- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 2-1585-305/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01285-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- K. Š.
- Advokatai
- Saulius Kinderis, Edita Gaubienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., ieškovo atstovei advokatei Editai Gaubienei, atsakovės K. Š. atstovui advokatui Sauliui Kinderiui, nedalyvaujant atsakovei K. Š. (atstovaujama advokato), institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1585-305/2015 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei K. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei kitų reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismą nutraukti jo, R. Š., ir atsakovės, K. Š., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nepilnametė S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), liks gyventi su savo motina K. Š.; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. Š. periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; po santuokos nutraukimo atsakovei sugrąžinti ikisantuokinę pavardę „S.“; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jis bei jo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis ir atsakovė santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Š.. Šiuo metu jų santuoka yra faktiškai galutinai iširusi, nes jis su atsakove kartu nebegyvena jau apie šešeri metai laiko ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nes abu yra sukūrę kitas šeimas. Atsakovas įsitikinęs, kad dėl santuokos iširimo yra kalta vien tik atsakovė, kadangi ji jam buvo neištikima. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki santuokos sudarymo jis su atsakove buvo draugavę apie 7 metus laiko. Dar iki santuokos sudarymo jam buvo kilę įtarimų, kad atsakovė turi santykių su kitu vyru, dėl to jie buvo net ir savo draugystę nutraukę, tačiau vėliau atsakovės iniciatyva susitaikė. Susituokus jo ir atsakovės šeima gyveno Airijoje. 2007 metais užsidarė jo, ieškovo, verslas. Todėl dienomis, kai dirbo atsakovė, jis būdavo namuose, prižiūrėjo dukrą, o atsakovei grįžus namo, jie apsikeisdavo, jis išvykdavo dirbti (išvežioti picas). Ieškovas pripažįsta, kad dėl šio priežasties gal per mažai skirdavo laiko (dėmesio) atsakovei, tačiau taip buvo dėl to, kad jis dėjo visas pastangas, jog jų šeimai materialiai nieko netruktų. Po kurio laiko atsakovė pareiškė, kad taip toliau gyventi ji negali, ir su dukra išėjo gyventi kitur. Tuo metu atsakovė nepripažino, kad ji turi kitą partnerį, ieškovas dar apie pusę metų atvykdavo pas atsakovę į namus prižiūrėti dukrą. Apie atsakovės santykius su kitu vyru tapo žinoma šiek tiek vėliau, ieškovas kartą atvykęs aplankyti dukrą pas atsakovę į namus, ten rado kitą vyrą. Šiuo metu atsakovė su tuo vyru kartu gyvena ir turi bendrą vaiką. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė jokio dalintino turto neįgijo. Ieškovas kreditorių neturi. Mano, jog po santuokos nutraukimo jų nepilnametės dukros S. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, kadangi dukra su atsakove gyvena nuo pat jų gyvenimo skyriumi pradžios. Dukrai likus gyventi su atsakove, ieškovas sutinka prisidėti prie dukros išlaikymo, mokėdamas periodines išmokas po 160,00 eurų kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymą dukrai ieškovas moka ir šiuo metu. Bendravimo su dukra tvarka po santuokos nutraukimo nenustatinėtina, kadangi kol kas jokių nesutarimų su atsakove šiuo klausimu nekyla. Išlaikymo sau iš atsakovės ieškovas nereikalauja ir mano, kad ir iš jo jai išlaikymas nėra priteistinas. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovė susigrąžintų savo ikisantuokinę pavardę S., nes tokį pageidavimą ji buvo išreiškusi, kai jie tarėsi dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinku iš dalies. Atsakovė sutinka, kad jos ir ieškovo santuoka yra iširusi ir sutinka, kad būtų nutraukta, tačiau mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ne ji, o ieškovas. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad gimus dukrai, ieškovas pradėjo dažnai nebūti namuose, nustojo jais rūpintis, remti šeimą materialiai. Jo nedomino nei dukra, nei ji, atsakovė. Jis tapo irzlus, viskuo nepatenkintas. Ieškovui pradėjo rūpėti tik jo poreikiai ir jų tenkinimas, t. y. itin dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Tuomet tarp jos ir ieškovo prasidėjo nesutarimai, ieškovas pradėjo nuolat vartoti psichologinį smurtą prieš ją, ją žeminti, o būdamas neblaivus namuose triukšmauti ir fiziškai smurtauti. Kadangi jai šeima yra vertybė ir norėjo, kad dukra augtų su abiem tėvais, atsakovė metus laiko kentė ieškovo netinkamą elgesį ir buvo nusiteikusi jam atleisti. Tačiau ieškovas ne tik, kad nerodė jokio teigiamo pokyčio, priešingai, nekreipdamas į nieką dėmesio, kuo toliau tuo labiau gėrė ir smurtavo. Todėl, siekdama užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, 2009 m. lapkričio mėn. ji paliko ieškovą ir su dukra pradėjo gyventi skyrium nuo jo. Tačiau ieškovas dėl iširusios šeimos visai nesirūpino. Jis netrukus susirado kitą moterį, su kuria 2012 m. susilaukė pirmo sūnaus, o vėliau ir antro. Tuo tarpu ji per visą santuokos laikotarpį niekados nesulaužė savo kaip sutuoktinės įžadų, visas savo sutuoktinės ir motinos pareigas atliko tinkamai, todėl ją kaltinti dėl santuokos iširimo nėra jokio faktinio pagrindo. Todėl atsakovė prašo pripažinti, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė sutinka, kad nutraukiant santuoką šiai dienai dalintino turto, priklausančio jai ir ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra. Sutinka, kad nutraukiant santuoką jų mažametės dukros S. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyti su ja, jos gyvenamoje vietoje, o ieškovas su dukra bendrautų pagal dukros bei savo poreikius ir galimybes, atsižvelgiant į dukros interesus. Taip pat atsakovė sutinka, kad dukros išlaikymui iki jos pilnametystės ieškovas periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėtų 160,00 eurų dydžio pinigų sumą, ją kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė pažymi, kad abu yra darbingi, todėl išlaikymo iš ieškovo nereikalauja ir mano, kad išlaikymas iš jos jam taip pat negali būti priteistas. Pažymi, kad ji kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę „S.“. Atsakovė nesutinka, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš jos. Mano, kad jie kiekvienas pats turėtų susimokėti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Teismas, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau apie šešeri metai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai vienas nuo kito ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu, kadangi abu yra sukūrę atskiras šeimas su kitais partneriais, susilaukę su jais vaikų.
Ieškovas prašo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, o būtent dėl to, kad ji jam buvo neištikima. Atsakovė su tuo nesutinka ir prašo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas: jis dažnai nebūdavo namuose, nesirūpino šeima materialiai, rūpinosi tik savo poreikių tenkinimu, t. y. itin dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus namuose triukšmaudavo ir fiziškai smurtaudavo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamoje byloje abi šalys yra atstovaujamos advokatų, todėl neabejotina, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta pareiga tiek ieškovui, tiek atsakovei yra žinoma.
Nagrinėjamu atveju ieškovas aplinkybę, jog atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, buvo jam neištikima įrodinėja ne tik savo paaiškinimais, bet taip pat ir liudytojų parodymais: J. B. (ieškovo motina) bei J. V. (ieškovo draugas) patvirtino, kad ieškovo ir atsakovės santuokos iširimo priežastis – atsakovės neištikimybė; jiems iš ieškovo pasakojimų, informacijos socialiniuose tinklapiuose (facebook) yra žinoma, kad iš pradžių atsakovė su vaiku išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo, o po kurio laiko ieškovas nuvykęs pas atsakovę rado ją su kitu vyru (su kuriuo ji gyvena ir turi bendrą vaiką šiuo metu). Ieškovo paaiškinimai bei liudytojų parodymai vieni kitus patvirtina, neprieštarauja vieni kitiems. Aplinkybė, kad būtent atsakovė išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo, patvirtinta ir pačios atsakovės atsiliepime į ieškinį. Todėl teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, jog dėl santuokos iširimo kalta yra atsakovė, kadangi ji buvo santuokinių ryšių nutraukimo iniciatorė, t.y. ji su vaiku išėjo gyventi kitur atskirai nuo ieškovo, pirmoji užmezgė santykius su kitu vyru (šiuo metu tiek atsakovė, tiek ieškovas turi kitus partnerius).
Tuo tarpu atsakovės, jos atstovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas dažnai nebūdavo namuose, nesirūpino šeima materialiai, rūpinosi tik savo poreikių tenkinimu, t.y. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus namuose triukšmaudavo ir fiziškai smurtaudavo, nepatvirtintos jokiais įrodymais: pati atsakovė į teismo posėdį neatvyko, aplinkybių detaliau nepaaiškino, nei rašytinių, nei kitų įrodymų (pvz., liudytojų parodymų) nepateikė. Tuo tarpu minėti liudytojai J. B. bei J. V. parodė, kad jiems ieškovo ir atsakovės santuoka atrodė ideali, jie patys nėra matę, kad ieškovas būtų netinkamai, agresyviai elgęsis atsakovės atžvilgiu, o pati atsakovė taip pat dėl netinkamo ieškovo elgesio nėra jiems nė sykio skundusis. Nors ieškovas pripažįsta faktą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių (atsakovės darbo dieną, o jo darbo vakare) per mažai dėmesio skyrė savo sutuoktinei, t.y. atsakovei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši situacija buvo nulemta ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių – ieškovo siekio prisidėti prie materialinio šeimos išlaikymo bei susirasto darbo laiko, – teismas sprendžia, kad dėl to nėra pagrindo konstatuoti ir ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo bei atsakovės santuoka nutrauktina, konstatuojant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo.
Ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu gimė vienas vaikas, kuris šiuo metu yra nepilnametis, tai – S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).
Ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametis vaikas liko gyventi ir iki šiol, t.y. jau gana ilgą laiką (apie šešeri metai), gyvena kartu su motina, t.y. su atsakove (b.l. 4, 19). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos taip pat nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą valią, į tai, kad šalių nepilnamečiui vaikui, kaip mergaitei, ypatingai yra reikalinga motinos priežiūra ir rūpestis, be to, mergaitė yra įpratusi gyventi motinos šeimoje (nes ten jau ilgą laiką gyvena), sprendžia, kad nepilnametės S. Š. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jos motina, atsakove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).
Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. atsakove, nepanaikina tėvo, t.y. ieškovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku pagal savo bei vaiko poreikius bei galimybes (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas po santuokos nutraukimo privalės prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo taip pat nėra. Todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas jo ir atsakovės nepilnamečiui vaikui S. Š. periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), pavedant atsakovei tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).
Tačiau teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus atsakovės ar ieškovo turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, išlaikymo forma ir dydis ateityje gali būti pakeisti teismine tvarka (CK 3.201 straipsnis).
Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto neturi (b.l. 4, 8-11, 19), todėl turto padalinimo klausimas nespręstinas.
Šalių teigimu, nei ieškovas, nei atsakovė kreditorių neturi (b.l. 4, 20).
Po santuokos nutraukimo, šalių pageidavimu, atsakovei paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė „S.“, o ieškovui lieka jo pavardė „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymo ieškovas iš atsakovės sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovui iš atsakovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovės išlaikymą iš ieškovo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad ieškovas turėjo iš viso 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 41,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6) ir 700,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas (b.l. 41). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovės priteistina 741,00 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nesiekia 3,00 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės K. Š. kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „S.“, o ieškovui R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „Š.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, atsakove K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015 m. rugpjūčio 6 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šį turtą valdyti vaiko motinai, atsakovei K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 741,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.