Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-03-01 · Administracinė byla Nr. eI3-644-1066/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-01
Bylos Nr.
eI3-644-1066/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01273-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
United Engineering, uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, "Nekilnojamojo turto valdymas", United Engineering & Consulting Capital AG
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-644-1066/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01273-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6; 55.1.3;(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjo United Engineering & Consulting Capital AG atstovui advokato padėjėjui M. V.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei United Engineering & Consulting Capital AG skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir Bendrovė) kreipėsi su skundu prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-9552 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja Bendrovė savo skunde remiasi šiais argumentais:

2.1. po mokestinio ginčo, atlikus mokestinį patikrinimą, pareiškėjui buvo priskaičiuoti šie papildomai mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos: 6517901,36 Eur; 2431505,31 Eur PVM delspinigių; 1862257 Eur PVM bauda.

2.2. 2021 m. sausio 4 d. atsakovė priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-43 „nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.“, o pareiškėjas nesutikdamas su šiuo nurodymu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir nurodo, kad skundo parengimo dieną, skundas administracinėje byloje Nr. eI3-1910-764/2021 yra neišnagrinėtas.

2.3. 2021 m. sausio 13 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas, kuriuo buvo informuotas, jog VMI ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad VMI buvo informuota, jog ji negali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi: dar nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje ir buvo apskaičiuota papildomai mokėtiną prievolė, dėl VMI priimto nurodymo nagrinėjama kita administracinė byla, kurioje sprendžiamas VMI veiksmų teisėtumas.

2.4. 2021 m. sausio 26 d. pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atsakovei dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo COVID – 19 pandemijos veiklų sąrašą ir dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo, tačiau atsakymo į šį prašymą negavo.

2.5. Bendrovė, siekdama išsidėstyti mokestinė nepriemokos sumokėjimą, VMI pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, pasinaudojant Mokesčių mokėtojo suteikiama parama, tačiau 2021 m. vasario 2 d. buvo gautas VMI raštas Nr. RNA-3673, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog iki 2021 m. vasario 28 d. gali pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, bet neilgesniam terminui nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pateikė naują prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau gavo atsakovės atsakymą, kuriame nurodytas įpareigojimas pateikti papildomus dokumentus. Nurodo, kad, pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti buvo patenkintas, tačiau negalėdamas pateikti dokumentų dėl vykstančių ginčų su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl termino pratęsimo ir prašymo nagrinėjimo sustabdymo, VMI nurodė, jog prašymo nagrinėjimas nebus sustabdytas ir laiku nepateikus prašomų dokumentų prašymas bus atmestas. Paaiškina, kad 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas gavo VMI sprendimą Nr. (21.222)500-63, kuriuo atsisakyta atleisti mokesčių mokėtoją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir atsisakyta mažinti paskirtą baudą.

2.6. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 1 d. buvo gautas mokesčių administratoriaus sprendimas Nr. (23.31-08) 467-9552 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriame nurodoma: „Jei mokesčių mokėtojas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumoka prievolių ataskaitoje išvardintų sumų nurodytais įmokų kodais, nesumokėtos prievolės ar likusi nesumokėta jų dalis bus perduota antstoliui išieškoti.“ Pareiškėjas įvertindamas susidariusią situaciją bei ankstesnius VMI raštus, 2021 m. balandžio 8 d. registruotu paštu išsiuntė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo išdėstant mokestinės nepriemokos sumokėjimą 5 metų laikotarpiui. VMI 2021 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nurodydama, kad ji skolinga 9 839 177,56 EUR.

2.7. Pabrėžia, kad 2020 m. VMI sprendimu buvo pripažintas nukentėjusiu nuo COVID-19 pandemijos ir, vadovaujantis VMI viešai skelbiamomis nuostatomis, pareiškėjui turi būti taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tame tarpe ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas iki 2022 gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas vadovaudamasis gautais VMI raštais ir viešai skelbiama pozicija ir pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo. Taip pat, akcentuoja, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo penkerių metų laikotarpiui bei į šį prašymą taip pat negavo atsakymo.

2.8. Teigia, kad jog skundžiamame sprendime nėra nurodoma, kodėl nesulaukus administracinės bylos Nr. eI3-2678-1066/2021 nagrinėjimo pabaigos bei nepateikus sprendimų dėl pareiškėjo pateiktų prašymų yra priimami kiti sprendimai dėl priverstinio nepriemokų išieškojimo bei yra kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, kai teismas gali priimti sprendimą sustabdyti priverstinius išieškojimo veiksmus, pati VMI gali priimti sprendimą, suteikiantį pareiškėjui teisę nemokėti mokesčių ir jų sumokėjimą išdėstyti be palūkanų arba mokestinių nepriemokų sumokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui.

2.8. Pabrėžia, kad skunde paminėtais veiksmais VMI pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio stabilumo principus, kadangi vienais sprendimais ir veiksmais nurodė, jog pareiškėjas turi teisę ir gali išsidėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ką pareiškėjas ir siekia padaryti.

3. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti, remiasi šiais argumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktas suteikia teisę VMI priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant mokesčių administratorius t. y. VMI, įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką: pareiškėjui buvo siųsti raginimai sumokėti mokesčius, taip pat pranešimas apie nesumokėtus mokesčius, tačiau pareiškėjas mokesčių nesumokėjo. Akcentuoja ir tai, jog pareiškėjas nesumokėjo deklaruotų mokesčių per įstatyme nustatytus terminus, o be to, nesumokėjo ir sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo apskaičiuoto mokesčio per 20 dienų po mokestinio ginčo pabaigos t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d.

3.2. Nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus ir pakartotinai pažymi, kad VMI turi teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, paaiškina, kad mokesčių mokėtojas negali turėti teisėto lūkesčio, kad jo nesumokėti mokesčiai nebus išieškomi priverstinai ir netgi priešingai, mokesčių mokėtojas, nemokantis mokesčių, gali pagrįstai tikėtis, kad mokestinė nepriemoka bus priverstinai išieškoma.

3.3. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra pasikreipęs į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir nėra gavęs atsakymo, taip pat dėl to, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI3-2678-1066/2021 dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo, yra nepagrįsti ir akcentuoja, kad priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindai, nustatyti MAĮ 110 straipsnyje, nagrinėjamu atveju neegzistuoja, jų nenurodo ir pats pareiškėjas. Paaiškina, kad mano, kad Skunde pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi nieko bendro su aktualiu teisiniu reglamentavimu, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.4. Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 bei nurodo, jog 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. RM-12104 informavo Bendrovę, kad terminas papildomiems dokumentams pateikti pratęstas iki tų pačių metų kovo 25 d., ir kad nepateikus dokumentų iki šios datos, pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, o kadangi jokie dokumentai iki nurodytos datos nebuvo pateikti, 2021 m. sausio 28 d. prašymo nagrinėjamas laikomas baigtu.

3.5. Teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas nelaukiant administracinės bylos Nr. eI3-2678-1066/2021 nagrinėjimo pabaigos, nes nėra jokio pagrindo ir būtinybės, laukti pabaigos, kadangi administracinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos VMI teisei vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ir Bendrovė, nevykdydama prievolių, ar tuo labiau pareiškėjas negali teisėtai tikėtis, jog VMI priverstinio išieškojimo veiksmų nevykdys.

3.6. Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, pareiškėjui nurodė, kad prašymo nagrinėjimas buvo baigtas ir atsakymas į jį buvo pateiktas 2020 m. kovo 30 d., t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

4. Pareiškėjas United Engineering & Consulting Capital AG (toliau – ir Akcininkas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tą patį Sprendimą, remiasi šiais argumentais (buvusi administracinė byla eI3-3472-484/2021, kuri prijungta prie šios bylos):

4.1.nurodo, kad jam priklauso 49 procentai visų paprastųjų vardinių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų. Bendrovės turimas įsiskolinimas, dėl kurio buvo pateiktas pranešimas yra neįprastas įsiskolinimas, atsiradęs tarp dviejų privačių subjektų. Pažymi, jog palaiko Bendrovės argumentus, kad ji buvo įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos sąrašą, todėl priverstinio išieškojimo priemonės neturėjo būti taikomos iki 2021 m. vasario 28 d. Papildomai paaiškina ir tai, jog VMI pradėjo priverstinius mokestinės prievolės išieškojimo veiksmus, taip pat, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu darė žalą ne tik Bendrovei, bet ir Akcininkui;

4.2. nors Bendrovės ir Akcininko turtas bei įsipareigojimai yra atskiri ir iš esmės nesusiję, tačiau Akcininko turto vertė priklauso nuo jam priklausančių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų vertės, o šiai vertei tiesioginę įtaką turi atsakovės veiksmai. Akcininkui priklauso beveik pusė Bendrovės akcijų, o VMI neteisėtai ir nepagrįstai siekiant iškelti bankroto bylą Bendrovei taip yra mažinama Bendrovės akcijų vertė, o tuo pačiu ir Akcininko turto vertė. Akcentuotina, jog akcijos rinkos vertė nustatoma pagal akcijos kainą atvirojoje prekybos rinkoje, ją nustato pasiūlos ir paklausos tendencijos ir įmonės veiklos rezultatai, todėl besivystančios ir pelningai veikiančios bendrovės akcijos kaina visada bus didesnė nei bendrovės kuri turi finansinių sunkumų. Todėl šiuo konkrečiu atveju Bendrovei iškėlus bankroto bylą, akivaizdu, jog akcijų vertė gali būti prilyginama 0.

4.3. Nurodo, kad sutinka su pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl 2021 m. sausio 4 d. VMI priimto nurodymo Nr. (23.31-08) 467-43, 2021 m. sausio 13 d. Bendrovei įteikto pranešimo, kuriuo buvo informuojama, jog VMI ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.4. Nurodo, kad sutinka su Bendrovės pozicija, jos ši, siekdama išsidėstyti mokestinė nepriemokos sumokėjimą, VMI pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, pasinaudojant Mokesčių mokėtojo suteikiama parama, tačiau 2021 m. vasario 2 d. buvo gautas VMI raštas Nr. RNA-3673, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog iki 2021 m. vasario 28 d. gali pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, bet neilgesniam terminui nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pateikė naują prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau gavo VMI atsakymą, kuriame nurodytas įpareigojimas pateikti papildomus dokumentus. Nurodo ir tai, kad, sutinka, jog Bendrovės prašymas dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti buvo patenkintas, tačiau negalėdama pateikti dokumentų dėl vykstančių ginčų su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, Bendrovė pateikė pakartotinį prašymą dėl termino pratęsimo ir prašymo nagrinėjimo sustabdymo, VMI nurodė, jog prašymo nagrinėjimas nebus sustabdytas ir laiku nepateikus prašomų dokumentų prašymas bus atmestas. Teigia, kad 2021 m. kovo 16 d. Bendrovė gavo VMI sprendimą Nr. (21.222)500-63, kuriuo atsisakyta atleisti mokesčių mokėtoją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir atsisakytą mažinti paskirtą baudą.

4.5. Patvirtina Bendrovės argumentus, kad 2021 m. balandžio 1 d. buvo gautas mokesčių administratoriaus sprendimas Nr. (23.31-08) 467-9552 (Sprendimas) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriame nurodoma: „Jei mokesčių mokėtojas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumoka prievolių ataskaitoje išvardintų sumų nurodytais įmokų kodais, nesumokėtos prievolės ar likusi nesumokėta jų dalis bus perduota antstoliui išieškoti.“ Pareiškėjas įvertindamas susidariusią situaciją bei ankstesnius VMI raštus, 2021 m. balandžio 8 d. registruotu paštu išsiuntė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo išdėstant mokestinės nepriemokos sumokėjimą 5 metų laikotarpiui. VMI 2021 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nurodydama, kad ji skolinga 9 839 177,56 EUR.

4.6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta, kad kol nėra išspręstas pagalbos suteikimo klausimas – kreiptis dėl bankroto negalima bei paaiškina, kad Bendrovės minėti prašymai išdėstyti skolos sumokėjimą turi būti laikytini pagalbos prašymais. Nurodo, kad VMI dėl to nėra priėmusi sprendimo, todėl VMI pažeidė teisėtų lūkesčių principą, kuris reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

4.7. Akcentuoja, kad jog skundžiamame sprendime nėra nurodoma, kodėl nesulaukus administracinės bylos Nr. eI3-2678-1066/2021 nagrinėjimo pabaigos bei nepateikus sprendimų dėl Bendrovės pateiktų prašymų yra priimami kiti sprendimai dėl priverstinio nepriemokų išieškojimo bei yra kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, kai teismas gali priimti sprendimą sustabdyti priverstinius išieškojimo veiksmus, pati VMI gali priimti sprendimą suteikianti Bendrovė teisę nemokėti mokesčių ir jų sumokėjimą išsidėstyti be palūkanų arba mokestinių nepriemokų sumokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui.

4.6. Paaiškina, kad Akcininko žiniomis, Bendrovė veda derybas su turto pirkėjais, kad parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą VMI bei derybas su kredito įstaiga dėl skolų subordinavimo ir padengimo per visų kreditorių reikalavimus dengiančią paskolą.

4.7. Teigia, kad skunde paminėtais veiksmais VMI pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio stabilumo principus, kadangi vienais sprendimais ir veiksmais nurodė, jog Bendrovė turi teisę ir gali išsidėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ką Bendrovė ir siekia padaryti, tačiau sekančiais sprendimais ne tik inicijuoja priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, bet ir siekia inicijuoti Bendrovės bankroto bylą o tai savaime prieštarauja įstatymams.

4.8. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškėjas Akcininkas ir jo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

5. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo Akcininko skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti, remiasi šiais argumentais:

5.1. nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant mokesčių administratorius t. y. VMI, įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo siųsti raginimai sumokėti mokesčius, taip pat pranešimas apie nesumokėtus mokesčius, tačiau pareiškėjas mokesčių nesumokėjo; UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesumokėjo deklaruotų mokesčių per įstatyme nustatytus terminus; UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesumokėjo sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo apskaičiuoto mokesčio per 20 dienų po mokestinio ginčo pabaigos t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d.

5.2. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidžia jo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teises, taip pat teisėtų lūkesčių principą. Pakartoja, kad teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei paaiškina, kad pareiškėjas negali turėti teisėto lūkesčio, kad VMI nevykdys priverstinio išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o be to, pareiškėjas savo akcijų vertę grindžia tariamos turto vertės ir įsipareigojimų skirtumu, kuris negali kisti vykdant išieškojimą, kadangi vykdant išieškojimą tolygiai mažėja tiek turimas turtas, tiek turimi įsipareigojimai. Taigi, nurodo, kad net remiantis pareiškėjo argumentais apie skundžiamo sprendimo įtaką jo teisėms, prieinama prie išvados, kad skundžiamas sprendimas nepažeidžia ir net negali pažeisti pareiškėjo teisių.

5.3. Teigia, jog pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra pasikreipęs į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir nėra gavęs atsakymo, taip pat dėl to, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI3-2678-1066/2021 dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo, yra nepagrįsti ir akcentuoja, kad priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindai, nustatyti MAĮ 110 straipsnyje, nagrinėjamu atveju neegzistuoja, jų nenurodo ir pats pareiškėjas.

5.4. Pakartoja atsiliepime į Bendrovės skundą nurodytus argumentus, kad Bendrovė nėra laikoma nukentėjusia nuo COVID-19 bei akcentuoja, jog 2021 m. kovo 16 d. raštu Nr. RM-12104 informavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kad terminas papildomiems dokumentams pateikti pratęstas iki tų pačių metų kovo 25 d., ir kad nepateikus dokumentų iki šios datos, pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, o kadangi jokie dokumentai iki nurodytos datos nebuvo pateikti, 2021 m. sausio 28 d. prašymo nagrinėjamas laikomas baigtu.

5.5. Kaip ir atsiliepime Bendrovei, teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas nelaukiant administracinės bylos Nr. eI3-2678-1066/2021 nagrinėjimo pabaigos, nes nėra jokio pagrindo ir būtinybės, laukti pabaigos, kadangi administracinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos VMI teisei vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ir Bendrovė, nevykdydama prievolių, ar tuo labiau pareiškėjas negali teisėtai tikėtis, jog VMI priverstinio išieškojimo veiksmų nevykdys. Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, taip pat nurodė, kad prašymo nagrinėjimas buvo baigtas ir atsakymas į jį buvo pateiktas 2020 m. kovo 30 d., t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

5.6. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundus išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

6. Bendrovė (jos bankroto administratorius) 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui prašymą dėl 2021 m. balandžio 16 d. skundo atsisakymo šioje byloje.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pradėta byla dėl 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-9552 panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, daro išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjo United Engineering & Consulting Capital AG skundą galės būti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta tik nagrinėjant ją kartu su administracine byla pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, administracinės bylos Nr. eI2-3129-1066/2021 ir Nr. eI3-3472-484/2021, pagal ieškovų: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir United Engineering & Consulting Capital AG skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo sujungtos į viena bylą.

8. Byloje pateiktais rašytiniais įrodomais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

8.1. Po mokestinio ginčo, kuris pasibaigė LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, liko priskaičiuoti šie pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyti papildomi mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos: 6517901,36 EUR; 2431505,31 EUR PVM delspinigių; 1862257 EUR PVM baudą.

8.2. 2021 m. sausio 4 d. atsakovė priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-43 nurašyti mokestinę nepriemoką, o pareiškėjas nesutikdamas su šiuo nurodymu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundo parengimo dieną nebuvo išnagrinėtas. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 13 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas, kuriuo buvo informuotas, jog VMI ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8.3. Bendrovė, siekdama išsidėstyti mokestinė nepriemokos sumokėjimą, VMI pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, pasinaudojant Mokesčių mokėtojo suteikiama parama, tačiau 2021 m. vasario 2 d. buvo gautas VMI raštas Nr. RNA-3673, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog gali pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, bet neilgesniam terminui nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. pateikė prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą, atsakovė 2021 m. kovo 16 d. pratęsė dokumentų pateikimo terminą iki 2021 m. kovo 25 d. ir nurodė, kad laiku nepateikus papildomų prašomų dokumentų, prašymas bus atmestas. Atsakovė 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. (23.24-08) 327-17016 informavo pareiškėją, kad jo prašymas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus nebus nagrinėjamas.

8.4. 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas gavo VMI sprendimą, kuriuo atsisakyta atleisti mokesčių mokėtoją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir atsisakyta mažinti paskirtą baudą, Sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką bei Sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

8.4. Atsakovė 2021 m. balandžio 1 d. priėmė ginčijamą sprendimą išieškoti 5 207 332,50 Eur mokestinę nepriemoką iš Bedrovės turto.

9. Dėl atsisakymo nuo skundo bylos nagrinėjimo ribų:

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Pažymėtina, kad teisme gautas pareiškėjos Bendrovės prašymas dėl skundo atsisakymo, kuriame pareiškėja, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, atsisako skundo. Pareiškėjos Bendrovės 2022 m. vasario 8 d. prašymas dėl skundo atsisakymo imperatyvioms teisės aktų normoms neprieštarauja, kitų asmenų interesų nepažeidžia, todėl tenkintinas, šioje dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas). Byla nagrinėtina tik Akcininko skundo ribose.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

MAĮ 81 straipsnis, kuriame įtvirtinti pagrindiniai mokestinės prievolės vykdymo principai, įtvirtina taisyklę, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taip pat nurodoma, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

MAĮ 33 straipsnis nustato mokesčių administratoriaus teises, tame tarpe teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, priverstinai išieškant iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, jei yra bent vienas iš nustatytų pagrindų, nurodytų šios dalies 1-3 punktuose, o pagal šio straipsnio 2 dalį ši teisė yra įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, be kita ko, nustato, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo. MAĮ 106 straipsnyje išvardinti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, tame tarpe straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Taip pat nurodyta, kad šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nustatyta, kad toks sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso nustatyta tvarka.

11. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-467-9552) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5 207 332, 50 EUR (penkis milijonus du šimtus septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt du EUR 50 ct. Prie Sprendimo pridėta Prievolių ataskaita.

Pareiškėjas nesumokėjo deklaruotų mokesčių per įstatyme nustatytus terminus, o be to, nesumokėjo ir sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo apskaičiuoto mokesčio per 20 dienų po mokestinio ginčo pabaigos t. y. po 2020 m. rugsėjo 9 d., ir po 2020 m. spalio 6 d. išsiųsto raginimo.

12. VMI ginčijamas sprendimas priimtas MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Minėtose Prievolių ataskaitos eilutėse yra nurodytas mokestinis laikotarpis, pareiškėjo pateiktų deklaracijų pateikimo data, mokestinės prievolės suma ir delspinigiai. Taigi ginčijamo Sprendimo priedas – Prievolių ataskaita yra aiški, joje nurodyti visi būtini duomenys, pagal kuriuos pareiškėjas turėjo galimybę nustatyti neįvykdytų mokestinių prievolių, nurodytų skundžiamame Sprendime, dydį. Iš bylos medžiagos matoma, kad pareiškėjui buvo siunčiami pranešimai apie nesumokėtus mokesčius 2021 m. kovo 16 d. bei 2020 m. spalio 6 d. raginimai Nr. (23.31-08) 464-1097 bei (23.31-08) 464-1096 juos sumokėti. Taigi buvo atsiradęs pagrindas išieškoti mokestinę nepriemoką. Pažymėtina, jog sutiktina su atsakovo pozicija, kad mokesčių mokėtojas negali turėti teisėto lūkesčio, kad jo nesumokėti mokesčiai nebus išieškomi priverstinai ir netgi priešingai, mokesčių mokėtojas, nemokantis mokesčių, gali pagrįstai tikėtis, kad mokestinė nepriemoka bus priverstinai išieškoma, taigi, konstatuotina, kad teisėtų lūkesčių principas nagrinėjamu atveju nėra pažeistas.

Pareiškėjas Akcininkas nurodo, kad Sprendimo priėmimo metu vyko ginčas dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų. Iš VMI 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (21.222) 500-63, kuriuo atsisakyta atleisti nuo baudų ir delspinigių, matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo patikrinimo metu apskaičiuotų 2 835125,75 PVM delspinigių ir 1 862 257 Eur PVM baudos. Tuo tarpu Sprendime nebuvo pasisakyta dėl šių delspinigių ir baudos. Pareiškėjas to ir neteigia, tik deklaratyviai nurodo faktą, kad buvo pradėjęs atleidimo nuo delspinigių ir baudų procedūrą.

13. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra pasikreipęs į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir nėra gavęs atsakymo, taip pat dėl to, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. eI3-2678-1066/2021 dėl priverstinio išieškojimo sustabdymo. Nesutiktina su šiais pareiškėjo argumentais, nes bylos medžiaga nustatyta, kad atsakymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo procedūros pabaigos buvo pateiktas 2020 m. kovo 30 d., t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu sprendimo dėl atsisakymo sustabdyti išieškojimą apskundimas administracinėje byloje Nr. eI3-2678-1066/2021 nėra teisiškai reikšmingas, nes tokio sprendimo apskundimas nesustabdo išieškojimo eigos. Kitaip aiškinant, susidarytų situacija, kurioje nuolatos skundžiant mokesčių administratoriaus sprendimus nesustabdyti išieškojimo, teisė išieškoti niekada neatsirastų.

14. Dėl atsisakymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Teismas remdamasis teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika, daro išvadą, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti (atidėti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Kaip matyti, įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti (atidėti) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą arba atsisakyti tai atlikti. Pirmiausia akcentuotina, kad pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y. pirma, jog, nedelsiant ją (mokestinę nepriemoką) sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Be to, nustatyta, kad Bendrovei nepateikus papildomų dokumentų, prašymo atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta.

15. Dėl Akcininko suinteresuotumo:

15.1. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

15.2. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnis 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.

15.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

15.4. Įvertinus ginčijamą 2021 m. balandžio 1 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-9552, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, VMI savo iniciatyva priėmė sprendimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu. Teismo priimtas sprendimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. nepadarytų jokios įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nes pareiškėjui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla bei pareiškėjas atsisakė skundo nagrinėjamoje byloje, o išsprendęs bylą teismas pareiškėjo Akcininko teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju Akcininko teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog asmuo, pateikęs teismui skundą dėl galimo pažeidimo, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į VMI sprendimo panaikinimą.

15.5. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, kad pareiškėjas Akcininkas nėra suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju, tai, kad Bendrovė nesumokėjo mokesčių administratoriaus sprendimu apskaičiuotų mokesčių ir baudų, todėl atsakovė įgijo teisę jas priverstinai išieškoti iš pareiškėjui priklausančio turto, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo Akcininko teises.

16. Tokiu būdu ginčijamas atsakovės 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-9552 yra teisėtas ir pagrįstas bei pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjo Akcininko nurodomais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo Akcininko skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą nutraukti.

Pareiškėjo United Engineering & Consulting Capital AG skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gediminas UžubalisTomas BlinstrubisBeata Martišienė