- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-413-273/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- D. P.
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 50.11; 51.;121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui P. R. Juodeikiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2827-713/2010 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 71 933 Lt už buto, kurio unikalus Nr. 4696-30002-3016:0013, esančio J. R. g. (duomenys neskelbtini), pagerinimą.
Nurodė, kad 1990 m. pavasarį pradėjo gyventi kartu su J. M. ir abu pagal LR butų privatizavimo įstatymą pirko ginčo butą. Butą įformino J. M. vardu, kadangi ieškovė nebuvo nutraukusi santuokos su A. P. ir savo vardu privatizavo kitą butą P. V. g.(duomenys neskelbtini). Ieškovė išsituokė 1994 m. J. M. sutikimu ir pritarimu savo lėšomis remontavo butą 1990 m., 1999 m. padarė kapitalinį remontą, ir pagerino jo vertę, mokėjo ir moka už komunalines paslaugas. Butą yra remontavusi dar 2003 m. ir 2006 m. Atlikus remontus, padidėjo buto vertė. 2008 m. UAB „Krivita“ atliko buto įvertinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atliktų darbų remonto vertė yra 71 900 Lt, o buto vertė 2008-02-29 dienai ? 123 900 Lt. Ieškovė nuo 1990 m. pavasario butu naudojasi kaip savo, J. M. mirė 1993-11-15, jokių giminių neturėjo, žadėjo butą testamentu palikti ieškovei, tačiau nesuspėjo. Ieškovė J. M. palaidojo, pastatė paminklą, prižiūri kapą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie remontų atlikimą ir jų kainų pagrindimą 1990, 1999 m., 2003 m., 2006 m., o atliktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas 2001 m. atliktas remontas, apie kurio buvimą ieškovė neužsiminė. Byloje pateikti įrodymai, liudytojų ir ieškovės paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems. Šalys atsisakė atlikti teismo ekspertizę rinkos vertei ir buto remonto kainai nustatyti, prieštaravo, kiekviena pasilikdama prie savo įrodymų ir argumentų. Ieškovė teigė, kad ji ginčo bute gyveno ir juo naudojasi panaudos būdu, butu naudojosi ir naudojasi kaip savo, jame gyvena iki šiol. Ieškovė pripažino, kad panaudos sutartis nebuvo sudaryta. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog remontus darė dar buvus gyvam buto savininkui J. M. ir turėdama jo leidimą, o buto savininkui mirus 1993-11-15, tokio leidimo ji neprašė. Iš ieškovės paaiškinimų sekė, kad ji žinojo, jog mirus buto savininkui J. M., ieškovė pradėjo butą valdyti neturėdama tam teisinio pagrindo, ir toks ieškovės veiksmas laikytinas savavališku buto užėmimu, tuo pačiu nesąžiningu valdymu. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, sveikatos būklę, išsilavinimą, ieškovė turėjo suprasti, kad savavališkas, neturint kito asmens leidimo įsikėlimas į svetimą butą yra neleistinas, todėl darytina išvada, kad ieškovė lengvabūdiškai tikėjosi tapti buto savininke, pasinaudojusi nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties institutu. Ieškovė atliekamo remonto kainos ir remonto būtinumo su niekuo nederino ir negavo jokio leidimo jį atlikti. Ieškovė buto valdymo neįregistravo viešame registre, todėl teismas negalėjo pripažinti, kad ieškovė butą pradėjo valdyti teisėtai ir sąžiningai
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. P. prašo panaikinti 2010 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas nepagrįstas, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, nukrypta nuo vieningos teismų praktikos formavimo principų tokios kategorijos bylose.
Skunde nurodoma, kad teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad ji gyveno ir gyvena ginčo bute nuo 1990 metų, nei viena institucija per 18 metų dėl jos neteisėto gyvenimo ginčo bute nesikreipė į teismą. Nurodo, jog vykdė remonto darbus, taip pat ir atsakovas neginčijo buto remonto fakto, jo apimčių. Atsakovas tai pat neginčijo buto vertinimo ataskaitos, jos pateikta turto vertinimo ataskaita galiojanti. Jei atsakovas nesutiko su pateikta turto vertinimo ataskaita, jis galėjo ją nuginčyti ir prašyti teismo paskirti teismo ekspertizę. Kad buvo atlikti remonto darbai patvirtina ir UAB „KRIVITA“ turto vertinimo ataskaita. Išdavus atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, jai atsirado teisė reikalauti iš atsakovo atlyginti dėl daikto pagerinimo padarytas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė ginčo butą užvaldė savavališkai ir be jokio leidimo. Ieškovė skunde buto remontų atlikimus grindžia panaudos sutarties pagrindu, tačiau nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė su kuo būtent buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė atlikti buto statybos-remonto darbus. Mirus ginčo buto savininkui J. M., niekas negalėjo ir neturėjo teisės sudaryti ginčo buto nuomos ar panaudos sutarties. Todėl bet kokio remonto atlikimas, kad ir ūkio būdu, vyko pačios ieškovės iniciatyva ir neturi būti atlyginamas. Ieškovės pateikti kasos aparatų kvitai neįrodo kokios medžiagos buvo pirktos ginčo buto remontui, didelė kvitų dalis neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų ir neturi įrodomosios galios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant gyvenamosios patalpos kapitalinius remontus ar rekonstrukcijas, būtinas projektas, leidimas ir kiti dokumentai, suderinti su atitinkamų institucijų tarnybomis. Kadangi ieškovė tokių dokumentų teismui nepateikė, tai pagrįstai galima teigti, jog remonto darbai, jei jie buvo atliekami, kaip nurodoma vertinimo ataskaitoje, buvo atliekami be jokių leidimų ar sutarčių, tai yra savavališkai, todėl turėtos išlaidos, neturi būti dengiamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių padarinių.
Byloje nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 1992 02 12 iki savo mirties 1993 11 15 valdė J. M. (prijungta Jonavos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-813-660/2008, b.l. 14), kuris butą įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 05 28 įstatymą Nr. I-1374, 1992 01 30, NR. 1-1049 pagrindu.
Lietuvos Respublikos valstybė 2008 01 14 paveldėjo pagal įstatymą butą, esantį J. R. g. 10-14, Jonavoje. Šį butą atsakovė Kauno AVMI valdo turto patikėjimo teise nuo 2008 01 14 (b.l. 90,91).
Ieškovė D. P. teigė, kad ji ginčo bute gyveno ir naudojosi juo Panaudos būdu nuo 1990 m. pavasario, buto savininko sutikimu 1990 m. darė remontą. Buto savininkas J. M. mirė 1993 11 15, po jo mirties ieškovė darė remontus 1999 m., 2003 m. ir 2006 m. savo lėšomis mokėjo už medžiagas ir darbą, butu naudojosi ir naudojasi kaip savo, jame gyvena iki šiol.
Byloje kilo ginčas dėl priteisimo ieškovei D. P. piniginę kompensaciją už atliktus remonto darbus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. yra nenuosekli savo parodymuose. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-660/2008 (b.l.41-42) nustatyta, kad D. P. nuo 1992 m. J. M. prašymu lankydavosi pas jį bute, kartais nakvodavo, o gyveno su vyru A. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas J. M. apsigyveno 1992 m., nuo 1995-2002 m. bute gyveno E. V. su savo šeima, o jai išsikrausčius – ieškovė bute padarė kapitalinį remontą. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė apsigyveno bute 1992 m., o ne 1990 m. ir laikotarpyje nuo 1995 m. iki 2002 m. bute gyveno kitas asmuo, o ne ieškovė. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė 1990 m. šiame bute negyveno ir remonto daryti negalėjo.
UAB „Krivita“ pateikė dviejų kambarių buto, esančio J(duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą 2008 m. vasario mėnesiui, kurioje nurodyta, kad atliktų statybos remonto darbų vertė yra 71900 Lt, o buto vertė yra – 123900. Iš UAB „Krivita“ buto vertinimo ataskaitos 34 lapo matosi, kad bute 1990-1996 m. buvo atliekami kosmetiniai buto remonto darbai, 1999/2000 m. buvo atliktas viso buto remontas. Byloje ieškovė yra pateikusi išlikusius kvitus, PVM sąskaitą- faktūrą NR. 5466, plastikinių langų atitikties deklaraciją, sutartis, garantinį lapą, patikros liudijimus (b.l. 76-83), įrodančius, kad buvo atlikti remonto darbai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pateikti dokumentai nėra tiek informatyvūs, kad teismas galėtų neabejodamas nustatyti, kad tokie darbai buvo atlikti būtent (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Teismas nurodė, kad nepasitvirtino liudytojo A. S. parodymai, kuris nurodė, jog bute darė remontą 1991-1992 m. – keitė lubas, tvarkė balkoną, šiltino sienas, nes lubų pirkimo čekis yra 1997 m., o balkono rėmus pirko Simonaitis 1997 m. Teismas nustatė ir kitus prieštaravimus byloje. Ieškovės paaiškinimai, kad ji remontavo butą 1990 m., 1999 m., 2003 m., 2006 m. (b.l. 43 ) prieštarauja liudytojo A. S. paaiškinimams, kuris teigė, kad butą remontavo 1991-1992 m. (b.l. 109). Be to, ieškovės teiginius apie tai, kad ji keitė dujų ir vandens skaitiklius paneigia sutartys, kuriose šalimis nurodyti kiti asmenys ( b.l. 79,81). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie remontų atlikimą ir jų kainų pagrindimą 1990, 1999 m., 2003 m. ir 2006 m., o vertinimo ataskaitoje nurodytas 2001 m. atliktas remontas, apie kurio buvimą ieškovė neužsiminė.
Iš išdėstytų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje pateikti įrodymai, liudytojų ir ieškovės paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems. Ieškovė byloje nepateikė įtikinančių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog ji turėjo 71933 Lt buto pagerinimo išlaidų. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad buto pagerinimo darbai buvo atlikti su savininko sutikimu, jam esant gyvam ir kad būtent ieškovė D. P. atliko buto pagerinimo darbus ir turėjo prašomo priteisti dydžio išlaidas. Todėl esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad vien liudytojų parodymų pakanka, kad ieškovė gyveno ginčo bute ir vykdė buto remonto darbus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Krivita“ atlikta buto, esančio Jonavos m. J. R. g. 10-14 vertinimo ataskaita negali būti objektyviu ir neginčijamu įrodymu dėl ieškovės D. P. turėtų buto pagerinimo išlaidų, kadangi šia ataskaita buvo nustatyta buto remonto darbų rinkos vertė bei pati buto vertė ( Vertinimo ataskaitos 35 lapas ), todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą ši buto vertinimo ataskaita patvirtina atlikto remonto realią faktinę vertę ir turėtas ieškovės išlaidas.
Nors ieškovė teigė, kad bute gyveno ir naudojosi panaudos būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad panaudos sutartis baigiasi esant bendriesiems prievolės pasibaigti pagrindams, taip pat mirus fiziniam asmeniui dalyvavusiam sutartyje .(1964 m. Civilinio kodekso 373 str.); panaudos davėjui mirus, jo teisė ir pareigos pereina jo teisų ir perėmėjams (CK 6.643 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovė pripažino, kad panaudos sutartis sudaryta nebuvo.
Ieškovė ieškinį grindė ir CK 4.97 str. 4 d. t.y. tuo pagrindu, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisė reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Todėl šioje byloje atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mirus buto savininkui J. M. ieškovė žinojo, kad butą pradėjo valdyti neturėdama tam teisinio pagrindo ir toks ieškovės veiksmas laikytinas nesąžiningu valdymu. Be to, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-813-660/2008 matosi, kad ieškovė pasinaudodama nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties institutu tikėjosi tapti buto savininke. Iš išdėstytų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė kaip neteisėta nesąžininga valdytoja neturi teisė reikalauti dėl daikto pagerinimo turėtas išlaidas, todėl jos ieškinio reikalavimas CK 4. 97 str. 4 d. pagrindu atmestas pagrįstai ir teisėtai.
Įvertinusi auksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.