Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1766-498/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-30
Bylos Nr.
1S-1766-498/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1766-498/2015
Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 22 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas 2011-02-04 Nortalje apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo (2000:1225) 3 & 1 d., 6 & 3 d. - galutinė bausmė 10 m. 1. at. (įsit. d. 2011-04-11). 2012-10-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d. - galutinė bausmė 10 m. 1. at. (įsit. d. 2012-11-23). Bausmės pradžia - 2010-12-14, bausmės pabaiga - 2020-12-14.

2015-07-22 Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B., nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-07-22 nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. skunde prašo skundą tenkinti ir panaikinti 2015-08-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį. Nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

R. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bei neįvertino visų aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo. R. B. skunde teigia, kad vien padaryto nusikaltimo sunkumas ir likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pagrindine priežastimi netaikant lygtinio paleidimo. Teismas turėjo vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais.

Nuteistasis skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, galimybę taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones, jo realią galimybę lygtinio paleidimo metu dirbti bei gauti legalias pajamas, šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Skunde R. B. prašo atsižvelgti į tai, kad jis, bausmės atlikimo metu, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį. Atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose drausmine tvarka baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi paskatintas keturis kartus. Pataisos namuose baigė dvylika klasių, bei profesinio rengimo centre įgijo šaltkalvio suvirintojo profesiją, egzaminų įvertinimai aukšti, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose (konsultacijų kompanijos Grand Partners programoje - Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija). Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis, suvokia priežasties-pasekmės ryšį, planuoja ateiti, situaciją vertina adekvačiai, sugeba numatyti tolimesnes savo elgesio pasekmes ir situacijos raidą, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, yra motyvuotas koreguoti savo elgesį. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. R. B. nurodo, kad jis turi mažametę dukrą, palaiko artimus socialinius ryšius su ja, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, turės geras gyvenimo sąlygas. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau taikyto lygtinio paleidimo metu sąlygų nepažeidė.

Nuteistojo R. B. skundas netenkinamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo R. B. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas BVK ir BPK nuostatas.

Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 str. 3 d. numato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio BVK 157 str. 2 d. nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Taigi, R. B. atitinka lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra sąlygas. Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad R. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, įgijo 12 klasių išsilavinimą, įgijo profesiją, darbinė motyvacija teigiama, dalyvavo įvairiose programose, bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtos aplinkybės rodo, nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nors ir intensyviai prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad svarbūs kriminogeniniai veiksniai, didinantis tikimybę R. B. pakartotinai nusikalsti, yra netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, ankstesni nusikalstami veiksmai. R. B. praeityje teistas, šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema (24 balai pagal OASys metodiką), aukštesnysis teismas vertina, kad R. B. kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti išvados, kad padaryta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą.

Apygardos teismo vertinimu, net esant kai kurioms nuteistąjį R. B. teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, esant požymių apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, jį charakterizuojanti medžiaga, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. B. skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas