Kauno apygardos teismo sprendimas

2026-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-82-485/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
eAN2-82-485/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01248-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
D. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-82-485/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01248-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties D. C. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 29 d. nutarimu D. C. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, paskirta 60 Eur dydžio bauda. D. C. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 2 d. 19.31 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais veiksmais D. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punktą. Dėl šio nutarimo pažeidėjas pateikė skundą apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė D. C. skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. D. C. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde D. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas neįvertino, kad jis negavo administracinio nusižengimo bylos įrodymų, nors jis Kauno apskrities VPK prašė juos atsiųsti. Kauno apskrities VPK atsiliepime teigė, kad bylos medžiaga apeliantui buvo siųsta 2025 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 5-S-32725, tačiau įrodymo, kad toks siuntimas tikrai buvo, nepateikė, ir Kauno miesto apylinkės teismas taip pat pripažino, kad administracinių nusižengimų registre šis siuntimas neatsispindi. Apeliantas skunde teigia, kad jis negalėjo teikti paaiškinimų bei prašymų Kauno apskrities VPK iki bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka datos, kai nebuvo susipažinęs su pagrindiniu bylos įrodymu: fotonuotrauka ar pažeidimą užfiksavusiu vaizdo įrašu. Visa bylos medžiaga buvo gauta 2025 m. lapkričio 6 d. t. y. jau po bylos išnagrinėjimo, todėl D. C. nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas pats nepasinaudojo savo teisėmis, o procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai ir laiku. Apelianto manymu, neturėjimas galimybės laiku susipažinti su surinktais įrodymais yra jo teisių pažeidimas, dėl ko galimai buvo priimtas nepagrįstas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, jis negalėjo laiku įvykdyti administracinio nurodymo sumokėti mažesnę 15 Eur baudą, kuri vėliau padidėjo iki 60 Eur.

Šalies argumentai

3.2. Skunde D. C. nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į jo argumentus dėl šaligatvio atitikimo Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimams, jo manymu, šaligatvis nuo važiuojamosios dalies paprastai yra atskirtas borteliu aukštesniu nei važiuojamoji dalis ir vairuotojas turėtų aiškiai suprasti, kur važiuojamoji dalis, o kur jau šaligatvis. Kauno apskrities VPK nuotraukoje neužfiksuota, kad šaligatvis atskirtas kažkuriuo būdu nuo važiuojamosios dalies, taip pat nesimato stovėjimo ar sustojimo draudimą nurodančių kelio ženklų. Reglamento 74 dalyje nurodyta, kad „pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai rengiami atskirti pėsčiųjų ir dviračių eismą nuo automobilių eismo“. 77 dalyje nurodyta, kokius skersinio nuolydžio reikalavimus turi atitikti suprojektuotas šaligatvis.

3.3. Apeliantas skunde teigia, kad automobilio pastatymo vietoje nėra sustojimą ar stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ir (ar) ženklinimo. Teismo išsakytas teiginys, kad „D. C. paliktas ant šaligatvio stovėti automobilis vis tik tam tikru būdu trukdė pašaliniams asmenims“ nėra teisingas, nes iš fotonuotraukos aiškiai matosi, kad automobilis tikrai niekam netrukdė. Jeigu nėra aišku, ar tai yra šaligatvis, ar tiesiog galima automobilio statymo vieta, turėtų būti vertinama, kad tai nėra šaligatvis, ypač, jeigu nėra sustojimą ar stovėjimą draudžiančių kelio ženklų. Apelianto manymu, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus visi kylantys neaiškumai turėtų būti aiškinami galimo pažeidėjo naudai.

3.4. Skunde D. C. pažymi, kad 2025 m. gruodžio 5 d. viešo teismo posėdžio metu jis teikė prašymą prie bylos medžiagos pridėti papildomas įvykio vietą fiksuojančias fotonuotraukas, kurios yra svarbus įrodymas, nes 2025 m. gruodžio 5 dieną darytoje fotonuotraukoje (20251205_093849) aiškiai matomas trinkelėmis išklotas šaligatvis toje pačioje vietoje, kur jis buvo pastatęs automobilį, kai šaligatvio dar nebuvo. Šaligatvis dabar atrodo taip, kad bet kuriam vairuotojui nekiltų jokių abejonių apie šaligatvio buvimą, aiškiai matoma tiek pėstiesiems skirta, tiek ir važiuojamoji dalis. Kol šaligatvis taip nebuvo įrengtas, jis atrodė kaip kelkraštis, be to, nebuvo stovėjimą bei sustojimą draudžiančių kelių eismo ženklų, todėl buvo galima manyti, kad stovėjimas šioje vietoje buvo leidžiamas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į D. C. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Institucijos priimtą nutarimą bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. D. C. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl proceso teisių pažeidimo

7. D. C. skunde aukštesniajam teismui pakartotinai nurodo, kad jam nebuvo pateikti bylos dokumentai, tai padaryta tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, todėl jis negalėjo laiku pateikti motyvuotų, argumentuotų paaiškinimų, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Šiuo klausimu apylinkės teismas argumentuotai ir motyvuotai pasisakė, todėl aukštesnysis teismas detaliai nesikartoja, tik pažymi, jog bylos duomenų visetas neduoda pagrindo išvadai, kad D. C. procesinės teisės bylos nagrinėjimo Institucijoje, priėmusioje nutarimą, buvo esminiai pažeistos.

8. Apeliantas teigdamas apie nesuteiktą galimybę susipažinti su bylos medžiaga, akcentuoja tik tą aplinkybę, kad nėra įrodymų, jog jis gavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurią Institucijos pareigūnų prašė atsiųsti susipažinimui. Iš tiesų, administracinių nusižengimų registre šis siuntimas neatsispinti, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo Institucijoje, pateikti paaiškinimus ar sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių elektroninių laiškų taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga pareiškėjui susipažinti buvo pateikta 2025 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 5-S-32725. Bylos duomenys patvirtina, to neneigia ir pats apeliantas, kad protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame pateikta informacija ir apie bylos nagrinėjimo laiką, ir apie padaryto nusižengimo sudėtį, pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai.

9. Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog dėl minėtos medžiagos negavimo, D. C. negalėjo laiku įvykdyti administracinio nurodymo sumokėti mažesnę baudą. Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 1 dalis).

10. 2025 m. rugsėjo 10 d. surašytame Protokole nurodyta, kad jis surašytas asmeniui nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 610 straipsniu, asmeniui siūloma sumokėti 15 eurų baudą iki 2025 m. spalio 10 d. Protokole nurodyta bylos nagrinėjimo laikas ir vieta ir išaiškinta administracinėn patraukto asmens teisė per 15 dienų pateikti reikalavimą bylos nagrinėjimą rengti žodinio proceso tvarka. Taigi, kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu apeliantui buvo įteiktas laiku ir todėl D. C. nebuvo jokių objektyvių trukdžių pasinaudoti jame išaiškintomis procesinėmis teisėmis – įvykdyti administracinį nurodymą, teikti reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. tačiau jis to nepadarė.

11. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje, pasiekiamas valstybės ir administracinį nusižengimą padariusio asmens kompromisas dėl proceso baigties ir atsakomybės ribų, kartu proceso šalims nesuteikiant apskundimo galimybės (ANK 610 straipsnio 4 dalis). Asmeniui per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Iš apelianto pozicijos (jo teikiamų skundų) bylos nagrinėjimo procese akivaizdu, jog jis nuo pat Protokolo surašymo nepripažino padaręs KET pažeidimą, savo kaltę ginčijo, nesutiko su jam inkriminuotu ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu, todėl teiginiai apie bylos medžiagos nepateikimą ir negalėjimą įvykdyti administracinio nurodymo vertintini tik kaip siekis paneigti Institucijos nutarimo teisėtumą.

Dėl įrodymų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo

12. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog D. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. C. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, padarytos argumentuotai įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi ne tik byloje esančia rašytine medžiaga, tačiau teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, išklausė jo versiją. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad D. C. apeliaciniame skunde aukštesniajam teismu nenurodė jokių naujų savo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.

13. Skunde D. C. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo nurodytus argumentus dėl šaligatvio atitikimo Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimams. Šie skundo teiginiai nepagrįsti. Pagal apelianto minimą Reglamentą, šaligatvis nuo važiuojamosios dalies paprastai yra atskirtas borteliu aukštesniu nei važiuojamoji dalis, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad aplinkybė, jog šaligatvis galimai nėra prižiūrėtas ar pėstieji juo naudojasi rečiau, nesuteikia teisės vairuotojams nepaisyti Kelių eismo taisyklėse imperatyviai numatyto draudimo statyti automobilius ant šaligatvių. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalį, šaligatvis, tai – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pagal šį teisinį reguliavimą, šaligatvis yra kelio dalis, skirta pėstiesiems, kuri net nebūtinai turi būti atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies.

14. D. C. kaltės šiuo atveju nepaneigia ir jo skunde nurodyta papildoma aplinkybė ir ją patvirtinantis įrodymas – įvykio vietą 2025 m. gruodžio 5 d. fiksuojanti fotonuotrauka (20251205_093849). Apelianto teigimu, šioje nuotraukoje jau aiškiai, be jokių abejonių matomas trinkelėmis išklotas šaligatvis toje pačioje vietoje, kur jis buvo pastatęs automobilį, kai šaligatvio dar nebuvo. Nors šioje apelianto pateiktoje nuotraukoje matyti, kad įvykio vietoje šaligatvis yra atnaujintas, tai nepaneigia jo buvimo toje vietoje fakto ir pažeidimo nustatyto dieną, t.y. 2025 m. rugpjūčio 2 d. Iš byloje esančios foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas stovintis automobilis KIA MOTORS CEED, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat aiškiai matyti, kad kelio dalis, kurioje jis pastatytas, yra atskirta išilginiu borteliu nuo važiuojamosios kelio dalies. Važiuojamosios dalies atskyrimas borteliu turėtų būti pakankama aplinkybė suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to, iš aptariamos fotonuotraukos matyti, kad už stovinčio automobilio šono yra vejos plotas, už kurio iš karto yra vaikų darželio (paskirtis vertintina pagal užfiksuotus objektus (karstyklės, sūpynės ir kt.)) teritoriją skirianti tvora, be to, greta išasfaltuoto šaligatvio yra plotas be vejos, o kiek toliau nuo automobilio matyti ir didesnis vejos plotas, kur šaligatvis susiaurėja. Iš šių aplinkybių visumos apeliantas turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuotas užvažiavimas ant šaligatvio bei ant vejos, kuri jau iš anksčiau yra išvažinėta automobilių.

15. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: <....> be kita ko, ir draudimas stovėti ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Taigi, jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas yra leidžiamas. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant šaligatvio savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu šaligatvis aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios dalies paaukštintu borteliu. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, jog ant šaligatvio stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Aptariamoje vietoje jokių ten stovėti leidžiančių stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų nėra, todėl KET 150.5 punkte numatytos išimtys taip pat negali būti taikomos ir automobilių stovėjimas toje vietoje yra draudžiamas.

16. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nėra įrodymų, jog jo pastatytas automobilis trukdė pašaliniams asmenims, kadangi iš fotonuotraukos aiškiai matosi, kad automobilis tikrai niekam netrukdė. Kaip minėta, fotonuotraukoje užfiksuoti duomenys patvirtina neginčijamą faktą, kad automobilį D. C. paliko neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, kuris yra skirtas pėstiesiems, ir šioje nuotraukoje aiškiai matyti, kad praėjimui pro automobilį vietos yra mažai – jį apeinant reiktų žengti į veją arba į važiuojamąją kelio dalį, todėl jei tam tikru momentu nebuvo užfiksuoti juo einantys pėstieji, nėra pagrindo išvadai, kad automobilis apskritai niekam netrukdė. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai, kad pažeidimą užfiksavo pašalinis asmuo, liudytojas, pateikęs pareiškimą apie įvykį policijai, suponuoja išvadą, kad D. C. paliktas ant šaligatvio stovėti automobilis vis tik tam tikru būdų trukdė pašaliniams asmenims.

17. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. C. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, sustojo ir paliko vairuotą transporto priemonę stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punktą. Atsižvelgiant į tai, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

18. Įvertinus tai, kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika