Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-327-870/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
1-327-870/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02334-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nukentėjusysis
K. D.
Kaltinamasis
E. D.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-327-870/2012Proceso Nr. 1-18-1-02334-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Laurai Rimšaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajai K. D.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruoja, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neteistas, 2005-02-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. (LR BK 138 str. l d.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - LR BK) 140 str. 1 d. teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. tyčia sudavęs koja vieną smūgį į galvos sritį sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2011-12-26 apie 17.40 val. bute, esančiame Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38-6, be jokios priežasties, pribėgęs prie nukentėjusios K. D., jai gulint ant lovos, tyčia koja sudavė nukentėjusiajai K. D. vieną smūgį į galvos sritį, į dešiniąją pusę, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Teisminio posėdžio metu kaltinamasis E. D. iš pradžių kaltę pripažino dalinai, stengdamasis pateisinti savo elgesį, paaiškino, kad buvo neblaivus. Mama (K. D.) jį išprovokavo ir jis ją pastūmė, ji įgavusi pagreitį trenkėsi į sekciją, atsistojusi nuo sekcijos atrodė sužalota, jis jai nesudavė per galvą, bet palengva su koja mostelėjo per galvą, tuo parodydamas, kad yra suirzęs, gali daugiau padaryti. Nukentėjusiajai D. sudavė vieną smūgį gulint lovoje į galvos sritį, bet ji nuolat girtavo ir jį išprovokavo įžeidžiančiais žodžiais. Kaltę pripažįsta, bet jis nepamena, ar ji gulėjo lovoje. Vėliau paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai, sutiko, kad kaltinime yra parašyta tiesa. Jis tyčia pribėgo prie motinos lovoje, tyčia sudavė jai smūgį į galvos sritį ir sukėlė jai skausmą. Jis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu dalinai pripažino kaltę todėl, kad nėra smurtautojas, stengiasi taikiai spręsti konfliktus. Jis prašė motinos valgyti padaryti, jis buvo išgėręs, motina pati savo elgesiu provokuoja jį. Kažkiek gal dėl neblaivumo neatsimena įvykio aplinkybių. Savo motinos jis atsiprašė dėl to labai gailisi, daugiau tai nepasikartos.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. D. parodė, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka iš dalies. Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38-6, bute gyvena kartu su savo motina K. D., gim. 1957-07-12. Retkarčiais bute taip pat gyvena jo brolis R. D., gim. 1986-04-04. Šiuo metu jis minėtame bute negyvena. Paskutinį kartą bute buvo prieš Naujuosius metus. 2011 metų rugpjūčio mėn. jis sugrįžo iš Airijos, kur buvo išvykęs dirbti ir pamatė, kad tuo metu motinos bute taip pat gyveno jo brolis. Nuo to laiko, kai sugrįžo iš Airijos tarp jo ir motinos pastoviai vyksta žodiniai bei kitokie konfliktai. Minėtų konfliktų priežastimi būna jo motinos alkoholinių gėrimų vartojimas. Maždaug apie 15 metų jo motina nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, vartoja alų bei vyną. Tai, kad motina vartoja namuose alkoholinius gėrimus, jis matydavo būdamas namuose, girdėdavo, kaip ji atidarinėja alaus butelius, matydavo, kad ji yra išgėrusi. Jam buvo nemalonu matyti motiną girtą, todėl jis darydavo jai įvairias pastabas. Brolis taip pat stengėsi padėti motinai. Alkoholinius gėrimus ji pradėjo vartoti nuo to laiko, kai išsiskyrė su jo tėvu V. D.. Dėl kokios priežasties motina išsiskyrė su tėvu nežino, kadangi buvo dar mažas, jam buvo 12 metų. Namuose jis stengiasi visą laiką išvengti konflikto, kadangi jis mažiausiai nori konfliktuoti su motina. Buityje motinai padeda nuo 15 metų, materialiai padeda pagal galimybes. Šiuo metu pats neturi jokio darbo, jokių pajamų, pašalpų negauna. Gyvena iš senesnių santaupų, todėl motinai padeda pagal galimybes. Norėtų jai padėti daugiau. Anksčiau maždaug apie du kartus buvo panaudojęs prieš motiną fizinį smurtą. Prieš jam išvykstant į Airiją, tarp jo ir motinos kilo eilinis konfliktas dėl jos girtuokliavimo. Konflikto metu jis vieną kartą pastūmė motiną, tačiau jos nemušė. Apie tai, kad tuo metu jai lūžo šonkauliai nieko negirdėjo. Motina jam nieko nepasakė. Apie tai, kad motina tuo metu kreipėsi į ligoninę, jis nieko nežinojo. Panašūs konfliktai buvo 2003 metais. Tuo metu motina buvo neblaivi. Konfliktų metu jis buvo pastūmęs motiną, tačiau kojomis jos nemušė, nespardė. Minėtų konfliktų metu buvo visiškai blaivus. Iki 2011-01-26 tarp jo ir jo motinos K. D. buvo įvykę tik pavieniai žodiniai konfliktai dėl įvairių buitinių dalykų bei motinos alkoholizmo.

2011-01-26 apie 17.00 val. jis sugrįžo į namus vienas. Draugai į butą atėjo vėliau, maždaug už poros valandų. Tarp jo ir motinos namuose įvyko žodinis konfliktas. Dėl kokių dalykų įvyko minėtas konfliktas nežino. Jis buvo neblaivus, įniršęs, agresyvus. Jis nežino dėl kokios priežasties, būdamas motinos kambaryje, rankomis pastūmė ją. Pastūmė vieną kartą. Smūgis buvo nestiprus, tačiau nuo minėto smūgio motina nukrito. Jis tiksliai nepamena, tačiau jam atrodo, kad motina krisdama nukrito ir atsitrenkė į sekciją, ar lovos kampą. Tiksliai nepamena ar motina atsitrenkė galva ar kita kūno dalimi. Motina tuo metu jam pasakė, kad jai skauda galvą. Jis nematė kraujo ant motinos galvos. K. D. bandė išeiti į laiptinę, bandė nueiti pas kaimynes, gyvenančias ketvirtame bute. Ji paskambino į butą, kai iš buto išėjo dvi panelės, kurios bandė nuraminti tarp jo ir jo motinos vykusį konfliktą. Motina bandė paaiškinti merginoms, kas nutiko. Jam merginos nieko nesakė, tiesiog bandė nuraminti. Bute tuo metu jis buvo vienas. Į butą motina sugrįžo maždaug už kelių minučių. Ji buvo plonai apsirengusi, todėl jis nemano, kad motina būtų kur nors išėjusi iš laiptinės. Po konflikto jis nurimo. Ir maždaug už kelių minučių į butą atėjo jo draugai Stasys ir Justas (kurių pavardžių nežino), kurie gyvena Karoliniškių mikrorajone. Turi jų kontaktinius telefonus, Stasio MRT Nr. 864538018 ir Justo MRT Nr. 867835617. 2011-12-26 jis motinos daugiau nemušė, daugiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Pažįstami jokio konflikto nematė, jie matė jo pabaigą. Jis nežino ar tą dieną pas motiną buvo atėję kokie nors kaimynai,ar kiti jos pažįstami. Atėjus į butą jo draugams, maždaug už poros minučių jie išėjo iš buto. Jis nežino ar 2011-12-26 motina skambino policijos pareigūnams, ar skambino kokiems nors savo pažįstamiems ir giminaičiams. Jų giminaičiai taip pat žino apie konfliktus, vykstančius tarp jo ir jo motinos. Apie tai žino senelė E. D.. Jis pabrėžė, kad tokio savo elgesio prieš motiną jis nepateisina, tačiau pabrėžė, kad konfliktų metu neretai praranda savitvardą. Motina sugeba jį įžeisti, dėl ko jo elgesys tampa nenuspėjamas. Psichiatrinėse ligoninėse E. D. nesigydė, priklausomybės centruose taip pat. Privačiai taip pat niekur nesilankė. Mano, kad yra psichiškai stabilus žmogus, gali kontroliuoti savo veiksmus. Suvokia ką daro. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Motinos po paskutinio konflikto atsiprašė. Daugiau nežada konfliktuoti su motina. Anksčiau jo tėvas smurtaudavo prieš motiną, tačiau tokio jo elgesio jis nepateisindavo. Taip pat mano, kad toks tėvo elgesys negalėjo turėti neigiamos įtakos jo elgesiui. Anksčiau jam teko ginti motiną nuo tėvo. Jis yra nekonfliktiškas žmogus. Jis pabrėžė, kad anksčiau prieš kitus asmenis, taip pat pažįstamus, draugus, giminaičius nesmurtavo. Teistumų neturėjo. Dar kartą pabrėžė, kad dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Žino, kad bet kuriuo metu motina gali išvaryti jį iš savo buto į gatvę, kadangi butas nuosavybes teise priklauso jai ir jis gyvena minėtame bute tik su motinos leidimu. Po 2011-12-26 jokių konfliktų tarp jo ir motinos nebuvo. Apie tris savaites ji nevartoja jokių alkoholinių gėrimų, dėl to bute daugiau nebūna konfliktų, (b.l. 56-57).

Papildė, kad savo ankstesnių parodymų nekeis, pasilieka prie jų. Po 2012-01-30 apklausos, motina namuose ir toliau be jokios priežasties žodžiu kabinėjasi prie jo ir jo brolio. Kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, nieko nepaaiškindama nei jam, nei jiems. Paskutiniu metu motina skambino į policiją apie tris kartus. Visada skambina būdama neblaivi. Policijos pareigūnai atvykdami į jų butą, išsiaiškina kokia yra situacija, kas nutinka tarp motinos ir sūnaus, kokia yra konflikto priežastis ir išvažiuoja iš buto. Taip pat policijos pareigūnai matė, kad motina kviesdama policiją būna neblaivi. Paskutinį kartą dėl galimai netinkamo jo elgesio, K. D. norėjo rašyti pareiškimą į Karoliniškių policijos nuovadą. Į nuovadą ji nuėjo neblaivi, jis ėjo jai iš paskos. Policijos pareigūnams jis paaiškino kas vyksta tarp jo ir motinos. Viską paaiškinęs išėjo į namus. Motina paskutiniu metu vis kartoja jam, kad dėl naujo įstatymo „Smurtas artimoje aplinkoje" ji pasodins jį į kalėjimą 15-20 metų. Jam motina aiškina, kad jis kiekvieną dieną naudoja prieš ją fizinį bei psichologinį smurtą. Nors iš tikrųjų po paskutinio jų konflikto jis jos net pirštu nepalietė. Jo močiutė E. D. buvo atvykusi į jų namus ir bandė kalbėtis su K. D., tačiau ji jos nenorėjo klausytis. Alkoholinius gėrimus motina vartoja kiekvieną dieną dažniausiai geria vyną. Į jokias kalbas apie jos gydymą nuo alkoholizmo nesileidžia. Jis labai gailisi, kad 2011-12-26 tarp jo ir motinos įvyko toks nesusipratimas. Gailisi, kai jai trenkė. Jį motina nuolat provokuodavo žodžiais ir kitais veiksmais, visaip jį žemindama, išvadindama, užgauliodama. Savo mobiliojo ryšio telefone jis nufilmavo vieną iš konfliktų, vykusių tarp jo ir motinos, tai buvo 2012-02-05. Minėtą vaizdo įrašą jis įrašys į kompaktinio disko plokštelę ir pateiks teismui, (b.l. 61).

Nukentėjusioji K. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-12-26 17.40 val. pas sūnų buvo atėję draugai, ji ne viską gerai atsimena. Paskambino savo pažįstamai ir pasakė, kad ją išvežtų iš čia, nes namuose jau vyko triukšmas. E. ją tempė į namus, ji nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Atėjo sūnus į jos kambarį ir spyrė su koja. Ji tuo metu buvo blaivi. Sūnus jai vieną smūgį sudavė ir pasipylė kraujai, viskas yra užfiksuota nuotraukose. Jis susitaikytų su sūnumi, jei jis pas ją negyventų, ji nenori, kad jis būtų teistas. Ji atleidžia savo sūnui, bet nori, kad jis būtų žmogiškas. Dėl šios veikos pretenzijų neturi. Ji priima sūnaus atsiprašymą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. D. paaiškino, kad bute, adresu L. Asanavičiūtės g. 38-6, Vilniuje, ji gyvena kartu su sūnumi E. D.. Kadangi sūnus nemokėjo už butą ir jai materialiai nepadėjo, 2010 m. balandžio mėnesį ji išregistravo jį iš buto. Savo gyvenamosios vietos E. D. neturi. Jos bute sūnus gyvena dėl to, kad neturi kur gyventi. Ji norėtų gyventi be jo, bet į gatvę išvaryti sūnaus taip pat nenori. Šiuo metu jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, pajamų negauna, pašalpų taip pat. 2011-12-26 apie 17 val. į svečius pas Edgarą atėjo draugai, jų vardų ir pavardžių nežino, pažįsta tik iš matymo. Ji buvo savo kambaryje. Ji nepamena dėl kokios priežasties kilo tarp jos ir sūnaus konfliktas. Konflikto metu bijodama sūnaus išbėgo į laiptinę. Nubėgo ir paskambino į 4 butą. Iš buto išėjo dvi merginos, kurių vardų ir pavardžių ji nežino ir pradėjo skambinti į jos buto duris, kad E. atidarytų. Ji, būdama bute paskambino savo pažįstamam Vaclovui (kurio pavardės ji nežino, šiuo metu jo telefono numerio neturi, tikslaus adreso nežino). Tuo metu, kai ji stovėjo laiptinėje, šalia durų, pamatė, kad Vaclovas kyla laiptais. Tiksliai nepamena, tačiau jai atrodo, kad jos sūnus E. tuo metu atidarė buto duris ir įtempė ją į butą. Ji nuėjo į savo kambarį, įjungė televizorių ir atsigulė, kai sūnus atbėgo į jos kambarį. Ką jis tuo metu sakė, ji nepamena. Ji buvo labai išgąsdinta, buvo šoko būsenoje. E. D., pribėgęs prie jos, jai gulinčiai ant lovos, koja sudavė vieną smūgį į galvos sritį, į dešiniąją pusę. Smūgis buvo stiprus, kadangi iš galvos pradėjo bėgti kraujas, tačiau galva nesvaigo. Ji paskambino policijos pareigūnams ir sūnus kartu su savo draugais pasišalino iš buto, įvykis buvo apie 17.40 val. Atvykę policijos pareigūnai, sūnaus namuose nerado. Tuo metu jai iš galvos bėgo kraujas, skaudėjo galvą, ji juto stiprų fizinį skausmą. Policijos pareigūnai jai pasiūlė kreiptis į medikus, tačiau ji atsisakė. Po įvykio į medikus nesikreipė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą taip pat nesikreipė. Ji turi sūnui pretenzijų, kadangi paskutiniu metu jis taip elgiasi labai dažnai. Sūnus jos neatsiprašė. E. D. elgesys jos atžvilgiu yra agresyvus. Ji nuolat jaučia baimę, stresą, įtampą. Šiuo metu bijo sugrįžti į savo namus. Namuose nesijaučia saugi. Neturi žmonių, pažįstamų, kurie galėtų ją užstoti. E. D. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės centruose taip pat negulėjo. Ji nežino dėl kokios priežasties E. D. taip agresyviai elgiasi jos atžvilgiu. Galimai dėl to, kad anksčiau namuose smurtaudavo jos vyras V. D., o sūnus tai matydavo. Taip pat sūnus kaltina ją dėl vyro mirties. Jos buvęs vyras buvo narkomanu ir mirė nuo perdozavimo narkotinėmis medžiagomis. Jos atžvilgiu sūnus būna agresyvus, piktas, įžūlus. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš. (b.l. 24-25 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. parodė, kad 2011-12-26 patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu R. B. apie 18.00 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38-6, sumušta moteris, o sūnus su draugais pasišalino. Atvykus į vietą rado K. D. (iš jos žodžių), kuri paaiškino, kad jos sūnus E. D., gim. 1984 m. buvo piktas ant jos ir vieną kartą koja spyrė jai į galvą ir pamatęs, kad moteris kraujuoja išėjo iš namų. Kuria koja spyrė ar dešine, ar kaire moteris nepasakė. K. D. paaiškino, kad sūnus gyvena pas ją, tačiau bute nėra priregistruotas. K. D., atsigavusi po smūgio, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, bet medikų pagalbos atsisakė (b.l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. davė analogiškus (J. D. paaiškinimams) parodymus (b.l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. parodė, kad bute Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38-6 gyvena jos marti K. D., jos sūnus E. D. ir R. D., gim. 1985 m. Su marčia ji kartu niekada negyveno, tačiau su ja bendravo labai dažnai. Šiuo metu į jos namus beveik neateina, ji į E. D. namus taip pat neateina Maždaug prieš 14 metų Kristina pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gerdavo alų, vėliau pradėjo vartoti pigų vyną. Būdama išgėrusi ji dažnai provokuoja įvairius konfliktus. Apie tai E. D. pasakojo anūkai E. ir R.. Būdama neblaivi K. įžeidinėja E. įvairiais necenzūriniais bei kitais žodžiais, tokiais kaip „gaidys", „ožys", „suka", „žudikas" ir t. t. Daugiausiai K. kabinėjasi prie E.. Nuolat grasina jiems, kad uždarys jį į kalėjimą. Dėl bet kokios smulkmenos kviečia policijos pareigūnus. E. D. mano, kad marti pastoviai išsigalvoja nebūtus dalykus, aiškina, kad namuose būna sumušta. Kiekvieną dieną Kristina išvaro Edgarą bei Robertą iš namų, atima raktus, daužo indus, taip pat į Edgarą mėto įvairius daiktus.

Apie tai, kad 2012-12-26 tarp Edgaro ir Kristinos įvyko žodinis konfliktas E. D. sužinojo iš Edgaro. E. jai paskambino ir pranešė, kad Kristina pradėjo žodžiu kabinėtis prie jo. Eilinį kartą konfliktas įvyko be jokios priežasties. Emilijai D. E. papasakojo, kad konflikto metu jis pastūmė motiną, tačiau jos nemušė. E. pasakė, kad dėl minėto įvykio Kristina iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. paaiškino, kad bute Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 38-6 gyvena jo motina K. D., gim. 1957 m., brolis E. D., gim. 1984 m. ir jis. Motina dažnai būna išgėrusi. Motina vartoja alkoholinius gėrimus, dažniausiai vyną. Juos vartoja gana seniai, apie 15 metų. R. D., sugrįžęs į namus mato, kad motina, išeidama iš savo kambario be jokios priežasties pradeda kabinėtis prie jo brolio Edgaro. Dažniausiai kabinėjasi žodžiu, visaip jį įžeidinėdama. R. D. nežino dėl kokios priežasties ji taip elgiasi, tačiau jam kilo įtarimas, kad Edgarui motina jaučia neapykantą. Dėl to namuose dažnai vyksta įvairūs žodiniai konfliktai. K. D. būna konfliktų iniciatore.

Apie tai, kad 2011-12-26 tarp motinos ir Edgaro įvyko eilinis žodinis konfliktas R. D. sužinojo sugrįžęs į namus. 2011-12-26 apie 18.00 val. jam sugrįžus į namus, namuose buvo brolis ir motina. Brolis buvo vienas, jokių draugų jo kambaryje nebuvo. Motina buvo savo kambaryje. Užėjęs į motinos kambarį, jis pamatė, kad motinos galva yra kruvina. Neatsimena kuri pusė, ar kairė ar dešinė. Motina pasakė, kad namuose ją sumušė E.. Ji pasakė, kad žodinio konflikto metu E. pastūmė ją ir ji krisdama atsitrenkė į sekcijos kampą ir prasiskėlė galvą. Iš močiutės J. B. žodžių R. D. sužinojo, kad motina kvietė policijos pareigūnus (b.1.48-49).

2011-12-26 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR J. D. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje nustatymo, kuriame nurodyta, kad buvo spirta su koja į galvos sritį, stipriai kraujuota galva, yra praskėlimas. Smurto atvejis ne pirmas, (b.l. 4-6).

2012-01-09 atsakymas iš Bendrojo pagalbos centro Nr. 41D-46, kuriame pranešama, kad 2011-12-26 17.42 vai. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas skambutis iš telefono Nr. 860094445 dėl įvykio Asanavičiūtės g. 38-6, Vilniuje, bei buvo pridėtas skambučio garso įrašas. ( b.l. 29)

2012-01-09 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas 2011-12-26 iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas, kuris buvo įrašytas į CD ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. ( b.1.30-34 )

2012-01-16 fotolentelės duomenys, kurioje užfiksuotas nukentėjusios K. D. veidas po 2011-12-26 sumušimo. (b.l. 40)

Teismo posėdžio metu K. D. su savo sūnumi E. D. susitaikė – pasirašė susitaikymo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pareikštas kaltinimas E. D. pasitvirtino. Jis sužalojo K. D. galvą dešinėje pusėje. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad sužalojimai buvo padaryti dėl fizinio-smurtinio poveikio į nukentėjusiosios kūną. Ir toks poveikis buvo padarytas neteisėtais smurtiniais E. D. veiksmais – dėl smūgio sudavimo K. D.. Būtent dėl suduoto smūgio ir atsirado fizinis skausmas. Pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, E. D. suvokė, kad jo veika sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų išraiškos laipsnio. Kaltinamojo E. D. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Iš teismui pateikto 2012 m. balandžio 6 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis E. D. ir nukentėjusioji K. D. susitaikė.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Spręsdamas kaltinamojo E. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis E. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu su nukentėjusiąja K. D. susitaikė, šiuo metu niekur nedirba. Tiek iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje darytina išvada, kad kaltinamasis kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis E. D. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamasis E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

LR BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos LR BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į E. D. asmenybę, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

Nusprendė:

E. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-327-870/2012 E. D. nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 72¹ str., E. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios K. D. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su K. D., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Įpareigoti E. D. gyventi skyrium nuo K. D. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė