- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-400-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01888-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- J. V., J.
- Atsakovas
- G. U.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Živilė Urbonavičienė
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovui J. V., jo atstovei Stefanijai Visockienei, ieškovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei G. U., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-521-358/2010 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei G. U. dėl nuosavybės dalies pripažinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-48).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad S. V. (šalių motinai) 1970 m. buvo suteiktas pasodybinis 0,15 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, ryšium su vienkiemio nukėlimu (t. 1, b. l. 7, 109). 1973-12-27 S. V. vardu priimtas aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui (t. 1, b. l. 9). 1994–07-12 Kauno rajono valdyba priėmė sprendimą įteisinti S. V. pasistatytą gyvenamąjį namą su nukrypimais (t. 1, b. l. 8). Namų valdos techninės apskaitos byloje S. V. nurodyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininke (t. 1, b. l. 158). (duomenys neskelbtini) S. V. mirė (t. 1, b. l. 4). Pagal testamentą ieškovas bei atsakovė paveldėjo po ½ dalį mirusiosios turto (t. 1, b. l. 5). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Iš pateiktų atsakovės rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir S. V. nebuvo susitarimo kurti bendrą dalinę nuosavybę jungtinės veiklos pagrindu. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. S. D., A. V., S. K., L. U. (t. 1, b. l. 182-184) patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad mama S. V. pasistatė namą savo lėšomis, darbu padedant kaimynams, kitiems asmenims. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovo šeima mamos leidimu apsigyveno iš esmės pastatytame name. Ieškovo liudytojai F. O., A. O., L. N. (t. 1, b. l.182-184) pripažįsta aplinkybę, kad tame name darė statybos darbus, kuriuose dalyvavo ir ieškovas. Atsakovė neneigia, kad kai kuriuose statybos darbuose dalyvavo ieškovas. Pateikti rašytiniai įrodymai, pastatų draudimo liudijimas paneigia ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę apie bendros nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu pagal 1964 m. CK 474 str. (t. 1, b. l. 119- 151). Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą atmetė. Iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas (pašto išlaidas valstybei, atsakovės turėtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Motyvuose nurodo:
1) teismas turėjo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių (ginčo turto), kadangi jis su mama kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą siekį – bendrai (kartu) pastatyti, po to naudotis ir galiausiai valdyti privačios nuosavybės teise ginčo turtą, ir nors ginčo turtas buvo įregistruotas tik mamos vardu, tačiau buvo pastatytas jos ir ieškovo bei jo šeimos bendromis lėšomis bei bendru darbu (ką pripažino ir atsakovė), todėl nors šalių mama testamentu visą ginčo turtą paliko ieškovui su atsakove lygiomis dalimis, atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas tik į ¼ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais;
2) ieškovo ir jo motinos susitarimą dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę patvirtina šalių tarpusavio santykių pobūdis ir jų bendri veiksmai: pakvietimas kartu gyventi, bendras komunalinių mokesčių mokėjimas, bendros lėšos, kartu bendromis lėšomis ir bendru darbu vykdyta namo statyba, todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties dėl jungtinės veiklos negaliojančia (CK 58 str. 1 d.);
3) aplinkybės, jog daugelis mokesčių dokumentų, kvitų buvo užpildyti ieškovo ir jo žmonos, kai kuriuose dokumentuose ieškovas net yra ir pasirašęs už mamą, be to prieš mirtį ieškovas prižiūrėjo motiną, ja rūpinosi bei palaidojo už savo lėšas, taip pat patvirtina bendrą ūkio vedimą;
4) nuosavybės dalys bendrai sukurtoje nuosavybėje yra nustatomos pagal dalyvavimo darbu ar lėšomis turto kūrime laipsnį, atsižvelgiant, kad šalys gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, jų dalys sukurtoje nuosavybėje turi būti laikomos lygiomis ir pagal tai atidalintina iš bendrojo turto (CK 126 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsakovės turėtas advokato paslaugų išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodo:
1) ginčo namas buvo statomas ūkio būdu, prie statybos darbų prisidėjo visa šeima (giminės ir artimieji), ieškovas prie statybos darbų prisidėjo mažai, tvirtindamas, jog jam mamos namas nereikalingas, kad jis pats statysis namą, ką patvirtino ir liudytojai V. S. D., A. V., S. K., Z. U. (t. 1, b. l. 182-184);
2) ieškovas neneigia, jog iki 1975 m. gyveno pas žmonos tėvus, netoli nuo statomo mamos namo, ir į ginčo namą atsikraustė kai jis jau buvo pabaigtas, namas buvo įrenginėjamas mamos lėšomis, tokia buvo jos valia, kad po jos mirties vaikai negalėtų reikšti vienas kitam pretenzijų;
3) ieškovas lėšų namo įrengimui neskyrė visai, ir prie namo įrengimo darbų neprisidėjo, be to, pati mama duodavo jam pinigų, jog jis nupirktų namui reikiamų statybinių medžiagų, tačiau jis pinigus išleisdavo savo reikmėms;
4) apeliantas nepateikė teismui kvitų ar kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų, kad jis neva į namą investavo 10 000 Lt, priešingai atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog ginčo namas buvo pastatytas ir įrengtas išskirtinai tik mamos lėšomis.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir atstovai prašė patenkinti apeliacinį skundą o atsakovė ir jos atstovė prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad V. S. (šalių motinai) 1970 m. buvo suteiktas pasodybinis 0,15 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, ryšium su vienkiemio nukėlimu (b. l. 7, 109). Namas buvo statomas ūkio būdu, padedant šeimos nariams. 1973 m. gruodžio 27 d. S. V. vardu priimtas aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui (b. l. 9). 1974 m. lapkričio mėnesį į namą, motinos kvietimu, įsikėlė gyventi ieškovas su šeima. Namų valdos techninės apskaitos byloje S. V. nurodyta gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas) savininke (b. l. 158). (duomenys neskelbtini) S. V. mirė, 2007 m. vasario 2 d. testamentu paliko ieškovui (apeliantui) bei atsakovei po ½ dalį viso savo turto (b. l. 5). Šio testamento surašymo iniciatorius buvo ieškovas (apeliantas).
Byloje kilo ginčas, ar buvo tarp S. V. (motinos) ir ieškovo J. V. (sūnaus) sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamojo namo statybos?
Pažymėtina, kad ginčo namas pastatytas 1973 m. (priimtas eksploatacijon 1973 m. gruodžio 27 d.), todėl, sprendžiant, ar buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taikytini įstatymai, reglamentavę tokių sutarčių sudarymą, galioję 1973 m. Tuo metu galiojęs 1964 m. Lietuvos TSR Civilinio kodekso 111 str. numatė, kad keli piliečiai gali, tarpusavio susitarimu, pasistatyti asmeninės nuosavybės teise kelių butų arba kambarių gyvenamąjį namą, kartu nustatydami, kad kiekvienas iš jų įgyja asmeninės nuosavybės teisę į tam tikrą butą arba kambarį, taip pat į tam tikrą dalį pagalbinių pastatų prie gyvenamojo namo (garažų ir pan.), o bendrai naudojamos gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalys laikomos bendrąja daline jų nuosavybe (122–130 straipsniai). Šio kodekso 472 str. 1 d. buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti <...>. Taigi pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo draudimo bendrai statyti gyvenamąjį namą, tačiau toks statytojų susitarimas bendrai veikti turėjo būti įformintas jungtinės veiklos sutartimi, kuri patvirtinama notariškai (Lietuvos TSR Civilinio kodekso 111 straipsnio komentaras, psl. 88-89). Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, kas prieštarauja tuo metu galiojusios įstatymo nuostatoms, todėl vien dėl sutarties formos nesilaikymo yra pakankamas pagrindas nepripažinti buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir ieškinį atmesti.
Be to nepagrįstais laikytini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų buvus susitarimui dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina, kad įrodomąją reikšmę dėl jungtinės veiklos susitarimo, turi tik tokie įrodymai, kurie gali patvirtinti aplinkybes egzistavusias ginčo namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, sukūrimo metu. Ginčo namas buvo pastatytas 1973 m., todėl visos ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys kokias nors aplinkybes po 1973 m. (gyvenimas kartu, rūpinimasis motina, mokėjimas mokesčių ir pan.), neturi įrodomosios reikšmės ginčui. Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai, o būtent : 1) ieškovo motinai S. V. buvo suteiktas pasodybinis 0,15 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, ryšium su vienkiemio nukėlimu: 2) S. V. gavo išmoką už namo nukėlimą ir paskolą iš ūkio namo statybai; 3) namas buvo pastatytas ūkio būdu padedant visiems vaikams; 4) ieškovas su šeima įsikėlė gyventi tik 1974 m. lapkričio mėnesį, t. y. kai namas jau buvo pastatytas: 5) nė vienas iš liudytojų nepatvirtino buvus susitarimą dėl bendros nuosavybės sukūrimo, priešingai, dauguma liudytojų tvirtina nebuvus tokio susitarimo; 6) visi pateikti byloje rašytiniai įrodymai (dėl statybinių medžiagų pirkimo ir kt.) surašyti S. V. vardu; 7) ginčo namo savininke nurodyta S. V.; 8) sudarytuose 1995 m., 1998 m. 2007 m. testamentuose (1 t., b. l. 5, 176, 178) S. V. reiškė savo valią dėl ginčo namo, disponuodama juo kaip savu; 9) 2007 m. testamentas sudarytas ieškovo iniciatyva, t. y. ieškovas sutiko su ginčo namo priklausymu motinai ir jo paskirstymu; 10) ieškovas pareiškė pretenzijas tik motinai S. V. mirus, - yra visiškai pakankami spręsti, kad tarp S. V. (motinos) ir ieškovo J. V. (sūnaus) nebuvo sudaryta, ne tik įstatymo reikalaujamos formos, bet ir žodinė sutartis dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus, jog motina S. V. buvo pažadėjusi ieškovui palikti (atiduoti) puse ginčo namo, jeigu šis padės jį statyti, motina įvykdė savo pažadą ir testamentu paliko ieškovui puse ginčo namo. Kitą pusę ginčo namo motina testamentu paliko atsakovei, tačiau įžvelgti tame kokių nors ieškovo teisių pažeidimo negalima, nes testatorius (motina) savo turtą gali palikti savo nuožiūra kam nori (CK 5.19 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 2 420 Lt už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 20). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga), advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavusi pirmos instancijos teisme, surašytas atsiliepimas į apelicinį skundą, vyko du teismo posėdžiai (apie 1 val. laiko)) sprendžia, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 1 200 Lt už suteiktas advokato teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų), atsakovei G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.