Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei R. S. dėl paskolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Į atsakovės argumentus, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas ieškovas nurodo, kad senaties termino eiga nutrūko 2016-09-16, kada atsakovė ieškovui grąžino 100 Lt ir pažadėjo, kad vykdys pareigą grąžinti paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad šalys 2000-09-01 sudarė sutartį, kuria atsakovė iš ieškovo pasiskolino 2 400 Lt. Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti kas mėnesį mokėdama po 100 Lt. 2006-09-16 atsakovė ieškovui sumokėjo 100 Lt.

7. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolą ieškovui yra grąžinusi ir tai įrodinės liudytojų parodymais.

9. Ieškovas neigia, jog paskola jam buvo grąžinta, nurodo, kad iš atsakovės yra gavęs tik 100 Lt skolos, o skolos ilgai laukė nesiimdamas jokių veiksmų todėl, kad atsakovė vis žadėjo, jog tuoj skolą grąžins, nurodydavo, kad jos sunki materialinė padėtis.

10. CK 1.73 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, o paskolos sutarties atveju – dviejų tūkstančių litų (CK 6.871 str. 1 d.). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai, todėl pagal įstatyme (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 6.65 str.) nustatytą reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymą.

11. CK 1.93 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymo dvišalį sandorį bei nepateikė jokių kitų įrodymų patvirtinančių, jog paskola ieškovui buvo grąžinta. Paskolos sutartis, surašyta paprasta rašytine forma ir patvirtinta atsakovės parašu, yra pas ieškovą (CK 6.65 str. 1 d., 2 d.). Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių be žymos, kad prievolė įvykdyta, yra pagrindas preziumuoti, jog skolininkas paskolos nėra grąžinęs. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). Atsakovė nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus pakvitavimo, patvirtinančio aplinkybę, kad skola kreditoriui yra grąžinta (CK 6.65 str.).

13. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje neįrodė paskolos grąžinimo fakto, todėl ginčo paskola priteistina teismo sprendimu (CK 6.123 str. 3 d., 6.200 str., 6.256 str. 1 d., CPK 176 str., 177 str., 185 str.).

Dėl sutarties ir palūkanų.

15. Kai ginčas kyla dėl sandorio, t. y. tam tikros sutarties pobūdžio, rūšies, vienos ar kitos sąlygos prasmės ir kt., teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kurie nustato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

16. Atsakovė nurodo, kad tarp jos ir buvo sudaryta ne paskolos sutartis, nes nenumatytos palūkanos ir nėra nurodyta, jog tai paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai ieškovas neturi teisės reikalauti palūkanų. Ieškovas su tuo nesutinka.

17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.).

18. 2000-09-01 ieškovas atsakovei perdavė 2 400 Lt, o atsakovė įsipareigojo juos sumokėti dalimis kas mėnesį išmokėdama po šimtą litų. Aplinkybės, jog pinigai buvo atsakovei perduoti, atsakovė neginčija, kaip ir aplinkybės dėl sutarties sudarymo. Darytina išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Palūkanų mokėjimas sutartimi tarp šalių gali būti nenumatytas, tai nėra privaloma sutarties sudarymo sąlyga ir tai nedaro sutarties negaliojančia. Atsakovė byloje priešieškinio dėl 2000-09-01 sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

19. Palūkanų teisinį pagrindą ir jų reikšmę piniginiuose prievoliniuose santykiuose išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 166,50 Eur (666 Eur x 5 proc. = 33,30 Eur x 5 m = 166.50 Eur) palūkanas nuo 666 Eur negrąžintos paskolos sumos tenkintinas (CK 1.125 str. 9 d., 6.210 str., 6.874 str. 1 d.).

20. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (832,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl senaties.

21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.130 str. įtvirtinti ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindai. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji yra prasidėjusi, tačiau ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs (CK 1.130 str.). CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia tokie skolininko veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę. Ieškinio senaties terminą nutraukia tik skolininko atlikti tam tikri veiksmai, o tokių pasekmių negali sukelti skolininko neveikimas, išskyrus įstatymų ir sutarties nustatytus atvejus, kai tylėjimas laikomas asmens valios išraiška (CK 1.64 str. 3 d.). Tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai, skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus.

22. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė 2006-09-16 ieškovui grąžino dalį skolos sumokėdama jam 100 Lt. Šios aplinkybės atsakovė neneigia. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta G. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, jog atsakovei sumokėjus dalį skolos ir taip aktyviais veiksmais pripažįstant skolą bei žadant ją grąžinti, 2006-09-16 nutrūko ieškinio senaties eiga. Darytina išvada kad ieškovui į teismą kreipusis 2016-02-22 nebuvo praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl suėjusio ieškinio senaties termino (1.125 str. 1 d., 1.130 str. 2 d.).

11. Teismo vertinimu kiti atsakovės nurodyti argumentai sprendimo priėmimui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

12. Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur už suteiktą advokato pagalbą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos 269 Eur bylinėjimosi (CPK 80 str. 7 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 666 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) paskolos.

Priteisti iš atsakovės R. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 166,5 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) palūkanų,

Priteisti iš atsakovės R. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (832,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Priteisti iš atsakovės R. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.