Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teikimą (toliau – ir pareiškėjas) dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-334/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 100 MGL ( 3766 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnį, 220 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 120 MGL ( 4519,20 Eur) dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 21 d. nusprendė 2015 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, pašalino aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, tyrimui nepateikė 2010 m. apskaitos registrų – pajamos, sąnaudos, savikaina, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų žiniaraščių, atsargų judėjimo apskaitos registrų, pagrindžiančių pirktų medžiagų, žaliavų ir prekių teisingą užpajamavimą bei nurašymą į apskaitos registrą ,,Parduotų prekių savikaina“, kurie susiję su bendrovės finansiniais rezultatais ir turtu, šių dokumentų pradingimo fakto neužfiksavo ir jų neatkūrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 nustatyta tvarka, dėl ko pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 – 2013 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kitą nuosprendžio dalis palikti nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo R. J. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. P. kasacinį skundą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 21 d.

2022 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjo teikimas, kuriame nurodoma, jog vykdant metines užduotis ir atliekant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų daiktinių įrodymų baudžiamosiose bylose inventorizaciją, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-334/2015 priimant nuosprendį dėl daiktinių įrodymų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apyvartos žiniaraščius prie 2010 m. balanso, nepasisakyta. Todėl teikimu prašoma išspręsti šio daiktinio įrodymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Nuosprendis yra įsiteisėjęs, baudžiamoji byla Nr. 1-411-334/2015 iš kasacinio teismo grąžinta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo. Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 1 dalimi, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje.

Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, daiktai gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

Susipažinus su baudžiamąja byla Nr. 1-411-334/2015 matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nebuvo išspręstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apyvartos žiniaraščių prie 2010 m. balanso, saugomų atskirame voke prie bylos, klausimas, kurį remiantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu privaloma išspręsti.

Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus niekas nesikreipė su prašymu dėl dokumentų grąžinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad institucijų pateiktų dokumentų sunaikinti negalima, nes jie turi išliekamąją vertę ir yra atitinkamų institucijų užvestų bylų dalis, šie daiktai turi būti grąžinami jų savininkams (ar turėtojams) registruotu paštu.

Vadovaujantis ekonomiškumo, protingumo principais, kad juridinis asmuo, kuriam turi būti grąžinti dokumentai, vykdo veiklą, tai dokumentai grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiant registruotu laišku, nurodant jų grąžinimo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų apyvartos žiniaraščius prie 2010 m. balanso, saugomus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose atskirame voke prie bylos, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsiunčiant registruotu laišku, buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nurodant jų grąžinimo pagrindą.

Ši nutartis yra sudedamoji Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalis baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-334/2015.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.