai paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo fakto, todėl nuo šio momento atsakovui ir teko pareiga apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014) Apelianto skundo teiginiai dėl jo sąsajų su gyvenamųjų namų bendrija nebuvimo, nesudaro pagrindo nevykdyti savo kaip bendraturtčio pareigos atlyginti išlaidų, susijusių su buto išlaikymu (CK 4.76 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kiti skundų teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.