- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-03
- Bylos Nr.
- I-5346-38/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Petras Viščinis (pran.), Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- J. V. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Renatai Janovičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Aušrai Žukienei, atsakovo atstovei Jolitai Zakaraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. R. skundą atsakovui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (VMI prie LR FM), trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Šiaulių apskrities VMI) - dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VMI atliko pareiškėjo J.V. R. mokestinį tyrimą ir surašė 2006-05-26 pranešimą Nr. 18.37-AK9-21 (b.l. 8-9) apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2005-03-23 nuo 13.30 val. iki 15.30 val. jam priklausančiu automobiliu neteisėtai gabeno (laikė) iš Šilutės miesto keliu Kaliningradas – Ryga iki Pakražančio gyvenvietės, esančios Kelmės rajone, 774,4 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė alkoholio koncentracija 95,9 – 96,1 procentų. Mokestinio tyrimo pranešime nurodyta, kad šias aplinkybes patvirtina Kelmės rajono apylinkės teismo 2005-09-112 nuosprendis Nr. 1-94-446-2005. Šiaulių apskrities VMI konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 2001-110-30 Akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 2 str., 8 str. 1 d. 7 ir 8 p., 9 str. 6 ir 8 d. bei 10 str. nuostatas, nes nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą akcizų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta deklaruoti ir sumokėti 23 765 Lt akcizų. Tačiau, kadangi pareiškėjas per 10 dienų nuo pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą įteikimo dienos nepašalino nurodytų trūkumų, Šiaulių apskrities VMI atliko mokestinį patikrinimą ir 2006-09-29 surašė patikrinimo aktą Nr. 6334-06-10-143, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 23 765 Lt akcizų ir 3 899,84 Lt akcizų delspinigių (b.l. 14-15). Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu patikrinimo aktu pateikė pastabas Šiaulių apskrities VMI, kuri 2006-11-08 sprendimu Nr. 14.4-74-63 aptariamą aktą patvirtino, be to, pareiškėjui skirta ir nurodytą į biudžetą sumokėti 7 130 Lt akcizų baudą (b.l. 17-19). VMI prie LR FM 2006-12-22 sprendimu Nr. 68-159 patvirtino minėtą Šiaulių apskrities VMI 2006-11-08 sprendimą (b.l. 22-24).
Šalies argumentai
J.V. R. skundu (b.l. 3-5) kreipėsi į teismą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2006-11-08 sprendimą Nr. 14.4-74-63 bei VMI prie LR FM 2006-12-22 sprendimą Nr. 68-159.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2005-09-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-446-2005 nuteistas pagal LR BK 201 str. 3 d. už tai, kad 2005-03-23 laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 15.30 val. nuosavu automobiliu neteisėtai gabeno iš Šilutės miesto keliu Kaliningradas – Ryga iki Pakražančio gyvenvietės, Kelmės rajone, 774,4 dm³ (litrų) nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 95,9-96,1 procentų. Teigia, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės atkartojo nuosprendžio rezoliucinę dalį, tačiau, iškreipdami nuosprendyje nustatytas aplinkybes, apkaltino jį nedenatūruoto etilo alkoholio laikymu, nors ši aplinkybė „išjungta“ iš nuosprendžio. Pasak pareiškėjo, atsakovas ir trečiasis asmuo išėjo už nuosprendyje nustatytų aplinkybių, savaip jas traktavo, aiškino plečiamai ir neteisėtai nustatė, kad jis pažeidė LR akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. bei 8 str. 1 d. 7 – 8 p. Taip pat nustatė, kad jis per 5 dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalėjo pateikti vietos mokesčių administratoriui nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijų priedus. Teigia, kad jis nelaikė nepaženklintas prekes (alkoholį), todėl prievolė mokėti akcizus jam neatsirado, kaip negalėjo atsirasti ir skundžiamuose sprendimuose numatytos sankcijos – piniginė prievolė valstybei. Be to, akcizais apmokestinamų prekių į Lietuvos Respublikos teritoriją jis neįvežė, todėl ir dėl šios aplinkybės jis nėra akcizo mokesčio mokėtojas. Nurodo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai taikomos Europos Bendrijos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-455/98 nuostatos, kuriomis suformuota praktika, jog etilo alkoholio importas yra tiek akcizų, tiek PVM objektas, o nustatančius nelegalų tokio produkto importą, už nelegaliai importuotą bei konfiskuojamą etilo alkoholį turi būti skaičiuojami ir sumokami akcizai bei PVM. Iš šios bylos mokesčio administratorius padarė išvadą, kad bet koks nelegaliai importuotas, pagamintas ir konfiskuotas etilo alkoholis turi būti apmokestinamas akcizais. Tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta, taip ir nebuvo, kad jis alkoholinius gėrimus importavo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar juos gamino bei įvežė. Už neteisėtai gabenamas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, nesant laikymo ar neteisėto importo ar įvežimo, jam negali būti taikomos Akcizų įstatymo nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 29-30).
Nurodė, kad nagrinėjant šį ginčą yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-973-06, kurioje teismas konstatavo, kad Europos Tarybos Direktyvos Nr. 92/12/EEB 7 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomai nuo aplinkybių, mokestį privalo sumokėti pristatymui skirtus produktus pristatantis ar laikantis asmuo, arba produktus naudojimui kitoje nei ta, kurioje produktai jau buvo išleisti vartojimui, valstybėje narėje gaunantis asmuo, arba atitinkamas prekybininkas ar viešoji įstaiga. Minėta Direktyva yra minima Akcizų įstatymo 3 priede kaip vienas iš Europos Sąjungos teisės aktų, su kurių nuostatomis suderintas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Vadinasi, minėtos Direktyvos nuostatos neprieštarauja Akcizų įstatymo normoms ir turi būti taikomos lygiagrečiai. Šiuo atveju turi būti taikoma aptariamos Direktyvos nuostata dėl akcizų prievolės kaip asmeniui, pristatančiam akcizais apmokestinamas prekes arba kaip transporto priemonėje tokias prekes laikančiam asmeniui. Atsakovo teigimu, Akcizų įstatymo 8 str. 9 d. nuostata, kad šio straipsnio 1 d. 8 p. nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, nepatikslina nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl, taikytina tiek asmeniui, laikančiam šias prekes stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant). Atsakovo nuomone, šiuo atveju laikymo sąvoka apima ir gabenimą.
Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjo atstovė skundą pilnai palaikė.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2001-10-30 įstatymas Nr. IX-569) 2 str. 1 d. 1 p. akcizų objektu yra laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, o pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Minėto įstatymo straipsnio 9 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagal LR akcizų įstatymo 9 str. 8 d. bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio įstatymo 8 str. 1 d. 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 p., privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
Kaip matyti iš bylos, Kelmės rajono apylinkė teismas 2005-09-12 nuosprendyje Nr. 1-94-446-2005, kuris yra įsiteisėjęs, nustatė, kad pareiškėjas 2005-03-23 laikotarpiu nuo 13.15 val. iki 15.30 val. nuosavu automobiliu neteisėtai gabeno iš Šilutės miesto keliu Kaliningradas – Ryga iki Pakražančio gyvenvietės, Kelmės rajone, 774,4 dm³ (litrų) nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 95,9-96,1 procentų (b.l. 6-7). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai gabeno banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes.
Pareiškėjas nurodo, kad neteisėtai gabenamiems alkoholiniams gėrimams akcizo mokestis negali būti taikomas, kadangi įstatyme nustatyta prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik už laikomas banderolėmis nepaženklintas prekes, o jis būtent, kaip nustatė Kelmės rajono apylinkės teismas, neteisėtai gabeno, bet nelaikė alkoholinius gėrimus. Tačiau pareiškėjo teiginys, kad neteisėtai gabenamiems alkoholiniams gėrimams akcizo mokestis negali būti taikomas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Europos Tarybos Direktyvos Nr. 92/12/EEB 7 str. 3 d. nustatyta, kad priklausomai nuo aplinkybių, mokestį privalo sumokėti pristatymui skirtus produktus pristatantis ar laikantis asmuo, arba produktus naudojimui kitoje nei ta, kurioje produktai jau buvo išleisti vartojimui, valstybėje narėje gaunantis asmuo, arba atitinkamas prekybininkas ar viešoji įstaiga. Teismas, įvertinęs minėtos Direktyvos nuostatas ir anksčiau aptartas Akcizų įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, tiek laikančiam, tiek ir gabenant nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Kitaip tariant, minėtų mokesčių teisės aktų nuostatos taikytinos tiek asmeniui, laikančiam šias prekes stacionariai, tiek ir nestacionariai (gabenant), kaip teisingai nurodė atsakovas. Šiuo atveju niekuo nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iškraipė Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Atsakovas tik padarė pagrįstą išvadą, kad akcizo mokesčiu apmokestinamos aptariamos prekės ne tik jas laikant, bet ir gabenant. Pastarasis faktas, kaip minėta, nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteisėtai gabeno banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti akcizą, o pareiškėjui neįvykdžius šios prievolės – pagrįstai apskaičiavo ir nurodė jam sumokėti į valstybės biudžetą akcizą, be to, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymas Nr. IX-2112) 96 ir 139 str., pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius bei paskyrė baudą. Pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. V. R. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.