Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.8.; 2.6.8.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.7.; 2.6.10.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.

2022 m. vasario 9 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E., veikiančios per E. Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui T. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E., veikianti per E. Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 867,57 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2020 m. kovo 2 d. su ieškove, draudimo bendrove E., buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5897470, kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 1 d. buvo apdrausta transporto priemonės „F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų. Jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudikui turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja. 2021 m. sausio 9 d. Alytuje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo T. V., vairuodamas apdraustą automobilį „F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės „F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdama 1 735,13 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko, kai transporto priemonę „F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo T. V., kurio turimas vairavimo stažas neatitiko draudimo sutarties sąlygų ir draudiko įvertintos rizikos, ieškovė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų dalį. Ieškovė, kaip atsakingas draudikas, vadovaudamasi 22 straipsnio 2 dalimi ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, prašo priteisti iš atsakovo dalį išmokėtos draudimo išmokos – 867,57 Eur dėl iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir draudimo sutarties nustatytų pareigų neįvykdymo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nėra sumokėjęs.

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodo, kad kaip matyti iš surinktos medžiagos, dėl autoįvykio ir padarytos žalos yra kaltas trečiasis asmuo T. V.. Autoįvykis įvyko 2021 m. sausio 9 d., šeštadienį. Pasibaigus darbo savaitei, transporto priemonė visada yra paliekama prie UAB „Š.“ parduotuvės. Dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių ir jam neleidus, transporto priemonė buvo laikoma automobilių stovėjimo aikštelėje prie trečiojo asmens gyvenamosios vietos. Tokiu būdu, transporto priemonė, kuri priklausė atsakovui buvo savavališkai paimta ir naudojama ne įmonės ar atsakovo poreikių tenkinimui, bet kaip matyti iš surinktų įrodymų, asmeninių trečiojo asmens poreikių tenkinimui. Kadangi atsakovas neleido naudotis transporto priemone trečiajam asmeniui, negali kilti atsakovui atsakomybės ieškovei klausimas. Atsakovas negali prisiimti atsakomybės už kito asmens padarytą žalą, nes kitas asmuo, šiuo atveju trečiasis asmuo, buvo darbiniuose santykiuose su UAB „Verslo generatorius“, o automobilis buvo naudojamas minėtos įmonės veiklos užtikrinimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui išmokėjusiam išmoką, pereina teisė reikalauti išmokų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju, įvykio metu buvo nustatytas autoįvykio kaltininkas, kurio pareiga ir yra atlyginti žalą, kurią asmuo savo neteisėtais (neatsargiais veiksmais) padarė kitiems asmenims, šiuo atveju ieškovei. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis dešimties metų vairavimo stažo, tačiau tai yra sąlyga regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, jeigu ko kito nenumato įstatymai (esant darbiniams santykiams žalą privalėtų atlyginti darbdavys). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovas mano, kad ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą.

Ieškovė E., veikianti per E. Lietuvos filialą, teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais ir pateikia savo paaiškinimus. Kaip ir nurodyta ieškinyje, ieškovė įgyvendina jai įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę: TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko teisė, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šią įstatymo normą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ (V.Ž. 2004.06.29, Nr. 100-3718 su vėlesniais pakeitimais) 62.2. punktas nurodantis, jog draudikas turi teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 2416-611/2013, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-656-198/2011). Ieškovė pažymi, kad sudarytoje draudimo sutarties 1.6 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kokie yra esminiai rizikos vertinimo veiksniai, kuriems pasikeitus draudėjas turi pareigą informuoti draudiką.

Ieškovė paaiškina, kad jos, t. y. draudiko reikalavimas grindžiamas ne dėl žalos padarymo, o sudarytos draudimo sutarties sąlygų pažeidimu. Kadangi atsakovas yra draudimo sutarties šalis – draudėjas, būtent draudėjui kyla pareiga vykdyti draudimo sutarties sąlygas, o jų nevykdant ar netinkamai vykdant taikytina TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata. Kaip matyti iš atsakovo pateikto atsiliepimo, atsakovas neginčija, jog apdraustą transporto priemonę „F. D.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 9 d. eismo įvykio metu vairavo trečiasis asmuo T. V., neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, todėl vertintina, kad ieškovės ieškinys reiškiamas tinkamam atsakovui.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo atsiliepimo 2 punkte nurodomos aplinkybės nėra įrodinėjamos, nėra pateikti jokie dokumentai, įrodymai, kuriais būtų patvirtinamos nurodytos aplinkybės, todėl šie atsakovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovas A. M. per teismo nustatytą terminą tripliko į dubliką teismui nepateikė.

Trečiasi asmuo T. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo A. M. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-5897470, draudimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 1 d., kuria buvo apdrausta transporto priemonė „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 9 d. Alytuje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. n (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininku buvo pripažintas automobilį „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs trečiasis asmuo T. V., kuris eismo įvykio metu neturėjo 10 metų vairavimo stažo. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdama 1 735,13 Eur draudimo išmoką. Atsakovo A. M. su draudimo bendrove 2020 m. kovo 2 d. sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-5897470, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 1 d.) nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų. Eismo įvykio kaltininkas trečiasis asmuo T. V. neturėjo 10 metų vairavimo stažo.

Nurodytos aplinkybės yra pagrįstos su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais: 2020 m. kovo 2 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-5897470, 2021 m. sausio 9 d. eismo įvykio deklaracija, 2021 m. sausio 11 d. žalos sąmata, vairuotojo pažymėjimo duomenų patikra, 2021 m. sausio 12 d. pranešimu apie draudimo išmoką, 2021 m. sausio 18 d. pranešimu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Atsakovas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodyta žalos suma, laikė, kad jos dydis draudikui suteiktų teisių ribose atitinka protingumo kriterijų, tačiau nurodo, kad ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį, draudikui išmokėjusiam išmoką, pereina teisė reikalauti išmokų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju, įvykio metu buvo nustatytas autoįvykio kaltininkas, kurio pareiga ir yra atlyginti žalą. Dėl autoįvykio ir padarytos žalos yra kaltas trečiaisis asmuo T. V., o ne atsakovas A. M.. Atsakovas negali prisiimti atsakomybės už trečiojo asmens padarytą žalą, nes pastarasis transporto priemonę paėmė savavališkai, atsakovui neleidus bei naudojo asmeninių poreikių tenkinimui. Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos transporto prie­­monių val­dytojų civi­­­­linės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nusta­­to, kad jei draudė­jas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, drau­­­­di­kas turi tei­sę reika­lau­ti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalau­ja­mos grą­žinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eis­mo įvy­kiu, dėl pažei­dimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplin­­­­ky­bes ir į Vy­riau­sy­bės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Res­pub­­likos Vyriau­sy­bės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu pada­ry­tos žalos nusta­ty­mo ir drau­dimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.1, 62.2 pun­ktai numato, kad draudėjui neįvykdžius ar netinkamai vykdžius drau­di­­mo su­tartyje nustatytas parei­gas, atsa­kingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmo­kėtos drau­­di­mo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutar­ties suda­ry­­mui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką drau­džia­mojo įvykio atsiti­ki­mo tiki­mybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesu­teikė atsakingam drau­­di­kui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos drau­di­­mo išmo­kos, – jeigu drau­­­dimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizi­kai (pasi­­keitus aplin­ky­­­bėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) drau­dėjas ar jo atsto­vas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvar­ka. Lie­­tu­vos Respub­li­­kos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. N-47 Dėl standartinių trans­­­porto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutar­ties sąlygų patvir­ti­nimo 36 punk­tas numa­to, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti drau­di­mo sutar­ties galio­ji­mo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padi­dė­ju­sią draudimo rizi­­­ką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka; 38 punktas numato, kad jeigu drau­dimo rizi­­ka padi­dė­ja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateik­­tas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraus­ta­­sis apie tokius pasi­kei­­timus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to mo­men­to, kurį drau­­dėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką; 39 pun­k­tas numato, kad padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papil­­do­­mą draudimo įmoką.

Ieškovės reikalavimas atsakovui grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos grindžiamas Draudimo sutarties 1.6 punkto pažeidimu. Remiantis minimu punktu, šalys sutarė, kad apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu neturėjo 10 metų vairavimo stažo. Šią aplinkybę patvirtina ir pats atsakovas atsiliepime į ieškinį. Nagrinėjamu atveju, draudikas nebuvo informuotas apie padidėjusią riziką nei jai padidėjus, nei per tris dienas po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie padidėjusią riziką, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų VI dalies ,,Draudimo sąlygų padidėjimas ar sumažėjimas“ 38 punkte ar Draudimo sutarties 1.6 punkte. Pareiga grąžinti dalį išmokų draudikui dėl neinformavimo apie rizikos padidėjimą yra sąlygota netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakomybė gali kilti ir kyla tik sutarties šaliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, pasirinko tinkamą atsakovą.

Atsakovo argumentai, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo paimta savavališkai ir naudojama asmeninių trečiojo asmens poreikių tenkinimui, yra deklaratyvūs, nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad draudžiamąjį įvykį sukėlė asmuo, kurio vairavimo stažas buvo mažesnis už įtvirtintą draudimo sutartyje, konstatuotina, kad atsakovas kaip draudėjas, perduodamas automobilį valdyti asmeniui, neatitinkančiam draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų, padidino sutartyje numatytą draudimo riziką, tačiau apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, ieškovei nepranešė, todėl pripažintina, kad atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, neinformavo draudiko apie draudimo rizikos padidėjimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovės patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 867,57 Eur žalai atlyginti tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas žalos ieškovui neatlygino, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė nurodė, kad patyrė – 20,00 Eur žyminis mokesčio išlaidas. Patenkinus ieškinį visiškai (100 proc.), šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 19,04 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų šalių reikalavimų dalį, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E., veikiančios per E. Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 867,57 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą pateikiant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.