Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Proceso sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)

2022 m. vasario 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo T. G. gynėjo Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirta dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent: 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje (duomenys neskelbtini) nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini). T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18?19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ? pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ? 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746. Šiais savo veiksmais T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, (duomenys neskelbtini) surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini); T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės (duomenys neskelbtini), kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini). nuvyko į (duomenys neskelbtini)., kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo Goeverneurlaan ir De Genestetlaan g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini). esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, (duomenys neskelbtini) m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į (duomenys neskelbtini) m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent: 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., (duomenys neskelbtini). T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)., esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini)., T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 litų (897.82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2018 m. balandžio 17 d. T. G. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam T. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus. Teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamojo T. G. gynėjas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

6. Gynėjas nurodo, kad iš skundžiamoje nutartyje teismo nurodytų T. G. kaltę patvirtinančių bylos duomenų yra aktualūs tik vieno bendradarbiaujančio su pareigūnais asmens parodymai, kuriuose yra užfiksuoti tam tikri duomenys apie T. G., tačiau jų nepakanka tam, kad griežčiausios kardomosios priemonės terminas T. G. būtų tęsiamas. Gynėjo teigimu, byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog išvardintų duomenų pagrindu galima daryti prielaidą, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Be to, bylą nagrinėjant teisme, dėl vieno epizodo (M. P. sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M.) kaltinimai iš esmės nepasitvirtino.

7. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali pabėgti (pasislėpti) nuo teismo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ir nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgarij, Bykov prieš Rusiją). T. G. turi gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su savo faktine sutuoktine, veda su ja bendrą ūkį, palaiko santykius su ja suėmimo vietoje, turi 2 pilnamečius vaikus. Šios aplinkybės patvirtina, kad suimtasis turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Be to, T. G. yra suimtas nuo 2018 m. balandžio 17 d., t. y. jau beveik ketverius metus, šios kardomosios priemonės taikymo laikas bus įskaičiuotas į galutinę bausmę. Todėl, pasak gynėjo, suėmimo pratęsimą argumentuoti vien gręsiančių bausmių griežtumu negalima. Be to, kaltinamajam inkriminuotose BK straipsnių sankcijose nurodytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos, netgi leidžiančios pretenduoti kaltinamajam į lygtinį paleidimą (jeigu jis būtų nuteistas ir atsižvelgiant į išbūtą suėmime laiką).

11. Apie teismo pareigą svarstyti alternatyvias suėmimui priemones yra ne kartą pasisakęs EŽTT. Ši pareiga kyla ir iš BPK nustatyto reguliavimo. Taigi siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas, ir tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Tuo tarpu šioje byloje to padaryta iš viso nebuvo.

12. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Kaltinamojo T. G. gynėjo skundas atmetamas.

14. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo A. Z., iš dalies įtariamųjų V. J., H. B. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo ? skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Todėl kaltinimo pagrįstumas epizode dėl M. P. sunkaus kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M. nėra vertinamas, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Šie klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės.

15. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

16. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

17. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam T. G. pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Pasisakydamas dėl šių griežčiausios kardomosios priemonės pagrindų, apygardos teismas rėmėsi bylos duomenimis ir, įvertinęs jų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje T. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamąją bylą ir gynėjo skundo argumentus, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesutikdamas su pirmiau nurodytu apygardos teismo sprendimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino T. G. pratęsimo, gynėjas pateikia argumentus, dėl kurių pagrįstumo jau ne kartą buvo išsamiai pasisakyta ankstesnėse (2021 m. vasario 15 d. 2021 m. gegužės 16 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir kt.) Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose išnagrinėjus iš esmės analogiško turinio gynėjo skundus. Jokių naujų nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių ar duomenų gynėjas nenurodo. Atsižvelgiant į tai aukštesniojo teismo išvados bei pasisakymų dėl gynėjo skundo argumentų (kaltinamąjį saustančių socialinių ryšių, ankstesnių teistumų ir kt.) motyvai nesikeičia, teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais, kaip ir ankstesnėse, pirmiau nurodytose, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

18. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, kurioje pažymima, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, bylos duomenys įvertinami iš naujo ilgėjančio proceso ir T. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės trukmės kontekste.

19. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad suėmimas T. G. taikomas pakankamai ilgą laiką – beveik ketverius metus. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančius T. G. neigiamai charakterizuojančius duomenis, bylos duomenimis pagrįstą manymą, kad, turėdamas ryšių užsienyje, paleistas iš suėmimo jis gali slėptis nuo teismo, T. G. pareikštų kaltinimų sunkumą, kitas byloje nustatytas sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonės neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

20. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. T. G. suėmimas buvo paskirtas 2018 m. balandžio 17 d. Kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 12 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Be to, nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04)

22. Tokią išvadą suponuoja ir nacionaliniai Lietuvos baudžiamieji įstatymai, o būtent aukščiau minėta BPK nuostata, kad suėmimas negali viršyti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. Taigi kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtų prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas ir ilgo tokios procesinės prievartos priemonės taikymo prasme.

23. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje), byla didelės apimties (ją sudaro 82 tomai). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau (šiuo metu teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2022 m. liepos 14 d.; turi įvykti 16 teismo posėdžių), tad nėra pagrindo pripažinti, kad procesas yra vilkinamas.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo T. G. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo procese. Tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai atimanti kaltinamajam galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). T. G. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu nėra išnykę.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo T. G. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo T. G. gynėjo Kristupo Ašmio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam T. G. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.