- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e1-121-664/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44872-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Kaltinamasis
- V. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015 m. kovo 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2. 2017 m. lapkričio 30 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 30 parų arešto.
3. 2019 m. gegužės 22 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 40 parų arešto. Bausmė atlikta 2019 m. rugpjūčio 5 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su žmona A. U. metu, mušdamas – suduodamas vieną kartą dešiniu kumščiu žmonai į galvą, sukėlė savo šeimos nariui – žmonai A. U. fizinį skausmą.
V. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su savo žmona A. U. susituokė 2019 m. rugsėjo 20 d. Planavo daryti kojos operaciją, todėl paprašė socialinės darbuotojos pagalbos, kad žmona su sūnumi V. U., būtų apgyvendinta Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre, nes žmonai trūksta socialinių įgūdžių. Nuo 2020 m. spalio 10 d. žmona su sūnumi apgyvendinta centre. 2020 m. lapkričio 16 d., po to, kai paskambino tyrėja, jis paskambino savo žmonai ir paklausė jos, kodėl jį kviečia į policiją. Žmona pasakė, kad parašė pareiškimą dėl smurto prieš ją. Žmona paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, kai ji neuždarė šaldytuvo durelių, jis vieną kartą delnu trenkė jai į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio, kai žmonai neuždarius šaldytuvo durelių, trenkė jai vieną kartą į galvą, neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo pasielgti. Virtuvėje stovinčio šaldytuvo durelės visada sunkiai užsidarinėdavo, nes šaldytuvas senas. Kur tuo metu buvo vaikas, neatsimena, tačiau jei žmona sako, kad jį galėjo laikyti kairėje rankoje, o su dešine ranka jai trenkti, tai taip gal ir galėjo būti. Buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Alkoholį savaitę vartojo po to, kai žmona su sūnumi nuo 2020 m. spalio 10 d. buvo apgyvendinta centre. Dėl to, kad smurtavo prieš savo žmoną, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 69-72).
Nukentėjusioji A. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl to, kad paėmusi iš šaldytuvo jogurtą, neuždarė šaldytuvo durelių, vyras, laikydamas kairėje rankoje sūnų V. U., dešine ranka trenkė jai į galvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgio galvoje buvo kraujosruva, skaudėjo galvą, tačiau į policijos pareigūnus dėl smurto nesikreipė, nes labai bijojo ir iki šiol bijo savo vyro. Vyras prieš ją naudoja psichologinį smurtą, įžeidinėja. Dabar gyvena Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Šeimos krizių grupėje kartu su savo mažamečiu sūnumi V. U., nes vyrui spalio mėnesį turėjo būti atliktos dvi abiejų kojų operacijos, o ji nenorėjo likti viena namuose. Dabar, kai gyvena atskirai nuo vyro, jaučiasi rami ir saugi (1 t., b. l. 20-27).
Liudytoja Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. U. yra jos mama, kurios vyras yra V. U.. Jie turi sūnų V. U.. Kartu gyvena keturis metus. Su mama daugiausiai bendrauja telefonu. V. U. ji yra mačiusi, tačiau niekam nepatartų su juo būti dėl jo elgesio, nes jis vartoja alkoholį ir naudoja smurtą prieš silpnesnius, tai yra prieš mamą. Pas mamą ji lankosi tik tada, kai namuose nėra jos vyro, nes jis ne kartą yra sakęs, kad mamai ji daro blogą įtaką. Mama telefonu yra ne kartą sakiusi, kad V. U. prieš ją smurtavo. Vieną atvejį prisimena, kai 2020 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, mama paskambino telefonu ir pasakė, kad namuose V. U. pradėjo rėkti ir be jokios priežasties trenkė jai su lėkšte į galvą. Kitą atvejį prisimena, kai 2019 m., tikslios datos neatsimena, mama pasakė, kad namuose neuždarė šaldytuvo durelių, dėl to jos vyras V. U. supyko ir ranka trenkė jai į galvą. Ji su močiute V. S. siūlė mamai dėl smurto kreiptis į policiją. Mama sakydavo, kad bijo, nes V. U. grasindavo įrašu, patvirtinančiu, jog mama neprižiūri savo vaiko. 2020 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, pamena, kad mamai svečiuojantis pas ją, pastebėjo kraujosruvą ant mamos vienos rankos dilbio. Mama pasakė, kad pati susitrenkė, tačiau ji tuo nepatikėjo, suprato, kad ji buvo mušta (1 t., b. l. 50-53).
Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Nuo 2018 m. dirba su A. ir V. U. šeima, gyvenančia (duomenys neskelbtini). Po 2019 m. A. U. vyro naudoto smurto prieš ją, nuo balandžio mėnesio, tikslios datos neatsimena A. U. su vaiku buvo apgyvendinta Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre ir jame gyveno iki 2019 m. spalio 9 d., vėliau vėl grįžo su vaiku į namus. Dar A. U. gyvendama centre, susituokė su V. U.. A. U. apie tai, kad jos vyras V. U. prieš ją smurtavo, yra papasakojusi 2020 m. kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena. Su ja bendraudavo telefonu. Karantino metu A. U. ir V. U. skambindavo mažiausiai kartą į savaitę. Pati savo iniciatyva, kad prieš ją smurtaudavo, ji nesakydavo, išskyrus vieną kartą. Tik, kai jos pasiteiraudavo, kaip jai sekasi, ji sakydavo, kad blogai ir tik tada pradėjus jos klausinėti, ji sakydavo, kad prieš ją smurtauja. Konkrečių smurto atvejų ji nesakė, tačiau sakydavo, kad V. U. tai ją pastumdavo, tai per galvą puodeliu trenkė. Bet ji tai pasakodavo, jau praėjus kuriam laikui, kai prieš ją smurtaudavo. Jai paaiškindavo ir primindavo, kad ji turi teisę kreiptis ir apie tai pranešti policijai. Ji sakydavo, kad viską žino, tačiau niekada nesikreipdavo. Pasiūlius jai, kad apie tai praneštų, ji atsisakydavo pagalbos, nes jo bijojo. A. U. visa tai pasakodavo, kai jos vyro V. U. nebūdavo šalia. Ji prašydavo apie tai niekam nepasakoti. 2020 m. kovo mėnesį jos pagalbos prašė ir pats V. U.. Jis sakė, kad jį A. U. išveda iš kantrybės, nes nesirūpina vaiku. Po bendravimo ir darbo telefonu su abiem, jai ir jos vyrui buvo pasiūlyta psichologo pagalba. Apie tai žodžiu informuodavo atvejo vadybininką ir Vaiko teisių skyriaus specialistus. 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo atlikta pagalbos priemonių šeimai planas ir tęsiama atvejo vadyba. Apie konkretų smurto atvejį, kada A. U. neuždarė šaldytuvo ir dėlto supyko V. U., ji yra užsiminusi, tačiau kada ji apie tai sakė, neprisimena. 2019 m. gruodžio mėnesį A. U. yra pasakojusi, kad viską ką ji padaro, V. U. yra negerai. 2019 m. gruodžio mėnesį A. U. skundėsi savo ir vaiko sveikata, kvietė greitąją ir pati kreipėsi pas šeimos gydytojus. Sužalojimų ant A. U. nepastebėjo. A. U. sakydavo, kad buvo guzas galvoje, bet ji apie tai pranešdavo jau praėjus kuriam laikui. A. U. savo vyrui nuolaidžiauja, jo prisibijo. A. U. neturi kur eiti, todėl žino, kad pas savo vyrą vis tiek turės grįžti. Kai bendrauja su jais abiem ir kelia problemas, jie abu sako, kad pas juos viskas gerai ir problemų nėra. Pasibaigus karantinui, 2020 m. birželio mėnesio antroje pusėje, apsilankiusi pas A. U., pastebėjo po dešine akimi esantį patamsėjimą. A. U. paklausus kas nutiko, pasakė, kad vaikas trenkė jai puodeliu. A. U. jos pasiūlymu ir pačios noru, dėlto, kad jos vyrui turėjo būti atlikta kojos operacija, nuo 2020 m. spalio 9 d. su vaiku buvo apgyvendinta Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre. Abiem jiems reikia pagalbos. A. U. sutinka, kad jai reikalinga pagalba, klauso, bet pasiūlytų rekomendacijų nesilaiko. V. U. nepripažįsta socialinės pagalbos ir problemų, pagalbos jis atsisako. V. U. reikalauja tik materialinės-finansinės pagalbos. (1 t., b. l. 56-59).
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. lapkričio 10 d., 13 val. 52 min., įregistruota informacija (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybės: 2020 m. lapkričio 9 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie tai, kad iš Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro direktorės gautas pranešimas, kad centre Šeimos krizių grupėje yra apgyvendinta A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri sako, kad jos vyras V. U. maždaug prieš metus laiko prieš ją naudojo fizinį smurtą, taip pat nuolat naudoja psichologinį smurtą (1 t., b. l. 42-44).
Įvertinęs nukentėjusiosios A. U., liudytojų Ž. S., J. K. duotus paaiškinimus, paties kaltinamojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitų objektų protokolo duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. U. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su žmona A. U. metu, mušdamas sukėlė savo šeimos nariui – žmonai A. U. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t.y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę V. U., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, gailisi, tačiau teisiamas už nusikaltimą žmogaus sveikatai ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kurio dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkiui. Bausmės vykdymo atidėjimas V. U. yra negalimas, nes kaltinamasis jau buvo nuteistas arešto bausme, o teistumas nėra išnykęs.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 73-75).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. U. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkias paras arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki trisdešimties parų arešto. Nustatyti, kad arešto bausmė turi būti atliekama Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Kaltinamasis V. U. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis atvykti atlikti arešto bausmės į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (Pravieniškių g. 5, Pravieniškių kaimas, LT-56369 Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos Respublika; tel. +370 346 67007) įstaigos darbo laiku.
Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu (pravienpn-ak@pravienpn-ak.lt) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.