- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2845-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-97-3-01831-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažino A. R. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas A. R. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 21 d., apie 16 val., Stoties gatvėje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, iškilus grėsmei eismo saugumui, atsiradus kliūčiai – stovinčiam automobiliui, nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kliūtį – stovintį automobilį „BMW”, apgadindamas šio automobilio priekinį bamperį, o po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Nurodė, jog A. R. teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad automobilio „BMW” bamperis jau buvo nukritęs dar prieš jam pasistatant savo automobilį šalio jo. Pažymėjo, jog ištyrus byloje esančią medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, nuotraukas, policijos pareigūnų L. Č., V. R. ir E. K. tarnybinius pranešimus, išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R., nukentėjusiosios I. M., liudytojų parodymus, darytina išvada, kad administracinių teisės pažeidimų esmė įrodyta. Konstatavo, jog A. R. paaiškinimai, kad jis nekliudė „BMW“ markės automobilio, o „Mersedes“ markės automobilis, stovėjęs už „BMW“ automobilio, jo pokalbio su I. M. metu trenkėsi į jos automobilį, atmestini kaip prieštaraujantys minėtų liudytojų parodymams. Pridūrė, jog iš įvykio aplinkybių, liudytojų parodymų, kurie teisme patvirtino, kad įvykio metu girdėjosi automobilių susidūrimo garsas, kliudytas „BMW“ bei už jo stovėjęs „Mersedes“ markės automobilis sujudėjo, spręstina, kad A. R. suprato kliudęs ir apgadinęs kitą automobilį, apie tai jį informavo ir nukentėjusioji I. M., tačiau jis vis tiek iš įvykio vietos pasišalino, tai padarydamas tyčia. Taip pat nurodė, jog liudytojos R. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, jog matė, kad įvykio vietoje, Stoties gatvėje, Šiauliuose, juodos spalvos automobilio bamperis jau buvo nukritęs, kai A. R. atėjo ir įsėdo į savo automobilį – t. y. dar prieš eismo įvykį, vertintini kaip galimas siekimas padėti A. R. išvengti administracinės atsakomybės ir dėl šių parodymų prieštaravimo kitų liudytojų parodymams bei byloje esančiai medžiagai yra atmestini. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, į A. R. asmenybę (dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
A. R., nesutikdamas su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87 – 89), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jo atžvilgiu surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas neatitinka šiam dokumentui ATPK 260 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. jame įmanomai tiksliai nenurodyta, kokiu būdu jis kliudė nukentėjusios automobilį „BMW“ ir kaip jis jį apgadino, nepalikdamas beveik jokių žymių ant savo automobilio. Mano, jog tiksliai nedetalizavus eismo įvykio aplinkybių, liko neatskleista ir pažeidimo esmė, tokiu būdu užkertant jam galimybę kvalifikuotai gintis nuo pareikštų kaltinimų, be to, šiame protokole nenurodyti eismo įvykio liudytojai, nukentėjusioji, juos identifikuojantys duomenys. Pažymi, jog lieka neaišku, kodėl teismas jo naudai nevertino to fakto, jog policijos pareigūnai L. Č. ir V. R. nepateikė jokių jo kaltę patvirtinančių faktų, o V. R. teigė apskritai nieko neprisimenantis. Atkreipia dėmesį, jog pati nukentėjusioji pripažino, kad jos automobilio bamperis jau buvo įskilęs iki eismo įvykio. Pažymi, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „BMW“ bamperio metalinis laikiklis, esantis po plastmasiniu bamperiu, yra fiziškai pažeistas, t. y. apibraižytas, iš ko darytina išvada, jog šis pažeidimas galimai yra padarytas gerokai anksčiau iki nagrinėjamo įvykio. Mano, kad šio automobilio bamperis nukrito pats, be jokio poveikio iš šalies, nes „BMW“ automobilis yra juodas ir 2010 m. gegužės 21 d. visą dieną stovėjo veikiamas tiesioginių saulės spindulių, tačiau teismas šios versijos netyrė. Teigia, jog I. M., teikė prieštaringus paaiškinimus apie eismo įvykį, nes E. K. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad ji teigė, jog pati matė, kaip jo automobilis kliudė jos automobilį, tačiau teismo posėdžio metu jau sakė, kad eismo įvykio metu buvo greta esančios parduotuvės patalpose, o į lauką išbėgo tik išgirdusi smūgį. Priduria, jog kartu su I. M. toje pačioje parduotuvėje buvusi I. P. šio trenksmo negirdėjo. Pabrėžia, jog vadovaujantis policijos pareigūnų parodymais, jo automobilis sugebėjo apdaužyti „BMW“ automobilį, išjudinti jį iš vietos, stumti atgal bei sukelti „BMV“ automobilio galinės dalies atsitrenkimą į už jo stovintį automobilį „Mercedes“, tačiau jo automobiliui įvykio metu buvo tik nežymiai įlenktas valstybinis numeris. Nurodo, jog nutarime nėra konstatuota, ar automobilis „BMV“ buvo parkuojamas laikantis KET reikalavimų, t. y. ar vairuotoja paliko šį automobilį stovėti, įjungusi rankinį stabdį. Atkreipia dėmesį, jog automobilių susidūrimo nematė nei vienas liudytojas, be to, teismas neišsiaiškino nukentėjusiosios ir prieš jį liudijusių asmenų tarpusavio ryšių, atmetė jo prašymą skirti autotechninę ekspertizę. Pabrėžia, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo dienos, taip pažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimus. Priduria, jog nekvalifikuotą teismo darbą patvirtina ir teismo posėdžio protokole klaidingai nurodyta teisėjo pavardė.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu A. R. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, A. R. keliamą versiją, jog automobilio „BMW“ bamperis jau buvo nukritęs, jam atvažiavus į protokole nurodytą vietą, vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė buvo visiškai įrodyta išsamiais byloje surinktais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog ši A. R. versija teisėjų kolegijos neįtikina todėl, kad iš nukentėjusiosios I. M. bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, matyti, kad ji į lauką iš greta esančios parduotuvės išbėgo iš karto po to, kai išgirdo automobilių trenksmą, o tuo metu A. R. vairuojamas automobilis jau judėjo atbuline eiga nuo jos automobilio (b. l. 15), taigi tiek trenksmo faktas, tiek mažas laiko tarpas, praėjęs nuo to, kai I. M. išgirdo trenksmą, iki jos išbėgimo į lauką, iš esmės paneigia A. R. tvirtinimą, jog „BMW“ automobilio priekinis bamperis jam atvykus šalia šio automobilio jau buvo nukritęs. Akcentuotina, jog jokių priežasčių, dėl ko nukentėjusioji galėtų būti suinteresuota nepagrįstai apkaltinti A. R., teisėjų kolegija nenustatė, jos paaiškinimai iš esmės buvo patvirtinti ir byloje apklaustos I. P. parodymais, atitiko rašytinę bylos medžiagą, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Tuo tarpu A. R. keliamos versijos teisingumu, be kita ko, pagrindą abejoti sudaro ir tai, jog jis teismo posėdžio metu tvirtino, kad I. M. neminėjo, jog kvies policiją, nors iš E. G. paaiškinimo (b. l. 16) matyti, kad ji sakė, jog kvies policiją, ir šis eismo įvykio vietoje buvęs asmuo jos, priešingai nei A. R., sulaukė. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos nuomone, bylos baigčiai nedaro įtakos tas A. R. teiginys, kad nei vienas liudytojas tiesiogiai nematė to, kad jis būtų atsitrenkęs į „BMW“ automobilį, o jo vairuotam automobiliui „Peugeot“ padarytas apgadinimas buvo menkas, nes, kaip akcentuota, konstatuodama tam tikro fakto buvimą, teisėjų kolegija remiasi byloje surinktų įrodymų visuma ir nuodugniu jos tyrimu. Pabrėžtina, jog teisėjų kolegija taip pat nemato reikalo tirti to, ar „BMW“ automobilis buvo tinkamai priparkuotas, t. y. stovėjo su užtrauktu rankiniu stabdžiu, bei to, ar bamperio nukritimui įtakos negalėjo turėti tamsios spalvos automobilį „BMW“ veikę tiesioginiai saulės spinduliai, nes šias aplinkybes A. R. nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl jos taip pat laikytinos jo gynybinės taktikos dalimi, be to, antroji jo nurodyta aplinkybė yra neįtikinanti, kadangi iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti „BMW“ automobilio bamperiui padaryto pažeidimo mechaninis pobūdis. Pridurtina, jog netikslus teisėjo pavardės nurodymas vienoje teismo posėdžio protokolo vietoje laikytinas rašytiniu apsirikimu, nesudarančiu pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nekvalifikuotai, t. y. iš esmės neteisėtai.
Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija taip pat nemano, kad A. R. atžvilgiu surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas pažeidė ATPK 260 straipsnyje jam keliamus reikalavimus. Spręstina, jog pažeidimo esmė šiame protokole (b. l. 2) buvo išdėstyta pakankamai aiškiai, A. R. galėjo pagrįstai suvokti, kuo yra kaltinamas ir planuoti savo gynybos strategiją, o eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai buvo detalizuoti prieš šio protokole pridėtose nuotraukose. Pasakytina ir tai, kad teisėjų kolegija nesutinka su A. R. teiginiu, jog administracinė nuobauda jam buvo paskirta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tuo pažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis šešių mėnesių terminas pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2 dalimi, buvo pratęstas (b. l. 78). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tai buvo padaryta teisėtai ir pagrįstai, dar nesuėjus bendrajam šešių mėnesių terminui administracinei nuobaudai paskirti, ir konstatavus, jog bylos per šį laikotarpį nėra galimybės užbaigti, todėl A. R. teiginiai šiuo bylos aspektu yra nepagrįsti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.