Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 2016-01-27 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už- vagystę kaip nepilnametis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. , ir 138str. 2 dalies 8 punktą ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2019 m. balandžio 14 d., apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - kavinės-baro "(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), kieme, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie D. K. ir V. Z., vieną kartą kumščiu smogė D. K. į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame užausyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir vieną kartą kumščiu smogė V. Z. į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio skruosto ir kairės akies vokuose su muštine žaizda kairio smilkinio-akies srityje, kairio skruostikaulio lanko ir kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismas, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2019-04-16 medicininio pažymėjimo matyti, kad atlikus testą M. G. šlapime rasta marichuanos (b. l. 125)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog M. G. kaltė, jog jis nurodytu laiku , viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų , įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams , be jokios priežasties, pavartojo nukentėjusiųjų D. K. ir V. Z. atžvilgiu smurtą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes M. G. chuliganiškų veiksmų metu V. Z. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Pats kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai . Teismo posėdžių metu apklausta nukentėjusioji V. Z. labai aiškiai ir nuosekliai parodė prie kokių aplinkybių jį buvo sužalota. Jos duotais parodymais teismui nėra pagrindo netikėti. Viskas įvyko viešoje vietoje- kavinėje- bare, kur tuo metu buvo daug pašalinių asmenų, todėl M. G. veiksmai rodo aiškų negerbimą visuomenės. V. Z. buvo sužalota be jokios priežasties , nes iki to laiko kaltinamasis ir nukentėjusioji vienas kito nepažinojo ir jokių reikalų nebuvo turėję. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. G. yra kaltas. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis nusikalto ir būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, nes ši aplinkybė nepasitvirtino . Pats kaltinamasis M. G. teigė, jog narkotines medžiagas vartojo prieš dvi dienas prieš įvykį, todėl apsvaigęs nebuvo . Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis tą dieną būtų vartojęs narkotines medžiagas , byloje nėra surinkta, nenustatė jų ir teismas .

Kaip nustatyta M. G. padarė vieną veiką laikomą nesunkia , o kitą veiką – apysunkę, ankščiau nebuvo teistas , nedirba ir nesimoko , padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padarę nusikaltimus ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalt būdamas apsvaigęs nuo alkoholio . Įvertinus padarytų veikų aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas už padarytą nusikalstamą veiką , numatytą BK 284 straipsnyje skirti laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu , todėl kaltinamajam skirtina bausmė- laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog yra pagrindas kaltinamajo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirto bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam įpareigojimus. (BK 75str. )

Nukentėjusioji V. Z. pateikė teismui ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 500 eurų turtinės žalos ir 7000 eurų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė. Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies. Nepripažino turtinės 500 eurų žalos ir sutiko mokėti 1000 eurų neturtinę žalą. Nukentėjusioji prašydama priteisti 500 eurų turtinės žalos, nurodė, jog ji neturi dokumentų , pagrindžiančių šią sumą, nes niekas jai nepasakė, kad reikia juos rinkti. Nurodė, jog dėl sužalojimo ji gydėsi Kauno klinikose, kur jai buvo atlikta operacija. Į Kauną vyko tris kartus. Vyko savo tranpsortu, pirko kurą. Taip pat ji tris kartus vyko į Anykščius pas tyrėją ir vieną kartą vyko į Panevėžį pas ekspertus, todėl vėl turėjo kuro išlaidų. Dėl sužalojimo pirko vaistus, tačiau kvitų neturi. Kaltinamasis ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo nepripažino, teigdamas, jog nėra dokumentų, kurie patvirtintų prašomos šalos dydį. Teismas, išklausęs nukentėjusiąją dėl šio reikalavimo, konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, nes nėra nei vieno dokumento, kuris pagrįstų žalos dydį. V. Z. nurodė, jog jų neturi, nes nerinko. Pati prašomos priteisti turtinės žalos nedetalizavo, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Prašydama priteisti 7000 Eur neturtinės žalos nukentėjusioji V. Z. paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jai buvo atlikta operacija, ji negalėjo dirbti, buvo nedarbinga , kentė skausmus, patyrė daug nepatogumų. Ir šiuo metu ji jaučia pasekmes, nes dar užtirpusi viršutinė lupa, sunku valgyti, liko prie akies randas.

Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.)

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai V. Z. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes , į tai, jog kaltinamasis M. G., užvaldytas pykčio, tyčia , be jokios priežasties, sužalojo V. Z. . Pačios nukentėjusiosios veiksmai neturėjo jokios įtakos veikos padarymui. Atvirkščiai, ji elgėsi pilietiškai, gynė užpultą D. K. ir reikalavo nutraukti muštynes. Taip pat teismas atsižvelgia į padarytą veiką - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios amžių bei į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaltinamasis M. G. yra labai jauno amžiaus, niekur nedirba , o taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbo veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad V. Z. dėl patirto sužalojimo patyrė kokių nors nepatogumų, kurie jai bendraujant su šeima ar darbe keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą, be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rūpintis savimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patirta trauma būtų sukėlusi negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nukentėjusiosios V. Z. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Netenkintinas kaltinamojo M. G. atstovės advokatės prašymas išdėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą 2 metų laikui, nes toks prašymas nepagrįstas. Kaltinamasis M. G. yra jauno amžiau, tačiau niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismui nėra pateikta duomenų, jog jis ieškojo darbo ir stengėsi įsidarbinti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog tuoj įsidarbins. Visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis turi stengtis įsidarbinti ir turi būti suinteresuotas atlyginti padarytą neturtinę žalą, o priteistos sumos išdėstymas leistų jam ir toliau elgtis netsakingai, niekur nedirbti. Išdėstant priteistos žalos mokėjimą būtų pažeistos nukentėjusiosios V. Z. teisės ir teisėti lūkesčiai į žalos atlyginimą.

Kadangi baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai paskirtoji bausmę mažintina 1/3 daliu. (BK 64/1str.)

Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalies nuoatomis iš kaltinamojo M. G. priteistinos nukentėjusiosios V. Z. turėtos advokato išlaidos 250 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 254 str., 5d., 297 str., 304 str., 307 str.

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti:

pagal BK 284 straispnį paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi , 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. G. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64/1 straipsnio nuostatomis, M. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 daliu ir M. G. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 . 5,7 ir 8 punktais M. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams , įpareigojant jį per šį laiką pradėti dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kitą kardomąją priemonę- dokumentų paėmimą , panaikinti ir M. G. grąžinti jo tapatybės kortelę.

V. Z. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti V. Z. iš M. G., a.k(duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius ) eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 250 eurų advokato išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.