- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- AS-146-213-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal V. G. skundą atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. G. 2009 m. vasario 6 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Tarybos) 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322; sustabdyti Kretingos rajono bendrojo plano galiojimą; įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją per tris mėnesius organizuoti Kretingos rajono bendrojo plano sprendinių pakeitimą, numatant teisę pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype keisti žemės ūkio paskirtį į kitą, numatyti gyvenamajai teritorijai arba palikti kaip ir buvo – žemės ūkio veiklai.
II.
2009 m. vasario 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš pareiškėjos V. G. skundo turinio nustatė, jog pareiškėja ginčija Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas ir prašo teismą panaikinti administracinį aktą. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčijamas aktas yra norminis administracinis aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio nuostatomis, pagal kurias su pareiškimu į administracinį teismą ištirti, ar norminis aktas, (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjos formuluojamas skunde reikalavimas panaikinti norminį administracinį aktą neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo. Padarė išvadą, kad administracinis teismas negali panaikinti norminio teisės akto, todėl šioje dalyje skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Nustatęs, kad antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją organizuoti Kretingos rajono bendrojo plano sprendinių pakeitimą, numatant teisę pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype keisti žemės ūkio paskirtį į kitą, numatyti gyvenamajai teritorijai arba palikti buvusią paskirtį žemės ūkio veiklai yra išvestinis ir neatsiejamas nuo skunde išdėstyto pirmojo reikalavimo, teismas šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
III.
2009 m. vasario 17 d. (išsiųsta paštu) pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teismą priimti ir nagrinėti jos skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
1. Mano, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 sprendimas Nr. T2-322, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ne norminis administracinis aktas, o administracinis sprendimas, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, todėl jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka.
2. Pažymi, kad jos pateikto skundo esmė yra ta, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas Kretingos miesto bendrasis planas, nustatydamas teritorijos naudojimo bei apsaugos principus, pažeidė pareiškėjos interesus ir teisėtus lūkesčius, o šie principai įsigaliojo po Tarybos apsisprendimo jį tvirtinti, todėl ji prašo panaikinti Tarybos išreikštą valią ir priimtą sprendimą, o ne ištirti norminius aktus.
3. Teigia, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis. Mano, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas ir jos pateiktą šių nuostatų aiškinimą, ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą netgi su prašymu ištirti, ar administracinis aktas atitinka įstatymą, nors ji to ir nereikalauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia ginčą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322, kurio 1 punktu patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pav., 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje AS5-324/2007).
Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja, kad ištirti norminio akto teisėtumą ji neprašo, tačiau pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas bendrasis planas (norminis administracinis teisės aktas) reiškia ir tai, jog prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai nesuformuluotas.
Kaip matyti iš skundo turinio, V. G. savo skundu iš esmės siekia kad teismas apgintų, pareiškėjos teigimu, pažeistas jos teises bendrojo teritorijos planavimo procese, kadangi, pasak pareiškėjos, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto bendrojo plano sprendiniai toje dalyje, kurioje pareiškėja 2005 metais nusipirko žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo priimti ir patvirtinti apie tai viešai nepaskelbus, todėl pareiškėja negalėjusi pareikšti bendrojo plano rengėjams savo pasiūlymų ir pretenzijų. Pareiškėja nurodo, kad bendrojo plano sprendiniais teritorijai, kurioje yra pareiškėjos žemės sklypas, nustatytas jos teises pažeidžiantis režimas (inžinerinės infrastruktūros teritorija), todėl ji nebegalinti savo žemės sklypo naudoti nei pagal buvusią paskirtį (žemės ūkio veiklai), nei pasikeisti žemės sklypo paskirtį į kitą (gyvenamąją). Nors V. G. skundu prašo panaikinti visą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322, tačiau iš skundo turinio matyti, kad faktiškai ji kreipiasi į teismą tik dėl tų bendrojo plano sprendinių, kurie susijęs su pareiškėjos žemės sklypu. Iš pareiškėjos skundo 3-ojo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo įpareigoti atsakovą pakeisti bendrojo plano sprendinius toje dalyje, kurioje yra pareiškėjos žemės sklypas, spręstina, kad pareiškėja galimai iš esmės siekia ne bendrojo plano panaikinimo, o atitinkamų bendrojo plano sprendinių pakeitimo (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnis) jos interesus liečiančioje teritorijoje.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens kreipimuisi pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti ir nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl nurodytos pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, tokią teisę (įstatymų saugomą interesą) turi, ar jo teisės (įstatymų saugomi interesai) yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl bendrojo planavimo procese galimai jo pažeistų teisių gynimo teisės aktais nustatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti visą bendrąjį planą (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą). Individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva. ABTĮ 10 straipsnio nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į jos skunde išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat į jos norimo ginčyti akto ypatumus (norminis administracinis teisės aktas), pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjai per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą pateikiant konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo.
Aptartais motyvais pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.
Nutartis neskundžiama.