Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovei E. N. , atsakovų atstovui advokatui Nerijui Katiliui, trečiajam asmeniui G. J. , nedalyvaujant atsakovams L. J. , A. S. J. , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ”Ober haus” nekilnojamas turtas ieškinį atsakovams L. J. , E. N. , A. S. J. , trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir netesybų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių yra kilęs ginčas, ar tretysis asmuo G. J. turėjo įgaliojimus veikti visų atsakovų vardu, dėl paslaugų teikimo sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas dydžio nustatymo.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovai po tėvo J. J. mirties paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis - po 1/3 dalį įgijo nuosavybėn tėvo žemę (b.l. 20-25,30-31), atsakovai tarpusavyje yra artimi giminaičiai (brolis ir seserys),o jų įgaliotinis yra atsakovės L. J. sūnus, kuris ir tvarkė visus su žemės sklypų pardavimu susijusius klausimus. Tretysis asmuo G. J. visų atsakovų vardu 2005-06-01 sudarydamas atstovavimo parduoti turtą sutartį su ieškovu Nr. KA SU (toliau Sutartį) turėjo tik vienos atsakovės, savo motinos L. J. , notariškai patvirtintą įgaliojimą.(1 t.b.l.18,19).

Buvęs ieškovo komercinio skyriaus viršininkas, dabar dirbantis nekilnojamojo turto vertintojo asistentu, S. U. apklaustas liudytoju parodė, kad pagrindinė ieškovo įmonės veikla yra tarpininkavimas ir turto vertinimas. Jis atstovavo ieškovą sudarant su trečiuoju asmeniu G. J. 2005-07-0 sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą, sudarydamas sutartį neįsigilino ir nepatikrino, ar G. J. turi įgaliojimus atstovauti visus atsakovus sudarant sutartį, kadangi jis buvo jų klientas ir juo pasitikėjo.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005, ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas konstatuoja, kad sutartis turi būti aiškinama vienodai tiek jai galiojant, tiek ir jai pasibaigus. Ji turi būti aiškinama sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

2005-07-01 sutartyje dėl atstovavimo parduodant turtą Nr. KA SU 2005-06-01 (toliau Sutartis) po sutartį sudariusių asmenų parašų yra įrašas, liudijantis apie tai, kad šios bylos tretysis asmuo G. J. perdavė , o ieškovo atstovas S. U. priėmė žemės sklypo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, įgaliojimo bei sklypų 3.9 ha ir 2.5 ha pažymų kopijas (1 t. b.l. 17). Prie pirkimo- pardavimo sutarties pateikti žemės sklypų planai (1 t. b.l. 125) patvirtina, nei vienas iš atsakovų nebuvo atsidalijęs jiems priklausančių žemės sklypų dalių, sklypai buvo parduoti kaip vienas objektas.

Tai, kad ieškovas vykdė sutarties 4.1, 4.2, 4.3, 4.5 punktuose prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina skelbimai laikraštyje ”Noriu” apie parduodamus 2 sklypus 3,9 ha ir 2,5 ha dydžio nurodant kainą už 1 arą 2400 Lt (35-39), skelbimai specializuotame ieškovo leidinyje ”Ober haus nekilnojamas turtas”, kuris platinamas kartu su dienraščiu ”Lietuvos Rytas”, patalpintas skelbimas apie parduodamus žemės sklypus ieškovo internetinėje svetainėje www.ober-haus.lt, nurodyti kontaktiniai telefonai (b.l. 34-41). Taip pat nepaneigtas ieškovo atstovo argumentas, kad šalia parduodamo objekto buvo patalpintas reklaminis stendas apie šių žemės sklypų pardavimą.

Liudytojais apklausti ieškovo darbuotojai A. S. , S. U. , vienos iš šalies 2006-02-01 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio atstovas A. J. patvirtino, kad pirkėją ieškovas surado 2005 m. pabaigoje, t.y. galiojant atstovavimo sutarčiai.

Kadangi ieškovas surado potencialų pirkėją galiojant atstovavimo parduoti turtą Nr. KA SU sutarčiai (sutarties 4.1 ), nežiūrint į tai, kad šios sutarties galiojimo terminas sudarant žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį buvo pasibaigęs, teismas sprendžia, kad atsakovai privalo sumokėti ieškovui 3 procentų (plius PVM) galutinės turto pardavimo kainos dydžio atlyginimą, sutarties 3.2, 6.1 ir 8.4 punktų pagrindu ir tai atsakovai turėjo padaryti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo visos pinigų gavimo už parduotą turtą dienos (sutarties 6.2 p.).

Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindą padaryti konkrečias ir neabejotinas išvadas dėl ginčo dalyko, teismas įrodymus vertina vadovaudamasis tikėtinumo taisykle. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovai neginčija faktinės aplinkybės, kad tretįjį asmenį A. J. su pirkėjo atstovu A. J. supažindino ieškovas, ieškovas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tretysis asmuo G. J. , kuris tvarkė visus atsakovų su žemės sklypų pardavimu susijusius klausimus, yra šalių artimas giminaitis, atsakovai nebuvo atsidaliję žemės sklypų ir visi trys sklypai buvo parduoti kaip vienas objektas ieškovo surastam pirkėjui, visi atsakovai patvirtino, kad kalbėjosi tarpusavyje ir norėjo parduoti žemės sklypus, remdamasis atsakovės E. N. paaiškinimais teismo posėdyje apie tai, kad jos sūnėnas G. J. nekonkretizavo kas yra sklypų pirkėjas ir tai jai buvo nesvarbu, rūpėjo tik paduodamo sklypo kaina, kai sūnėnas pasakė kainą, tada pagalvojo apie įgaliojimą (2 t. b.l. 166), visi atsakovai neprieštaravo trečiojo asmens su ieškovu sudarytam sandoriui, neužginčijo jo įstatymo nustatyta tvarka, visus atsakovus ieškovo pasiūlyta kaina tenkino, nors sutartis galiojo iki 2006-01-01 (sutarties 8.4 p.), tačiau faktiškai abi šalys (ieškovas ir atsakovai) ją ir toliau vykdė, atsakovai sėkmingai 2006-02-01 sudarė žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartis su ieškovo pirkėjo atstovu A. J. , remdamasis tikėtinumo taisykle teismas sprendžia, kad ieškovo suteikta informacija apie surastą pirkėją atsakovų visiems žemės sklypams pasinaudojo visi atsakovai per savo atstovą G. J. ir nežiūrint į atsakovų E. N. ir A. S. J. paaiškinimus, jog nedavė įgaliojimų G. J. sudaryti su ieškovu atstovavimo sutartį ir šiam sandoriui niekaip nepritarė, labiau tikėtina, jog atsakovai pritarė trečiojo asmens su ieškovo sudarytam sandoriui, ir tai išreiškė konkliudentiniais veiksmais.

Atsakovai, nesumokėję atlyginimo ieškovui, pažeidė esminę sutarties sąlygą, numatytą sutarties 3.2p., taip pat CK 6.716 str. 1d., 6.720 str. 3d. ir CK 6.761 str. 4d. nuostatas.

Pagal atstovavimo sutartį paslaugos buvo teikiamos trims klientams, todėl visi atsakovai, nesumokėję ieškovui kaip paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, atsako solidariai (CK 6.720 str. 7d.).

CK 6.235 str.1d. numato, kad iš kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio atsirandančios pareigos pereina asmeniui, kurio vardu ir interesais sandoris buvo sudarytas, jei asmuo tą sandorį patvirtina, o kita sandorio šalis tokiam pareigų perėjimui neprieštarauja arba sudarydama sandorį žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris sudaromas kito asmens vardu ir interesais.

Kadangi pareigos pagal sandorį pereina asmenims, t.y. atsakovams, kurių interesais sandoris buvo sudarytas, šiems asmenims turi būti perduotos ir iš šio sandorio atsirandančios pasekmės, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovui už surastą pirkėją. (CK 6.235 str. 2d.). Iš atsakovų solidariai priteistina 53105,661 Lt ( 1500160 Lt x 3% x 18 % PVM) skolos už suteiktas paslaugas surandant pirkėją (sutarties 3.2, 6.1p., CK 6.716 str. 1d., 6.720 str. 3d. , 6.761 str. 4d., 6.20 str. 7d., 6.235 str. 1d., 6.235 str. 2d.).

Dėl delspinigių priteisimo.

Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai- viena iš netesybų rūšių. Kadangi šios bylos atsakovai pažeidė prievolę nesumokėjo ieškovui skolos, tai jie daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose baudinės netesybos nenustatytos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Netesybos negali būti priemonės nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas klausimą,, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvimo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyviąsias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005 m., 2006 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006 ir kt.).Kadangi sutartinės 0,2% netesybos-delspinigiai per metus sudaro 73 procentus, pripažintina, kad jos neprotingai didelės, todėl teismas vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo praktika, bei vadovaudamasis CK 1.5 str. nuostatomis sumažina delspinigius iki 0,02 procentų. Dėl to iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 509,81 Lt delspinigių (53105,66 Lt x 0,002% x 48 dienų ) (CK 6.261 str.). Likusioje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas. Taip pat iš atsakovų priteistina ieškovui 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos skolos – 53105,66 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2007-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.(CK 6.37 str. 2d., 6.210 str.1d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas byloje iš viso sumokėjo 2944,35 Lt žyminio mokesčio (1 t. b.l. 13,14 2t. b.l. 9,28). Patikslinto ieškinio kaina- 58203,74 Lt. Pagal šį ieškinį ieškovas turėjo sumokėti 1746,11 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį 53615,47 Lt sumai, iš atsakovų subsidiariai priteistina ieškovui 1608,46 Lt, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 536,15 Lt (53105,65 Lt x 3% ) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2d.). Atsakovui sumažinus ieškinio reikalavimus, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti ieškovui permokėtą 1198,24 Lt (2944,35-1746,11 Lt) žyminį mokestį (CPK 87 str. 1d.1p.).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina (2t.b.l.141,142), kad ieškovas yra pervedęs į advokato kontoros sąskaitą 10000 Lt už advokato teisinę pagalbą, ieškovo atstovas į bylą yra pateikęs 2PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas ieškovui apmokėjimui 755,20 Lt sumai (2 t.b.l. 144) ir 10968,24 Lt sumai (2 t.b.l. 138-140) bei pateiktas 2007-12-21 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas 12950 Lt sumai (b.l. 143).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už ieškinio surašymą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą.

Šie dydžiai yra maksimalūs. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, advokatas net tris kartus tikslino ieškinį, faktinės aplinkybės iš esmės yra perrašytos iš pirminio ieškinio, teismas sprendžia, kad patenkinus ieškinį iš dalies, iš kiekvieno atsakovo subsidiariai priteistina ieškovui po 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą, kurios, teismo nuomone, nėra per didelės ir yra protingos (CK 1.5 str., CPK 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu pirmosios instancijos teisme, sudaro 101,45 Lt, todėl patenkinus ieškinį iš dalies - 92,11% , iš ieškovo priteistina 18,09 Lt, iš kiekvieno atsakovo po 31,14 Lt šių išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1d.3p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso 259, 260, 263, 279, 307 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovų L. J. a/k (duomenys neskelbtini) E. N. a/k (duomenys neskelbtini) Aloyzo S. J. a/k (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti ieškovui UAB ”Ober haus” nekilnojamas turtas, į/k 111645042, buveinės adresas- Geležinio Vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) , AB bankas Hansabankas, banko kodas 73000 53105,66 Lt skolos, 509,81 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos – 53105,66 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį dalyje dėl 4589,27 Lt delspinigių priteisimo atmesti.

Iš kiekvieno atsakovo priteisti subsidiariai ieškovui t.y. po 536,15 Lt žyminio mokesčio bei po 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Iš ieškovo priteisti 18,09 Lt, iš atsakovų po 31,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Įpareigoti Kauno Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB ”Ober haus” nekilnojamas turtas 1198,24 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.