- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1-1194-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40499-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- G. P., A. R., D. L.
- Advokatai
- Andželika Vosiliūtė
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.)
- 2.3.6.4.5Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Silverinai Jankauskienei ir Vilmai Žebrauskienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorui Linui Gružui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista, ištekėjusi, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. D. , vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent : ji, 2021 m. lapkričio 20 d., apie 03.00 val., Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje, kelyje Nr. 4302 („Paširvintys – Juodiškiai – Giedraičiai“), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (2021-11-20, 04.15 val., paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio), be to, vairuojamu automobiliu važiuodama vienintele savo judėjimo krypties kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Motiejūnų kaimo pusės Gavėnių kaimo kryptimi, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, tai yra, ji, viršydama maksimalų leistiną 90 km/h greitį, važiavo apie 95 km/h greičiu, be to, pasirinkdama vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, ji neatsižvelgė į tai, kad tamsiu paros metu važiuojama keliu, kuriame neįrengtas važiuojamosios dalies apšvietimas, į šlapią slidžią asfaltuotą kelio dangą, taip pat į jos važiavimo kryptimi kelio ruože ties 3,5-u kilometru buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko važiuodama kelio vingiu pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija ji prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę, apsivertė ir atsitrenkė į ties kelio kairiuoju kraštu augantį medį. Eismo įvykio metu nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji D. D. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 20 d. susitiko su Ž., jis atvažiavo iki jos, buvo išgėręs. Ji pasisiūlė jam parvežti jį namo, nors pati buvo išgėrusi, jis sutiko. Jie nuvažiavo iki jo namų, prieš tai parašė savo vyrui, kad atvažiuotų ją paimti. Ž. pasiūlė nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti alkoholio. Atsimena, kad važiuojant iki parduotuvės vairavo Ž., bet grįžtant atgal jų automobilis įvažiavo į melioracijos griovelį. Tada ji atsisėdo už vairo, o Ž. stūmė automobilį. Diržu nebuvo prisisegusi, negali atsakyti, kodėl. Vėliau atsimena tik tai, kad ji prabudo prie mašinos lauke. Ji ėjo ieškoti Ž., kvietė jį, bet jo neišgirdo, mašina gulėjo ant šono. Dideliu skausmu ėjo aplink mašiną, įlindo per bagažinę, galvojo, kad jis mašinoje, daugiau neatsimena, tik atsimena, kad žmogus priėjęs klausė, kaip ji jautėsi. Kaltę pripažįsta, gailisi, kad savęs neįvertino, supranta, kad pasisiūlius pavežti Ž., pati būdama neblaivi, padarė klaidą. Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo tikra, kad tai ji kalta. Daug abejonių buvo, daug ko neatsimena, bet paskaičiusi bylą, įrodymus, kaltę pripažįsta. Po įvykio su nukentėjusiaisiais kontakto nebuvo, žengė žingsnį bendrauti su žuvusiojo seserimi, bet bendravimas niekuo nesibaigė. Dėl žalos atlyginimo bendravimo nebuvo. Pati taip pat nukentėjo, buvo sužalotas stuburas, dubenkaulis lūžęs, kryžkaulis. Gulėjo ligoninėje, o po to namie gydėsi tris mėnesius. Mėgino susisiekti su nukentėjusiais, rašė žinutę atsiprašė jo sesers. Įsipareigoja atlyginti žalą.
Kaltinamajai D. D. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams nekilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo atliktas sutrumpinta tvarka (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, be jos pačios visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta ir kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, teisme ištirtais BPK 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-20 eismo įvykio metu žuvęs jos sūnus Ž. P. buvo vienišas, jis nei žmonos, nei vaikų neturėjo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. 2021-11-19, apie 20.00 val., sūnus po darbo ją pavežė į jos (duomenys neskelbtini) kaime esančius namus. Ką jis veikė po to, ji nežino. 2021-11-20 naktį, apie 02.00-02.30 val., pas ją į namus atvažiavo D. D. vyras, kuris ieškojo Ž. Neradęs sūnaus, jis išvažiavo. Vėliau, apie 03.30-04.00 val., jai paskambino sesuo ir pranešė apie sūnaus Ž. žūtį. Sesuo nurodė, kad jos vyrui skambino D. D. tėvas, kuris pranešė, jog eismo įvykio metu Ž. „užsimušė“, o sužalota D. buvo išvežta į ligoninę. Iškart po to ji paskambino savo dukrai ir papasakojo apie įvykį. Eismo įvykio, kurio metu žuvo sūnus, aplinkybės jai nežinomos. Dėl sūnaus netekties patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 65-67; 68).
Nukentėjusioji D. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-20 eismo įvykio, kurio metu žuvo jos brolis Ž. P., išvakarėse ji su broliu nebendravo, todėl nežino, ką pastarasis veikė 2021-11-19 vakarą. Žino tik, kad darbo dienomis brolis dirbdavo iki 17.00 val. Naktį, kaip įprastai, ji miegojo savo telefone išjungusi garsą. Todėl apie brolio Ž. žūtį ji sužinojo tik 2021-11-20 rytą, apie 08.00 val. Atsikėlusi ji pamatė telefone daug „praleistų“ skambučių. Naktį jai skambino mama, teta ir kitas brolis A. Suprato, kad kažkas negerai. Perskaičiusi brolio A. žinutę, ji ir sužinojo apie Ž. žūtį. Paskambinus motinai, pastaroji tai patvirtino. Tą pačią dieną, apie pietus, ji nuvažiavo pas motiną, tuo metu buvusią (duomenys neskelbtini) pas jų močiutę, su kuria gyveno ir kurią prižiūrėjo Ž. Ten susitiko ir su A., kuris gyvena viename name su mama. Brolis papasakojo, kad ryte buvo nuvažiavęs į eismo įvykio vietą, kurioje tuo metu jau nebuvo specialiųjų tarnybų darbuotojų. Įvykio vietoje, prie medžio, A. rado sudaužytą brolio mobilaus ryšio telefoną. Namuose buvo likęs tik kitas Ž. telefonas, kuriuo jis retai naudojosi. Įjungus telefoną, jie pamatė, kad prieš eismo įvykį Ž. bendravo su D. Jie per programėlę „Messenger“ susirašinėjo, siuntė vienas kitam garso įrašus. Viename iš garso įrašų buvo užfiksuota, kaip D. siūlė pavežti Ž. jo automobiliu iki namų. Šį Ž. telefoną ji savo noru perdavė tyrimą atliekančiai pareigūnei. Kelias, kuriame kilo eismo įvykis, veda ne link brolio namų, o link Širvintų. Mano, kad brolis su D. link Širvintų važiavo kaimų keliukais, kad neišvažiuotų į pagrindinį kelią. Ją su broliu siejo geri, nuoširdūs ir artimi santykiai. Dėl jo netekties ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 75-77; 78).
Nukentėjusysis A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. P. buvo jo brolis. Jų pavardės skirtingos, nes jie nuo skirtingų tėvų. Su broliu palaikė gerus santykius. Jie dirbo viename darbe, kartu važinėjo į darbą ir iš darbo. 2021-11-19, apie 19.00 val., jie kartu su broliu grįžo iš darbo. Ž. jį pavežė iki namų, ir, kaip suprato, pats nuvažiavo į savo namus. Kokie buvo jo planai vakarui, jis nežino. 2021-11-20 naktį, apie 04.00 val., jam į telefoną pradėjo skambinėti draugas. Neatsiliepė, nes labai norėjo miegoti. Po kiek laiko jam į telefoną draugas atsiuntė trumpąją žinutę, nurodydamas jam susisiekti su tėvais. Netrukus paskambino pusbrolis, kuris ir pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo jo brolis Ž. Eismo įvykio, kurio metu žuvo brolis, aplinkybės jam nėra žinomos. Dėl brolio netekties jam buvo padaryta neturtinė žala. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 98; 99).
Liudytojas G. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-20, apie 03.00 val., vairuojamu automobiliu važiavo Širvintų rajono Motiejūnų kaimu. Iš draugų namo važiavo keliu „Širvintos - Juodiškės – Giedraičiai“. Važiavo Giedraičių kryptimi. Buvo tamsus paros metas, dirbtinis kelio apšvietimas neįrengtas. Buvo po lietaus, todėl kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia. Privažiuodamas kelio vingį į dešinę jis pamatė kelyje ant dešinio šono apvirtusį stipriai apgadintą juodos spalvos automobilį „BMW“. Sustabdęs savo automobilį, jis iškart paskambino bendrajam pagalbos centrui ir atsiliepusiam operatoriui pranešė apie eismo įvykį. Tuo metu dar nežinojo, ar yra nukentėjusių žmonių. Pakalbėjęs su operatoriumi, jis nuėjo prie automobilio „BMW“ ir įjungęs telefono žibintuvėlį pradėjo žiūrėti, ar automobilio viduje yra žmonių. Nors iš pradžių, apšvietęs automobilio saloną, nieko nepastebėjo, tačiau po to, apeidamas automobilį, jis jo gale pamatė lyg žmogaus koją. Iškart po to išgirdo moters balsą. Pasižiūrėjęs atidžiau, automobilyje pamatė moterį. Jos kojos ir kūnas buvo užstrigę bagažinėje, o link automobilio priekio nukreipta galva – tarp galinės sėdynės atlošų. Moteris prašė jai padėti, klausė, kur jos draugas. Taip pat ji sakė, kad jai skambina vyras. Tada jis vėl paskambino bendrojo pagalbos centro numeriu Nr. 112 ir pranešė apie nukentėjusią moterį. Kurį laiką buvo prie moters ir ją ramino, nes pastarajai buvo prasidėjusi isterija. Po to, jis nutarė apsižiūrėti, kadangi moteris kalbėjo apie draugą, su kuriuo važiavo. Apeidamas automobilį pastebėjo moters minimą draugą, t. y. vyrą, gulėjusį už kelio važiuojamosios dalies ribų, ant keliuko, vedančio prie, kaip jam pasirodė, ūkinės paskirties pastato. Vėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie dar vieną eismo įvykio dalyvį. Operatoriui, pasiūlius prieiti ir patikrinti gulinčio vyro pulsą, jis atsisakė, nurodydamas, kad vyras akivaizdžiai miręs. Vyras nejudėjo, jo kūnas buvo keistai perkreiptas, be to, matė, kad žmogaus smegenys buvo „ištaškytos“. Po to, jis grįžo prie automobilio. Moteris, kuriai jis apie jos draugą nieko neužsiminė, padiktavo savo vyro numerį. Jis bandė paskambinti nurodytu numeriu, tačiau jo „nesujungė“. Vėl išgirdęs skambant moters telefoną, jis pradėjo jį ieškoti pagal garsą. Telefoną rado automobilio salone, prie vairuotojo sėdynės, ant grindų po kilimėliu. Vis skambančio telefono ekrane buvo parašyta: „tėtis“. Jis atsiliepė ir skambinusį vyrą informavo, kad moteris, kuriai skambinama, pateko į eismo įvykį. Pasakė, kad moteris gyva, kad iškviestos visos tarnybos. Skambinusiam vyrui paklausus, kas jis toks, jis paaiškino sudaužytą automobilį ir nukentėjusią moterį radęs važiuodamas pro šalį. Vyras susinervino. Pokalbio pabaigoje vyras pasakė, kad jis yra moters sutuoktinis. Netrukus po to, atvažiavo ugniagesiai gelbėtojai, medikai, o po jų – policijos pareigūnai. Ugniagesiai su medikais pradėjo iš automobilio traukti moterį. Jis policijos pareigūnams perdavė rastą moters telefoną, papasakojo jiems ir taip pat į įvykio vietą atvykusiam transporto inspekcijos specialistui apie automobilio „BMW“ radimo aplinkybes. Papildomai nori paminėti, kad apžiūrinėdamas automobilį „BMW“, jis matė jo salone plastmasinį vieno litro talpos alaus butelį, kuriame dar buvo likę alaus (t. 1, b. l. 103-105).
Liudytojas Vitalij Sesickij (policijos pareigūnas) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-20, darbo metu, apie 04.00 val., gavo pranešimą, kad Širvintų rajone, Motiejūnų kaime, kelyje „Širvintos - Juodiškės-Giedraičiai“ įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Kartu su Vilniaus apskrities VPK Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresn. tyrėju Eriku Milošu ir ekspertu nuvyko į įvykio vietą. Tuo metu, apie 05.00 val., įvykio vietoje jau buvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda, Širvintų rajono tyrėjų ekipažas ir iš Vilniaus atvykę patruliai. Pastarieji netrukus išvyko. Įvykio vietoje, t. y. neapšviestame kelyje, buvo ant dešinio šono apvirtęs automobilis. Netoliese gulėjo dar neuždengtas įvykio metu žuvusio vyro lavonas. Eismo įvykio metu sužalota moteris, kaip nustatyta – D. D., tuo metu jau buvo išvežta į gydymo įstaigą. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams apšvietus įvykio vietą, jis atliko būtinus veiksmus randant su eismo įvykiu susijusius objektus ir pėdsakus bei juos fiksuojant. Po to, gelbėtojams atvertus ir pastačius automobilį ant ratų, buvo galimybė apžiūrėti automobilį nuodugniau. Apžiūrint automobilio išorę jis pastebėjo, kad ant dešinio automobilio šono, ties galinėmis durelėmis ir sparnu, yra medžio žievės likučių. Nusprendė, kad įvykio metu automobilis galėjo į medį atsitrenkti dešiniu šonu. Apžiūros metu dalyvavęs Lietuvos transporto saugos administracijos specialistas nustatė ir pranešė, kad automobilio saugos diržai nesuveikė, t. y. diržai eismo įvykio metu nebuvo užsegti. Jis pats automobilio salono apžiūros metu pamatė, kad priekinė keleivio sėdynė buvo atitraukta atgal labiau nei vairuotojo, o abi sėdynės buvo atloštos beveik vienodai. Tai jis buvo pastebėjęs dar tuo metu, kai automobilis buvo apsivertęs ant šono. Nusprendė, kad vairuotojo vietoje turėjo sėdėti smulkesnio sudėjimo ir žemesnio ūgio žmogus nei keleivis. Įvykio vietoje išmatavę žuvusio vaikino ūgį, jis nustatė, kad jo ūgis apie 180 cm. Susisiekus su pareigūne, kuri ligoninėje bendravo su sužalota D. D., ji nurodė, kad moteris yra jos ūgio, t. y. apie 165 cm, o gal net mažesnė. Pareigūnė taip pat nurodė pastebėjusi ant D. D. kairiojo peties mėlynę. Remdamasis šiais duomenimis padarė prielaidą, kad įvykio metu automobilį galėjo vairuoti moteris. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas nurodė, kad jie vieni iš pirmųjų atvyko į įvykio vietą ir moterį iš automobilio ištraukė per bagažinę. Moters viršutinė kūno dalis buvo ant galinės sėdynės, o apatinė – bagažinės skyriuje. Papildomai buvo nurodyta, kad įvykio vietoje moteris kvietė žuvusįjį vardu ir prašė išjungti skambantį telefoną. Jis pats įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu jokio telefono nerado. Jis tik įvykio vietoje girdėjo kažkam sakant, kad buvo bendrauta telefonu su D. D. vyru (t. 1, b. l. 120-123).
Liudytojas A. D. (kaltinamosios sutuoktinis) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metų lapkričio mėnesį, naktį iš 19 dienos į 20 dieną jis buvo darbe. Dirbant įmonėje betonuotoju jam dažnai tenka naktimis šlifuoti betoną. Darbo metu per programėlę „Messenger“ bendravo su žmona D. D., kuri tuo metu buvo namie. Kiek jam žinoma, ji praleidinėjo laiką su savo krikšto mama, buvo vartojamas alkoholis. 2021-11-20, 02.24 val., kai jis jau važiavo į namus, jam žmona atsiuntė žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad pas juos yra svečių. Nors žmona daugiau nieko neparašė, jis įtarė, kad tai galėjo būti jos vaikystės draugas Ž. P.. Žmona dar apie 01.00 val. nakties rašė, kad jai „skambinėja“ ir „rašinėja“ visiškai girtas Ž. Jis žmonai nurodė „blokuoti jo numerį“ arba tiesiog nereaguoti į jo žinutes ir skambučius. Prieš tai, apie 00.30 val., Ž. per „Messanger“ programėlę buvo atsiuntęs žinutę ir jam. Sužinojęs, kad jis dirba, Ž. siūlė „mesti darbus“ ir važiuoti namo. Ž. žinutėse buvo labai daug klaidų, todėl suprato, kad jis girtas. Grįžęs ir neradęs namuose žmonos, jis 02.35 val. jai paskambino per „Messanger“ programėlę. Žmona neatsiliepė. Pažadinti žmonos tėvai, su kuriais jie kartu gyvena viename name, nieko nežinojo apie Daivos buvimo vietą. Jie nematė ir negirdėjo, kada žmona išėjo iš namų. Nuvažiavus į Ž. namus, jam duris atidariusi moteris, kaip suprato – Ž. motina, nurodė, kad jo nėra, esą jis kažkur visą dieną „geria“. Tada jis grįžo į namus ir kartu su žmonos tėvais laukė sugrįžtančios D. Po kiek laiko uošviui iš D. telefono paskambino kažkoks vyras, kuris ir informavo, kad jo dukra pateko į eismo įvykį. Nors iškart po to jis pats bandė susisiekti su D., tačiau jos telefono vėl niekas „nekėlė“. Po kiek laiko ji pati jam paskambino ir nurodė, kad ją veža į ligoninę. Kitą dieną jis vėl telefonu kalbėjosi su tuo metu ligoninėje gydoma žmona. Ji nurodė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo Ž., o ji su juo važiavo „už kompaniją“. Jie kartu važiavo į Širvintų rajono Motiejūnų kaimą, kuriame yra naktinė parduotuvė (t. 1, b. l. 107-109).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. savanoriškai pateikė tyrimui jos brolio Ž. P. iki 2021-11-20 eismo įvykio naudotą mobilaus ryšio telefoną „Samsung A51“ (t. 1, b. l. 81,82).
Apžiūros metu buvo susipažinta su mobilaus ryšio telefone išsaugotais duomenimis, o būtent Ž. P. bendravimo su abonentu, kuris įvardintas kaip „D. M.“ (Pastaba. Pagal esamą vaizdinę medžiagą galima spręsti, kad tai D. D., kurios buvusi pavardė – M.), turiniu. Bendravimas, kuris buvo vykdomas naudojantis nemokama susirašinėjimų ir pokalbių programa „Messenger“, prasidėjo 2021-11-20, 00.48 val., kai Ž. P., po praleisto D. D. skambučio, pradėjo pastarajai rašyti trumpąsias žinutes. Apibendrintai įvertinus (išskiriant tyrimui galinčias turėti reikšmės aplinkybes) viso bendravimo metu išsiųstų trumpųjų žinučių, nuotraukų ir vaizdo įrašų turinį, galima manyti, kad Ž. P. norėjo įsigyti alkoholio (alaus) ir turėjo ketinimų: „į moteicus palėkti“ (Pastaba. Žodžiai galimai reiškiantys ketinimus vykti į netoli eismo įvykio vietos esantį Motiejūnų kaimą). Nuo kažkurio momento bendravimas buvo tęsiamas Ž. P. automobiliu atvažiavus prie D. D. namų, kuriuose ji tuo metu buvo. Bendravimo metu Ž. P. siuntė nuotrauką ir vaizdo įrašus, darytus automobilio salone, fotografuojant (filmuojant) iš vairuotojo vietos. Galima manyti, kad bendravimo metu Ž. P. buvo neblaivus. D. D. žinojo, kad Ž. P. neblaivus, priekaištavo jam dėl vairavimo esant neblaiviam. Ž. P. norėjo, kad D. D. išeitų ir nuvežtų jį į „našniką“ (Pastaba. Žodis galimai reiškiantis naktį dirbančią parduotuvę) ar į namus. Vienoje iš garso žinučių D. D. nurodė sutinkanti Ž. P. parvežti namo, kad jis eitų miegoti. Po kiek laiko, D. D. išėjo iš namų susitikti su Ž. P. (t. 1, b.l. 84-88).
Iš byloje esančio eismo įvykio vietos protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad 2021-11-20 eismo įvykis kilo Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje, kelyje Nr. 4302 („Paširvintys – Juodiškiai – Giedraičiai“), kelio ruože tarp Motiejūnų ir Gavėnių kaimų, ties 3,5 kilometru esančiu kelio vingiu į dešinę (žiūrint eismo kryptimi nuo Motiejūnų kaimo pusės). Asfaltuotos važiuojamosios dalies plotas šioje kelio atkarpoje yra apie 8,5 m, t. y. važiuojamąją dalį, kurioje leistinas eismas abejomis kryptimis, sudaro ne daugiau kaip dvi eismo juostos. Apžiūros metu kelio danga buvo šlapia. Išilgai kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, ties kelio vingiu, tęsiasi reljefinis nuolydis – apie 1,6 m gylio ir 4,5 m pločio griovys. Už jo auga pavieniai medžiai, dar toliau nuo kelio – prasideda sodybos teritorija. Leistinas maksimalus greitis – 90 km/h. Automobilis „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo rastas kelio vingio pabaigoje, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiūrint eismo kryptimi nuo Motiejūnų kaimo pusės). Automobilis gulėjo apvirtęs ant dešinio šono, priekine dalimi iš dalies nukreiptas kairiojo kelio krašto, iš dalies – Gavėnių kaimo kryptimi. Žiūrint aptariama eismo kryptimi nuo Motiejūnų kaimo pusės, prieš automobilio buvimo vietą, buvo rasti (užfiksuoti) sekantys pėdsakai ir objektai. Kelio vingio pradžioje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 50-55 metrų atstumu prieš automobilį, ties kelio važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu ir kelkraščiu buvo rasti vienas šalia kito du ištisiniai automobilio ratų palikti stabdymo ar slydimo pėdsakai, tikėtina, žymintys transporto priemonės nuvažiavimo (išslydimo) nuo kelio vietą. Kelio ašinės linijos atžvilgiu, apie 14,6 m ilgio kairės pusės ir apie 8,6 m ilgio dešinės pusės pėdsakai (dešinysis prasidėjo ties kairiojo pėdsako pabaiga) tęsėsi nežymiu kampu įstrižai iš dešinės pusės į kairę, t. y. nuo kelio vidurio pusės į kairę, ir baigėsi už kelio kairiojo kelkraščio ribų. Kelio ilgio atžvilgiu – apie 15 metrų atstumu už vietos, kur ties kairiuoju kelkraščiu baigėsi minėti pėdsakai, apie 5 m atstumu nuo kelio kairiojo krašto stovėjo didelis medis (nenulūžęs), ant kurio kamieno, apie 1-3 metrų aukštyje, buvo rasta pažeidimų. Dar toliau, kelio ilgio atžvilgiu – apie 10 metrų atstumu už medžio (tuo pačiu apie 7-8 metrų atstumu prieš automobilį), taip pat už važiuojamosios dalies ribų – apie 2-3 metrų atstumu nuo jos kairiojo krašto, buvo rastas gulintis mirusio vyro, kaip vėliau nustatyta – Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūnas. Ant žemės, ties kūnu, gulėjo keletas alaus skardinių (t. 1, b. l. 10-15; 19-20).
Iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė (atliktos iškart po 2021-11-21 eismo įvykio) ir apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilis „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (savininkas – Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.), buvo sugadintas. Apgadinimai buvo išsidėstę visose transporto priemonės kėbulo vietose (pusėse). Labiausiai buvo apgadinta automobilio priekinė dalis ir dešinysis šonas. Automobilio salono apžiūros metu buvo paimti: 1) nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo vairo, 2) nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo pavarų perjungimo svirties, 3) mikrodalelės nuo vairuotojo kėdės atraminės dalies (t. 1, b. l. 21-25; 28).
Transporto priemonės apžiūros metu dalyvavęs Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus specialistas Edgaras Naidič paaiškino apžiūros metu, be kitų aplinkybių, nustatęs, kad automobilio priekinės keleivio vietos saugos diržas buvo „užsikirtęs“ pirminėje padėtyje (t. y. diržas, jį traukiant, nejudėjo). Tai galėjo įvykti tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs asmuo nebuvo prisisegęs saugos diržu. Vairuotojo vietos saugos diržas taip pat buvo pirminėje padėtyje, tačiau „neužsikirtęs“ (t. y. diržas, jį traukiant, laisvai judėjo). Pagal tai galima daryti išvadą, kad automobilio vairuotojas eismo įvykio metu taip pat nebuvo prisisegęs saugos diržu, kitu atveju, užsegtas diržas įvykio metu tiesiog „užsikirstų“ ir neleistų jo vairuotojui iškristi iš savo vietos (t. 1, b. l. 125-127).
Papildomų transporto priemonės apžiūrų metu (atliktų 2021-11-26 ir 2021-12-16) sudaužytame automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiniame stikle (jo vidinėje pusėje, virš vairo, arčiau stiklo kairės pusės viršutinio kampo) buvo rasti įstrigę plaukai, kurie, išpjaunant stiklo fragmentą, buvo paimti. Taip pat apžiūrų metu buvo užfiksuota, kad automobilio dešinės pusės durelių ir bagažinės dangčio stiklai buvo išdaužti (jų nebuvo). Ant automobilio dešinės pusės durelių bei nulaužto dešinės pusės šoninio veidrodėlio rėmo buvo rasta medžio žievės gabaliukų. Automobilio salone buvo rasti tuščias alaus butelis ir pilna (neatidaryta) alaus skardinė (t. 1, b. l. 29-35; 36-40).
Iš byloje esančios Valstybinės TMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 23/2022(01) matyti, kad atsakydami į užduotus klausimus, tyrimą atlikę specialistai pateikė sekančias išvadas:1) Nuoplovoje nuo automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus dalinis DNR profilis, kurį gali sudaryti Ž. P. ir D. D. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro Ž. P. ir D. D. DNR profiliai yra 331500 trilijonų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai; 2) Atlikus DNR tyrimą nuo automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo fragmento ir iš plaukų, įstrigusių stiklo fragmente, nustatytas D. D. DNR profilis su 99,99999999999999999999999995 % tikimybe; 3) Nuoplovoje nuo automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pavarų perjungimo svirties ir ant audinio iškarpos nuo automobilio vairuotojo sėdynės atraminės dalies žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (t. 2, b. l. 19-25).
Byloje esančioje Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1470/2021(01) nustatyta, kad Ž. P. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai, be daugybinių odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų kūne, nurodo nustatyti sužalojimai: daugybinės plėštinės žaizdos galvoje ir kakle; daugybiniai kaukolės veidinės ir smegeninės dalies lūžiai; smegenų audinio trauminis pasišalinimas; kairės pusės II-IV šonkaulių lūžiai; kaklo I-II slankstelių lūžiai; kaklo III-IV slankstelių panirimas; vedeginės kremzlės lūžis; poliežuvinio kaulo lūžis; liežuvio šaknies plyšimas ties susijungimu su gerklomis. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), tikėtina eismo įvykio metu, nukentėjusiajam esant automobilio viduje. Remiantis nustatytų sužalojimų lokalizacija kūne ir makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina, kad jie padaryti sėdint automobilio dešinėje keleivio vietoje. Ž. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,26 promilės etilo alkoholio, šlapime – 2,93 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 49-53).
Byloje esančioje Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3414/2021(01) nustatyta, kad D. D. eismo įvykio metu patyrė daugybinius stuburo ir dubens kaulų lūžius (stuburo kaklo VII ir krūtinės I slankstelių keterinių ataugų bei juosmens II, III ir IV slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų ir juosmens V slankstelio kairės skersinės ataugos lūžius, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir išilginio kryžkaulio kairės šoninės masės lūžius), taip pat veido, kairės rankos, juosmens dešinės pusės ir dešinės blauzdos nubrozdinimus. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais sumušant stuburą ir dubenį bei kitas kūno dalis. D. D. kūne nustatyti sužalojimai nėra būdingi tik vairuotojui, t. y. asmeniui eismo įvykio metu sėdinčiam už vairo. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti asmeniui, sėdinčiam bet kurioje automobilio salono vietoje. D. D. kūne nustatyti sužalojimai dėl dubens kaulinio žiedo vientisumo suardymo (lūžusios dešinio gaktikaulio abi šakos ir kryžkaulio kairė šoninė masė) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktas) (t. 1, b. l. 147-148).
Byloje esančioje Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6144/2021(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu D. D. buvo neblaivi (2021-11-20, 04.15 val. paimtame jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio) (t. 1, b. l. 154).
Iš byloje esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus ir Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) specialisto išvadų Nr. 11-863(22) ir Nr. 11-730(22) matyti, kad:
1. Atlikus tyrimo dalį, susijusią vien tik su specialių eismo įvykio tyrimo žinių taikymu, buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-863(22) (LTEC specialistas V. Šakėnas). Specialistas nustatė tokią tikėtiną eismo įvykio eigą (mechanizmą). Automobilis „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kelio „Širvintos-Juodiškės-Giedraičiai“ vingyje į dešinę efektyviai stabdomas nuvažiavo nuo kelio sankasos jos kairėje pusėje į pakelės griovį. Griovyje automobilis vertėsi ant kairiojo šono. Slystant ant kairiojo šono buvo apgadintas automobilio priekinis kairys kampas, nubrauktos kairės pusės durelės. Slysdamas ant kairiojo šono, automobilis toliau vertėsi ant stogo. Apsiversdamas ant stogo, automobilis pradžioje dešiniojo priekinio sparno šoniniu paviršiumi, ties rato arkos vidurine sritimi, toliau – priekiniu dešiniuoju statramsčiu, priekinėmis ir galinėmis durelėmis trenkėsi į medžio kamieną. Atsitrenkimo pabaigoje į medį atsitrenkė galiniu dešiniuoju ratu, dėl ko buvo deformuota šio rato pakaba. Po atsitrenkimo ratu į medį, automobilis, slinkdamas toliau, per kairį šoną stojosi ant ratų ir toliau vertėsi ant dešiniojo šono. Nuvirtęs ant dešiniojo šono, automobilis nuslydo į padėtį kelio „Širvintos-Juodiškės-Giedraičiai“ važiuojamosios dalies kairėje pusėje, kurioje ir buvo užfiksuotas po eismo įvykio (išvados punktas Nr. 3). Vertindamas, ar automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvengti įvykio, specialistas pateikė tokias išvadas. Prieš eismo įvykį automobilio orientacinis judėjimo greitis buvo apie 95 km/h. Automobilio vairuotojas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis važiuodamas leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu, tikėtina, kad turėjo techninę galimybę pravažiuoti kelio „Širvintos-Juodiškės-Giedraičiai“ 4-ame kilometre esantį vingį į dešinę stabiliu automobilio judesiu pagal kelio trajektoriją, išvengdamas nuvažiavimo nuo kelio sankasos jos kairėje pusėje, o važiuodamas pagal kelio trajektoriją nustatytu apie 95 km/h greičiu - vairuotojas tokios galimybės neturėjo (išvados punktai Nr. 2 ir 4). Atsakydamas į klausimą dėl eismo įvykio kilimą sąlygojusios priežasties, specialistas pateikė išvadą, kad automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis kelio „Širvintos-Juodiškės-Giedraičiai“ vingyje į dešinę, važiuodamas per dideliu greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris, nuvažiavęs nuo kelio sankasos jos kairėje pusėje, vertėsi per stogą ir trenkėsi į medį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (išvados punktas Nr. 5) (t. 2, b. l. 73-81).
2. Atlikus tyrimo dalį, susijusią su specialių teismo medicinos ir eismo įvykio tyrimo žinių taikymu, buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-730(22) (Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialistai S. Laima ir J. M. Paliulis bei LTEC specialistas V. Šakėnas). Specialistai pateikė išvadą, kad papildomai įvertinus, jog D. D. po eismo įvykio buvo rasta automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje sėdynėje, dalinai bagažinėje, galima teigti, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji nebuvo prisisegusi saugos diržo. Atsižvelgiant į tai, kad jos plaukų buvo rasta ant automobilio priekinio stiklo vidinės pusės, viršutiniame kairiajame kampe, bei nustatytus sužalojimus: nubrozdinimai veide bei daugybiniai stuburo ir dubens kaulų lūžiai, labiausiai tikėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji galėjo būti automobilio vairuotojo vietoje ir automobilio atsitrenkimo į medį metu, kai automobilis buvo apvirtęs ant stogo. Įvertinus visus Ž. P. lavone nustatytus sužalojimus ir jų lokalizaciją (Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1470/2021(01)), lavono radimo vietą po eismo įvykio bei automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus, labiausiai tikėtina, kad Z. P. eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržu. Kada automobilis nuo kairiojo šono stojosi ant ratų ir vertėsi ant dešiniojo šono, nukentėjusysis buvo automobilio priekinėje dešinėje keleivio vietoje, iš kurios ir iškrito iš automobilio (t. 2, b. l. 67-72).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. D., vairuodama automobilį neblaivi, pažeidė KET taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio 2.24 promilės etilo alkoholio ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, tai yra, ji, viršydama maksimalų leistiną 90 km/h greitį, važiavo apie 95 km/h greičiu, be to, pasirinkdama vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, ji neatsižvelgė į tai, kad tamsiu paros metu važiuojama keliu, kuriame neįrengtas važiuojamosios dalies apšvietimas, į šlapią slidžią asfaltuotą kelio dangą, taip pat į jos važiavimo kryptimi kelio ruože buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko važiuodama kelio vingiu pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija ji prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę, apsivertė ir atsitrenkė į ties kelio kairiuoju kraštu augantį medį. Eismo įvykio metu nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė automobilio keleivis Ž. P.. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad tarp D. D. neatsargių, neteisėtų, t. y. pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktus, veiksmų ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys, ką patvirtina visuma duomenų, užfiksuotų jau minėtuose kaltinamosios parodymuose, liudytojų parodymuose, rašytiniuose bylos įrodymuose.
Kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kaip kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio žuvo kitas žmogus.
D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinama ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
I. D.
BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
D. D. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kilo sunkios pasekmės – jos sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinama ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. D. yra vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, neteista, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų. Nors D. D. administracine tvarka anksčiau buvo bausta vieną kartą už KET pažeidimą (2021-03-26 dėl leistino greičio viršijimo; paskirta bauda sumokėta) (t. 1, b. l. 156), tačiau ši aplinkybė nerodo jos sistemingo polinkio pažeisti KET reikalavimus ir jų nesilaikyti. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad D. D. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jos ankstesnio elgesio, vairuojant automobilį, pasekmė. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad yra nustatyta D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais – ir paties žuvusiojo itin neatsargus elgesys prieš įvykį (būnant apsvaigusiu nuo alkoholio skatino neblaivią D. D. vairuoti automobilį, neprisisegė saugos diržų), prisidėjo prie sunkių pasekmių kilimo, jai skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, susijusias su bausmės mažinimu vienu trečdaliu.
Aplinkybių, leidžiančių D. D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta.
V. Dėl laidavimo taikymo
Kaltinamoji ir jos gynėja prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamosios sutuoktinis A. D. taip pat prašė perduoti D. D. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
D. D. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant tik į teigiamai charakterizuojamą D. D. asmenybę yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, laiduotoju prašomas paskirti kaltinamosios sutuoktinis A. D. charakterizuojamas tik teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kas rodo, jog jis yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, su kuria gyvena santuokinį gyvenimą, palaiko artimus tarpusavio santykius. Taigi formaliai D. D. atitinka BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Vis tik sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Atsižvelgtina, į tai, kad D. D. suvokė esanti neblaivi, tačiau ėmėsi vairuoti transporto priemonę turėdama visiškai mažareikšmį tikslą (kaip nurodė kaltinamoji – žuvusiojo norą važiuoti į parduotuvę), tokiu būdu ignoruodama galimas skaudžias pasekmes ir savo veiksmais keliamą pavojų aplinkiniams. Būdama vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 2.24 prom. neblaivumas), šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, D. D. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo keleivis. Tai rodo, kad D. D. buvo neatidi, neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius, visuomenėje priimtinas ir saugomas vertybes, ne tik kėlė pavojų, bet ir realiai sukėlė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį. Tokios aplinkybės verčia teismą abejoti, ar D. D. pakankamai rimtai suvokia savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusiaisiais byloje pripažinti žuvusiojo artimieji, tiek visuomenės interesus byloje atstovaujantis prokuroras nesutiko, kad kaltinamajai D. D. šioje byloje būtų taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, savaime šalina galimybes asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės, net ir esant formaliam pagrindui. Tokiu būdu, kaltininkui išvengiant baudžiamosios atsakomybės, būtų pažeistas ne tik nukentėjusiųjų – žuvusiojo artimųjų – siekiamo teisingumo principo įgyvendinimas, bet ir teisinės visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį, nors ir dėl neatsargumo, tačiau itin sunkias pasekmes sukėlusią nusikalstamą veiką. Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės formaliais pagrindais neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencinių tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti D. D. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.
VI. Dėl
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. D. D. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, jauno amžiaus, sukūrusi šeimą, pati įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus, bausta vienintelį kartą administracine tvarka už KET pažeidimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailėjosi atsiprašė nukentėjusiųjų. Nors teismo vertinimu, D. D. padarytas nusikaltimas yra šiurkštus, sukėlęs sunkias neatstatomas pasekmes, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad D. D. ateityje laikysis įstatymų ir skirtinos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo, ją nubausti ir paveikti taip, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl D. D. paskyrus bausmę, jai taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
VII. Dėl
D. D. padarė nusikaltimą naudodamasi specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl, atsižvelgus į šias bei jau pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – netaikytina. Bylos duomenimis, BTA draudimo bendrovė, kurioje D. D. buvo apsidraudusi privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, išmokėjo nukentėjusiesiems 18 000 Eur neturtinės žalos ir 832 Eur turtinės žalos atlyginimo, turės atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę, dėl ko, tikėtina, kad D. D. patirs didelių išlaidų, todėl dar ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė būtų perteklinė ir neproporcinga.
VIII. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu D. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: 1) audinio pavyzdys nuo automobilio vairuotojo sėdynės atraminės dalies (vokas Nr. 1); 2) mikrodalelės nuo automobilio vairuotojo sėdynės atraminės dalies (vokas Nr. 2); 3) vatos tamponas su nuoplova nuo automobilio vairo (vokas Nr. 3); 4) vatos tamponas su nuoplova nuo automobilio pavarų perjungimo svirties (vokas Nr. 4); 5) automobilio stiklo fragmentas su įstrigusiais plaukais (vokas Nr. 5); 6) D. D. kraujo ėminys iš Toksikologijos laboratorijos (vokas Nr. 6), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (Vilnius, Buivydiškių g. 20), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jai 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę D. D. paskirti 2 (dvejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: 1) audinio pavyzdys nuo automobilio vairuotojo sėdynės atraminės dalies (vokas Nr. 1); 2) mikrodalelės nuo automobilio vairuotojo sėdynės atraminės dalies (vokas Nr. 2); 3) vatos tamponas su nuoplova nuo automobilio vairo (vokas Nr. 3); 4) vatos tamponas su nuoplova nuo automobilio pavarų perjungimo svirties (vokas Nr. 4); 5) automobilio stiklo fragmentas su įstrigusiais plaukais (vokas Nr. 5); 6) kraujo ėminys iš Toksikologijos laboratorijos (vokas Nr. 6), saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.