Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-20 · Administracinė byla Nr. I-473-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
I-473-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01428-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Trečiasis asmuo
L. Č.
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-473-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01428-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovui Arūnui Žičkui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Č.,

2015 m. vasario 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą atsakovui J. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) prašymu (b.l. 3-7) ir jo patikslinimu (b.l. 48-52) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 23,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 23,21 Eur dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nors Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui butas priklausė nuo 2008 m. gruodžio 11 d., tačiau atsakovas šio buto dalį paveldėjo pagal įstatymą, todėl remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, atsakovas, paveldėdamas teisę į butą, paveldėjo ir prievoles, susijusias su šiuo butu.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį.

Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas Arūnas Žičkus teismo posėdžio metu palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp atsakovo J. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens L. Č. nėra aptartas įsipareigojimas L. Č. apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl prašoma vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma turi būti priteista iš atsakovo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ji įsipareigojo padengti konkrečią buto mokesčių skolą – 2447,25 Lt, pervedant pinigus į DNSB „Slėnis“ sąskaitą banke, tačiau neįsipareigojo sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą

Atsakovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 46), į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 18) nurodė nesutinkantis su reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Nurodė, kad bute niekada negyveno ir negyvena, nors ir paveldėjo buto dalį po savo tėvo J. K. mirties. Kol buvo nepilnametis į šį butą negalėjo patekti jo motina V. K., o tuo pačiu ir jis. Bute gyvenęs N. A. buvo įspėtas dėl elgesio buityje. Negalėdami apginti savo teisės į paveldėto buto dalį, kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais. Klaipėdos miesto apylinkė teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9515-792/2012 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią L. Č. (buto bendrasavininkė) sutiko išpirkti atsakovui ir jo broliui T. K. bei motinai V. K. priklausančias buto dalis bei įsipareigojo sumokėti buto mokesčio skolą. Todėl mano, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą turėtų sumokėti L. Č.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta (b. l. 9-11), kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise pagal 2008 m. gruodžio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. BV8-9543 iki 2012 m. lapkričio 30 d. priklausė 81/800 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 52,62 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-SR-2114 (b. l. 8) patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. apmokestintas 23,21 Eur suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą (5,329 kv. m.) ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t. y. 1,01 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei 1,00 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Atsakovui buvo siųstas mokėjimo pranešimas (b. l. 14), tačiau vietinė rinkliava nesumokėta.

Atsakovo argumentas, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą, remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. patvirtinta taikos sutartimi, turėtų sumokėti trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č., laikytinas nepagrįstu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9515-792/2012 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais ir žalos atlyginimo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią L. Č. sutiko išpirkti iš V. K., J. K. (nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovo) ir T. K. 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu L. Č. įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį po teismo nutarties, kuria tvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškinyje nurodytą 2447,25 Lt buto mokesčių skolą, pervedant pinigus į DNSB „Slėnis“ sąskaitą (b.l. 28-29). Ieškinio Klaipėdos miesto apylinkės teismui turinys patvirtina, jog V. K., J. K. ir T. K. buvo skolingi DNSB „Slėnis“ 2447,25 Lt už komunalines paslaugas (b.l. 25-27). Darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. patvirtinta taikos sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č. neįsipareigojo už J. K. sumokėti UAB Klaipėdos rinkliavų centrui vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Atsakovas J. K. dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2008 m. gruodžio 11 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2008 m. liepos 1 d., argumentuodamas šį prašymą Civilinio kodekso nuostatomis, numatančiomis, kad paveldėdamas teisę į butą, atsakovas paveldėjo ir prievoles, susijusias su šiuo butu.

Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad byloje kilusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Civilinio kodekso, tame tarpe Civilinio kodekso 5.52 straipsnio nuostatos, kurios neatsiejamai taikomos su Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, t.y. Civilinio kodekso 5.52 straipsnio taikymas priklauso nuo to kaip kreditorius vykdo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas.

Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto“.

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-359/2011).

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių prašyme nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad minėti reikalavimai nėra įvykdyti.

Pareiškėjas į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 3 d., t.y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas (nesant kitų įstatyminių netenkinimo pagrindų) tik toje apimtyje, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso atsakovui (t.y. nuo 2008 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.) bei atsisakoma priteisti šios rinkliavos skolą, atsiradusią už ankstesnį laikotarpį, kai patalpa priklausė kitam savininkui (t..y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d.).

Toks aptariamos situacijos teisinių santykių vertinimas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015.

Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo senaties terminai.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 23,21 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamai Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Pagal formuojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 24-26 punktai (aktuali redakcija patvirtinta Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Nuostatai (patvirtinti tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka: mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 d. punktą vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

Vadovaujantis 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovui turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d. Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d., už ketvirtą ketvirtį iki 2009 m. spalio 15 d. Iš byloje esančios pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl pareiškėjui atsirado teisė priverstinai išieškoti šį mokestį, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. bei spalio 16 d.

Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 34 – 35 punktai, numatė, jog praėjus 10 dienų nuo Nuostatų 28 punkte nustatytų mokėjimo terminų, KRATC, naudodamas vietinės rinkliavos administravimo programą identifikuoja skolininkus, suformuoja raginimus ir pateikia juos vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams. Gavęs raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodytą sumą sumokėti per 20 dienų nuo raginimo pateikimo dienos. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo, teismui neteikia jokių duomenų apie įvardijamų veiksmų atlikimą administruojant vietinę rinkliavą (apie skolininko identifikavimą ir raginimo sumokėti rinkliavą išsiuntimą), todėl nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios skaičiavimas prasidėjo kitu nei teismo sprendime įvardijamu momentu.

Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovui už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2008-2009 metus paskaičiuota 7,81 Eur mokėtina rinkliava. Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t.y. 7,81 Eur priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektą iki 15,40 Eur (23,21 Eur – 7,81 Eur).

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 15,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 15,40 Eur (penkiolika eurų ir 40 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė