Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių; 2024 m. lapkričio 29 d. atlikus bausmę paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2025 m. vasario 5 d. vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį, „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu buvo patikrintas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba.

Kaltinamasis R. G. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2025 m. vasario 5 d., alaus bare, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, gėrė alų su pažįstamais asmenimis. Vienas iš jų turėjo automobilį „Opel“, kuriuo leido pasivažinėti. Važiuojant (duomenys neskelbtini). jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar yra išgėręs. Jis nieko neatsakė, nes buvo išgėręs. Jam policijos pareigūnai siūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis jiems nieko neatsakė. Nori pasakyti, kad pats teisės vairuoti transporto priemonių neturi ir nėra turėjęs, suvokė, kad automobilio negalėjo vairuoti tiek neturėdamas tam teisės ir tiek būdamas neblaivus, tačiau vis tiek vairavo. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus ir, kad nesitikrino blaivumo įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriaus. patrulės E. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. vasario 5 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Patikrinus per POLIS II, ar R. G. turi teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, paaiškėjo, kad teisės vairuoti R. G. neturi. R. G. nusistatyti neblaivumą alkoholio matuokliu atsisakė, tačiau buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, R. G. elgėsi neadekvačiai, nesugebėjo laikyti pusiausvyros, nerišliai kalbėjo, neatsakinėjo į klausimus. R. G. buvo pasiūlyta kreiptis į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra, tačiau R. G. tai daryti atsisakė, taip pat R. G. buvo įspėtas dėl filmavimo.

Iš 2025 m. vasario 5 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, autobusų stotelėje, pavadinimu (duomenys neskelbtini) . <...> Įvykio vietoje stovi keturių durų, pilkos spalvos automobilis „Opel Insignia“, prie kurio priekinės ir galinės dalies yra pritvirtinti automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas Šiaurės Vakarų kryptimi. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 1 vnt. užvedimo raktu; VIN (duomenys neskelbtini), 1. Vnt.

Iš 2025 m. vasario 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. R. G. vengė neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. R. G. nuo parašų atsisakė.

Iš 2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kad R. G. policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, nors buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba).

Iš 2025 m. vasario 10 d. liudytojos E. T. apklausos protokolo matyti, kad ji 2025 m. vasario 5 d. dirbo ekipaže „1174“, kartu su kolege E. N., kai apie 15.24 val. iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad į MAXIMA aikštelę atvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su neblaiviais keleiviais. Apie 15.33 val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Ji pirma priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo vietos, o po to su alkotesteriu atėjo ir kolegė. Bendraujant su vairuotoju ji jam paaiškino, kad jis buvo sustabdytas, nes išvažiuojant iš degalinės nerodė posūkio signalo. Ji kelis kartus R. G. paklausė, ar turi teisę vairuoti transporto priemonę ir, ar yra blaivus, tačiau jis nieko neatsakė, tylėjo, po kurio laiko pasakė, kad nėra to vairuotojo pažymėjimo. Tada jos kolegė E. paprašė jo pateikti automobilio raktelius, kuriuos jis pateikė. Bendraujant su automobilio vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, automobilyje buvo dar du akivaizdžiai neblaivūs vyriškiai, kurie aiškino, kad jie tik keleiviai, pasisakė, kad yra neblaivūs ir juos paėmė pavežti nuo PC MAXIMA. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo R. G., kurį pasodino į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpas. R. G. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė, tai padaryti. Jam buvo paaiškinta, kad, jei nesitikrins, tai prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, tačiau jis vis tiek neblaivumo nesitikrino. R. G. buvo pasiūlyta kreiptis į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra, tačiau R. G. tai daryti atsisakė, taip pat R. G. buvo įspėtas dėl filmavimo. R. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK, (duomenys neskelbtini), o automobilis išvežtas tralu į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. R. G. atsisakė pasirašyti ant neblaivumo nustatymo akto ir ant kitų dokumentų. ?

Iš 2025 m. vasario 7 d. liudytojo S. K. apklausos protokolo matyti, kad 2025 m. vasario 5 d. apie 12.00 val. atėjo pėsčiomis į (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsigerti kavos. Tuo adresu buvo paliktas jo automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas ten sutiko pažįstamą R., kuris buvo su savo broliu R.. Jis nematė, kad R. vartotų alkoholio. R. jo paprašė, kad pavežtų jį kur jam reikia, jis jam pasakė, kad jis vairuoti negali ir, kad nėra automobilyje degalų. R. pasakė, kad užpils pats degalų. Jis padavė R. automobilio raktelius. Tada R. atsisėdo į jo automobilį ir vienas išvažiavo. Jis su R. broliu laukė alaus bare sugrįžtančio R., tačiau jo nesulaukė. Bandė jam skambinti, bet jo daiktai, t. y. telefonas, striukė buvo palikti alaus bare. 2025 m. vasario 6 d. paskambino R., kuris pasakė, kad nori pakalbėti dėl automobilio, jis jam pasakė, jog dabar jis miega ir sakė paskambinti vėliau. 2025 m. vasario 7 d. ryte jam vėl paskambino R. dėl automobilio ir minėjo, kad viskas gerai, tik reiks už ją susimokėti atsiimant, už ją sumokės R., nežino kaip ir dėl kokių priežasčių jo automobilis buvo sulaikytas, dabar tik sužinojo, kad su juo buvo daroma nusikalstama veika, būtų žinojęs, kad jis neblaivus, būtų nedavęs to automobilio jam. Automobilį nori susigrąžinti. Dėl automobilio R. pretenzijų neturi. Dar nori paminėti, kad automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš (duomenys neskelbtini), tik jo nepersiregistravo savo vardu, nes šiuo metu pritrūko pinigų, kad ją galėtų prisiregistruoti savo vardu, bet tai padarys artimiausiu metu.

2025 m. vasario 7 d. gautas S. K. prašymas grąžinti jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 10 d. priimtas nutarimas grąžinti S. K. automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 1 vnt. užvedimo raktu, kuris grąžintas pagal 2025 m. vasario 10 d. pakvitavimą.

2025 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje gautas R. G. prašymas grąžinti jo asmeninius daiktus iš automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 7 d. prokuroras Giedrius Jasulaitis tenkino R. G. prašymą. 2025 m. vasario 10 d. vyresnioji tyrėja D. P. pakvitavimu grąžino asmeninius daiktus: juodą tašę „Nike“, pilką kuprinę su drabužiais R. P..

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše esančių duomenų matyti, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), kaina 3170,48 Eur.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Insignia“ kaina Lietuvoje su PVM 4810 Eur.

Iš (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 6 d. pranešimo ir prie jo esančios PVM sąskaitos faktūros matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 20 d. pardavė fiziniam asmeniui S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., už 4922 Eur, įmonė jokių pretenzijų neturi.

Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2025 m. vasario 5 d. vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį, „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu buvo patikrintas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Nėra abejonių, kad vengdamas neblaivumo patikrinimo, kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad R. G., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, jis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatomas artimas vidurkiui.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas –

1 (viena) para.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise 3 (trejiems) metams. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju R. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, teismas laiko tikslingu R. G. skirti prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo R. G. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo.

Prokuroras taip pat prašo kaltinamajam skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Opel Insignia“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3170 Eur (kaina su PVM). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pažymos, (duomenys neskelbtini) rašto, automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K., šią aplinkybę jis patvirtino ir apklausos metu. Todėl konstatuotina, kad automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K. ir jis yra faktinis jo savininkas. Duomenų, patvirtinančių automobilio savininko žinojimą, kad jam priklausantį automobilį kaltinamasis R. G. panaudos nusikalstamos veikos padarymui, bei sutikimą su tuo, byloje nėra, todėl šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tą vertę nustatant pagal S. K. automobilio įsigijimo vertę – 4922 Eur, kuri yra artima ir VšĮ „Emprekis“ pateiktai vertei, o ne remiantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše bei prokuroro pareiškime nurodyta ankstesne automobilio kaina.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek turto konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis specialiąja teise yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą.

Arešto bausmę skirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Išaiškinti R. G., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti R. G., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo R. G. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4922 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du eurus).

Pripažinti R. G. recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. G., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.