Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-17 · Administracinė byla Nr. eI3-1465-1066/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-17Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
eI3-1465-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04056-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Svirka“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1465-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04056-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant pareiškėjos atstovams: V. B. ir D. K.,atsakovo atstovams: A. J. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Svirka“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. J52-1/28 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas); 2) arba pakeisti Nutarimą ir už pažeidimą pareiškėjai skirti 100,00 Eur baudą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjos atžvilgiu buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame konstatuojama, kad pareiškėja ilgiau nei metus atliekų susidarymo vietoje laiko nepavojingas atliekas (skaldą), o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl aplinkos tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 17 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Dėl to atsakovas priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjai 3 000,00 Eur baudą.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, mano, kad atsakovas netinkamai nustatė pareiškėjos teritorijoje esančias medžiagas, prilygino jas nepavojingoms atliekoms (skaldai), nesilaikydamas Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimų, be to, ekonominės sankcijos skyrimo bylą išnagrinėjo pareiškėjai nedalyvaujant bei įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitų aplinkybių, todėl skyrė neproporcingą ir nepagrįstą ekonominę sankciją.

2.3. Paaiškina, kad atsakovas patikrinimo akte nustatė, kad UAB „Svirka“ pateiktoje Atliekų susidarymo apskaitoje, suvestinėje už 2017 metus nurodytos atliekos kodu 101399 (kitaip neapibrėžtos atliekos) – skalda, kurių pareiškėja neperdavė atliekų tvarkytojams ilgiau kaip metus, o vėliau šį faktą prilygino Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto reguliavimo pažeidimui. Pareiškėja nesutinka, kad pareiškėja pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtintą atliekų laikymo terminą, pirmiausia, todėl, kad pareiškėjos laikytos medžiagos nebuvo atliekos, o tokia situacija susidarė vien dėl netinkamo atliekų tvarkymo vedimo, klaidingai įtraukiant plytas kaip neapibrėžtas atliekas. Pasak pareiškėjos, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkto nuostatas pareiškėja neturėjo ketinimo atsikratyti lauke laikomų plytų, be to, pareigos jomis atsikratyti nėra numatyta teisės aktuose. Pareiškėjos turimos plytos negali būti pripažįstamos atliekomis. Aplinkybę, kad pareiškėjos turimos plytos buvo nepagrįstai įtrauktos į atliekų susidarymą, patvirtina Bendrovės direktoriaus priimtas 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 18/11-0024, kuriame nurodoma, kad didžioji dalis atliekų susidarymo suvestinėse ir atliekų susidarymo apskaitos ataskaitose medžiagos, nurodytos kaip „kitaip neapibrėžtos atliekos“ ir „kitos kitaip neapibrėžtos medžiagos“ nėra atliekos, o vertinga statybinė medžiaga – plytos. Protokolo surašymo metu atsakovo atstovams patikrinus pareiškėjos teritoriją tos pačios laikomos plytos jau nebuvo pripažintos nepavojingomis atliekomis, o tai dar kartą patvirtina, kad tinkamos naudojimui statybinės medžiagos (plytos) negali būti laikomos atliekomis ir dėl to jų laikymas ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį negali sukelti padarinių, numatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje.

2.4. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakęs atidėti ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimą gavęs pareiškėjos atstovo prašymą dėl atidėjimo, pažeidė pareiškėjos teisę būti išklaustai ir tinkamai apginti savo interesus. Pareiškėjos atstovas į numatytą ekonominės sankcijos posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties – pareiškėjos darbuotojai ir pats direktorius V. B. turėjo sąlytį su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu, todėl nustatyto posėdžio metu jam buvo taikoma privaloma izoliacija. Pareiškėjos atstovas neturėjo teisės nutraukti savo izoliacijos ir atvykti į Utenoje vykusį bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prašyme nėra nurodyta svarbių – pareiškėjos direktoriaus V. B. ar kito įmonės vadovo įgalioto asmens – neatvykimo priežasčių. Pareiškėja tikėjosi dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti reikalingus įrodymus, iškviesti liudytojus, nurodyti kitas reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, tačiau neplanuotai atsiradus sąlyčiui su užsikrėtusiu turėjusių asmenų ir daliai darbuotojų privalėjus nedelsiant izoliuotis, pareiškėja neturėjo galimybių surinkti reikalingos informacijos ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, persiųsti viską atsakovui.

2.5. Dėl pagrindo sumažinti pritaikytą ekonominę sankciją paaiškina, kad realiai pareiškėjos teritorijoje buvo laikomos statybinės plytos, o pažeidimo procedūra pradėta dėl to, jog pareiškėjos darbuotojai netinkamai vykdė atliekų apskaitą, lauke laikomas plytas prilygino kitaip neapibrėžtoms atliekoms, nors plytos neatitinka atliekų sampratos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Mano, kad paskirta bauda yra neproporcinga dėl to, kad pareiškėja vien dėl savo aplaidumo formaliai, atliekų apskaitos dokumentuose atliko Aplinkos apsaugos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau pareiškėjos darbuotojai buvo įpareigoti ištaisyti šį neatitikimą, pašalinti statybines medžiagas iš atliekų apskaitos dokumentų, kadangi plytos nelaikytinos atliekomis, be to, vos sužinojusi apie nustatytus neatitikimus ėmėsi aktyviai dalyvauti tyrime, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kurias aplinkos apsaugos pareigūnai pripažino tinkamomis. Nutarime pažymėta, kad 2020 m. spalio 15 d. nepavojingų atliekų pareiškėjos teritorijoje nebeužfiksuota. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė būtų – 100 Eur piniginė bauda, nes, be kita ko, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Dėl pareiškėjos prašymo atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą nurodo, kad toks prašymas buvo atmestas, nes nebuvo pagrįstas įrodymais ir nebuvo nurodyta jokių svarbių jo ar kito įmonės vadovo įgalioto asmens neatvykimo priežasčių. Mano, kad ginčo situacijoje pareiškėjos interesus gali atstovauti ne tik Bendrovės direktorius, bet ir įmonės įgaliotas asmuo. Prašyme nebuvo nurodytas ir joks priežastinis ryšys tarp neva įmonės vairuotojo saviizoliacijos ir įmonės atstovo negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimą. Jokių kitokių paaiškinimų, prašymų dėl pageidavimo prijungti papildomus įrodymus byloje ar apie kokių nors reikšmingų bylai įrodymų / duomenų buvimą, pageidavimų juos įvertinti, dokumentų iki bylos nagrinėjimo nebuvo gauta. Į bylos nagrinėjimą pareiškėjos atstovas neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – prieš pakankamą ir protingą terminą, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir galimybių užtikrinti / pasirūpinti tinkamą juridinio asmens atstovo dalyvavimą, jei tokį dalyvavimą laikytų būtinu.

3.2. Dėl atliekų identifikavimo paaiškina, kad šiuo atveju pareiškėja yra neteisi, tvirtindama, jog laikytos medžiagos nebuvo atliekos, o tokia situacija susidarė vien dėl netinkamo atliekų tvarkymo vedimo, klaidingai įtraukiant plytas kaip neapibrėžtas atliekas. Pabrėžia, kad pareiškėja, įtraukdama į susidariusių atliekų apskaitą 49 tonas skaldos (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekos kodas 10 13 99), išreiškė valią atsikratyti šiomis atliekomis ir jas kaip atliekas apskaitė. Šiomis atliekomis pareiškėja privalėjo atsikratyti, nes vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, 3 punktu, minėtos atliekos yra statybinės atliekos. Tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu.

3.3. Akcentavo, kad įteikus pareiškėjai patikrinimo aktą Nr. PA72-127, atsakovui pareiškėja nepateikė jokių pastabų, prašymų ar dokumentų dėl minėtų atliekų. Nebuvo pateiktas ir pareiškėjos minimas Bendrovės direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 18/11-0024, kuriuo Bendrovės direktorius įpareigojo peržiūrėti nurodytas medžiagas ir atrinkti vertingas statybines medžiagas – plytas. Šis staiga iš kažkur tik staiga atsiradęs Bendrovės direktoriaus įsakymas laikytinas neteisėtu, nes iš atliekų atrinkimas vertingų statybinių medžiagų ir jų naudojimas laikytinas atliekų tvarkymu.

Pareiškėja, kaip juridinis asmuo yra atsakinga už aplinkosauginių teisės aktų laikymąsi vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, todėl privalo laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

3.4. Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti pritaikytą ekonominę sankciją paaiškina, kad Aplinkos apsaugos įstatymas pareigūnui, nagrinėjančiam juridinių asmenų padarytus pažeidimus dėl ekonominių sankcijų skyrimo, nenumato galimybės juridiniam asmeniui, padariusiam pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55–128 straipsniuose, skirti mažesnę sankciją ar visai neskirti sankcijos. Departamento nuomone, paskirta 3 000,00 Eur bauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą. Pareiškėjai skirta bauda nėra nei per didelė, nei neproporcinga, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Pareiškėjos padarytas pažeidimas truko ne vieną ar kelias dienas, o gana ilgą laiko tarpą ir buvo sukaupti dideli atliekų kiekiai. Tuo pačiu atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pagal viešai prieinamus duomenis nėra charakterizuojama aplinkosauginiu požiūriu kaip pavyzdinga įmonė. Priešingai, yra pasižymėjusi tyčiniu mėginimu nuslėpti aplinkos taršą ir pan., todėl nagrinėjamu atveju mažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydžio nėra jokio pagrindo, nes 2019 m. metinės pareiškėjos pajamos yra pakankamai didelės.

Atsiliepimas

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.2. Departamento 2018 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA72-127 užfiksuota, kad pareiškėjos pateiktoje Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje, Atliekų susidarymo apskaitos suvestinėje už 2017 m. nurodyta nepavojingos atliekos – kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99, iš viso: 49 tonos. Šių nepavojingų atliekų kiekis 2017 m. pradžioje sudarė 49 tonos, jos nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams iki 2017 m. gruodžio mėn., t. y. nepavojingųjų atliekų kiekis (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekų kodas 10 13 99 – skalda), 2017 m. pabaigoje nesikeitė ir sudarė 49 tonos. Nepavojingosios atliekos, atliekų kodas 10 13 99, kitaip neapibrėžtos atliekos – skalda, 49 tonos, nuo jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams daugiau kaip vienerius metus.

4.3. Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas (vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) M. K. 2020 m. rugsėjo 4 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J52-1 (toliau – Protokolas) pareiškėjai dėl pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d.–2018 m. gruodžio 10 d. atlikus UAB „Svirka“ neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., ilgiau nei vienerius metus, neturėdama tam teisės, susidarymo vietoje, Lentupio g. 43, Švenčionys, iki surinkimo laikinai laikė nepavojingas atliekas – skaldą (kitaip neapibrėžtos atliekos, atliekos kodas 10 13 99) 49 tonas. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 18 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, nes, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 18 punktu pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

4.4. 2020 m. spalio 15 d. apžiūros akte Nr. TVR11-42 Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcija konstatavo, kad pareiškėjos teritorijoje, Lentupio g. 43, Švenčionys, anksčiau sandėliuotų 49 tonas kitaip neapibrėžtų atliekų (skaldos), atliekų kodas 10 13 99, šiuo metu nebėra.

4.5. Atsakovas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu, skundžiamu Nutarimu nutarė pareiškėjai už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje, skirti minimalią ekonominę sankciją – 3 000,00 Eur baudą, taip pat įvertinus tai, kad padariusi pažeidimą pareiškėja padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimu paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja mano, kad nebuvo užtikrintas jos dalyvavimas nagrinėjant ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, taip pat nesutinka su atsakovo vertinimu, kad ginčo medžiagos (panaudotos plytos) laikytinos atliekomis, nes galėjo būti naudojamos statyboje pakartotinai.

6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 18 punkte nustatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

Aplinkos apsaugos įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepavojingųjų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus laikinai laikomas, surenkamas, vežamas ir (ar) apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir suinteresuoti asmenys turi teisę bet kuriuo metu nuo protokolo surašymo susipažinti su bylos medžiaga (išskyrus medžiagą, dėl kurios bylą nagrinėjantis pareigūnas savo iniciatyva ar bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvio prašymu motyvuota nutartimi nustatė, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra valstybės, tarnybos arba komercinė paslaptis), kopijuoti šią bylos medžiagą, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus). Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdyje apklausiant liudytojus, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė užduoti klausimų liudytojams.

Aplinkos apsaugos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis.

7. Dėl procedūros:

7.1. Pareiškėja nurodo, kad jos vadovas V. B. negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime skiriant ekonominę sankciją 2020 m. spalio 29 d., nes buvo informavęs atsakovą, kad tuo metu jam taikoma privaloma saviizoliacija, prašė posėdį atidėti. Pareiškėja nurodo, kad jos vadovas turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu ir jam buvo privaloma izoliacija. Pareiškėja nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, kad galės fiziškai dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti įrodymus ir pateikti paaiškinimus, neturėjo galimybių surinkti informacijos ir pateikti įrodymų dėl nuotolinio darbo. Jeigu atsakovui trūko įrodymų, galėjo kreiptis į nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC) ir sužinoti apie pareiškėjos vadovui taikomą izoliaciją.

7.2. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atstovas buvo tinkamai informuotas apie ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą ir laiką. Nors pateikė prašymą atidėti nagrinėjimą dėl jam taikomos saviizoliacijos, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, paaiškinimus ir įrodymus galėjo pateikti raštu.

7.3. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 4 d. surašė Protokolą, jame buvo išdėstyta pažeidimo esmė ir pareiškėjos teisė susipažinti su bylos medžiaga bei teikti paaiškinimus ir įrodymus, nurodyta, kad ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimas vyks 2020 m. spalio 29 d. 10.00 val. Pareiškėjos vadovas 2020 m. spalio 27 d. nusiuntė elektroninį laišką atsakovui, kad negalės atvykti į bylos nagrinėjimą, prašė nagrinėjimą atidėti. Kaip priežastį nurodė tai, kad Švenčionių rajone yra paskelbtas karantinas, taip pat, kad vienas iš įmonės vairuotojų yra kontaktavęs su Covid-19 užsikrėtusiu asmeniu ir jam privaloma saviizoliacija.

7.4. Pareiškėjos vadovas kartu su prašymu atsakovui jokių įrodymų nepateikė. Teismui pateiktuose įrodymuose matyti, kad pareiškėjos darbuotojui A. B. VšĮ Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytojos (įrašas darytas 2016 m. gimusio (vaiko) D. B. kortelėje) yra 2020 m. lapkričio 10 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl izoliacijos. Į bylą pateikta telefono ekrano nuotrauka su žinute iš NVSC neįrodo, kad ši žinutė yra skirta pareiškėjos vadovui. Konteksto įrodymai rodo priešingai – iš pareiškėjos vadovo 2020 m. spalio 27 d. elektroninio laiško matyti, kad jis savo izoliaciją siejo su kontaktu su pareiškėjos vairuotoju A. B., kuris yra turėjęs kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, t. y. vadovo izoliacija atsirado dėl antrinio kontakto. Tuo tarpu NVSC žinutė adresuota asmeniui, kuris pats turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu (pirminis kontaktas), kaip nurodoma „Dziudo treniruotėje“ (labiau atitinka A. B. situaciją). Skunde teismui pareiškėja jau laikosi pozicijos, kad pats pareiškėjos vadovas turėjo sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodo. Tokia pozicija yra prieštaringa lyginant su 2020 m. spalio 27 d. elektroninio laiško turiniu (nurodyta apie antrinį kontaktą) bei grindžiama tik jau aptarta ekrano nuotrauka su NVSC žinute. Jokių kitų įrodymų apie pareiškėjos vadovui taikytą izoliaciją pareiškėja nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad Pareiškėja neįrodė, kad administracinės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos vadovui buvo taikoma privaloma izoliacija ir jis negalėjo dalyvauti nagrinėjime.

7.5. Pažymėtina, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, įmonė. Ji gali būti atstovaujama ir gali užsitikrinti atstovavimą paskirstydama pareigas darbuotojams, taip pat gali pasitelkti kitus asmenis. Nei ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo metu atsakovui, nei nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kodėl juridinio asmens negalėjo atstovauti kitas atstovas.

7.6. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad dalyvaudama fiziškai ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjime tikėjosi pateikti įrodymus ir paaiškinimus, tačiau jokių konkrečių įrodymų ar aplinkybių, kurių negalėjo pateikti ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo metu ir dėl to Departamentas nepagrįstai jų neįvertino, Pareiškėja nenurodo.

7.7. Taigi negalima daryti išvados, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos esminės procedūros ir dėl to nebuvo užtikrintas objektyvus nagrinėjimas.

8. Dėl pažeidimo:

8.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad ginčo medžiagos nepagrįstai priskirtos atliekoms, jas galima buvo panaudoti kaip plytas, kas ir buvo padaryta, pati pareiškėja suprato, kad neteisingai apskaitė medžiagas ir ėmėsi priemonių jas perkvalifikuoti.

8.2. Departamentas remiais tuo, kad pati pareiškėja 2017 m. Atliekų susidarymo apskaitos suvestinėje medžiagas apskaitė kaip atliekas „kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda),atliekos kodas 10 13 99“. Teismo posėdžio metu akcentavo, kad pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisykles medžiagos gautos demontuojant statinius, laikytinos atliekomis, pati Pareiškėja negalėjo jų perdirbti ir paversti naudingomis medžiagomis, nes neturi atliekų perdirbimo licencijos. Nurodė, kad net iki 2019 m. Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – ir GPAIS) Pareiškėja apskaitė medžiagas kaip atliekas.

8.3. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 3 punkto trečiojoje pastraipoje nustatyta, kad statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Šių taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios inertinės atliekos ? betonas, plytos, keramika ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai.

Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS), aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia: 1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus; 3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 2.1 punkte nustatyta, kad atliekų apskaitos suvestinė – kiekvieno kalendorinio ketvirčio atliekų apskaitos žurnalo atliekų darytojo ar atliekų tvarkytojo, naudojantis GPAIS patvirtinti duomenys. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaita vykdoma elektroniniu būdu naudojantis GPAIS, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalą. Šių taisyklių 22 punkte nurodyta, kad subjektai atliekų susidarymo apskaitos žurnalo duomenų pagrindu kiekvienais kalendoriniais metais šiose taisyklėse nustatyta tvarka, naudodamiesi GPAIS, Aplinkos apsaugos agentūrai privalo pateikti atliekų susidarymo apskaitos metinę ataskaitą.

8.4. Nėra ginčo, kad pati Pareiškėja tiek atliekų susidarymo apskaitos suvestinėje, tiek teiktoje 2017 m. atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje (tiek 2017 m., tiek 2018 m. sausio - kovo mėnesiais) ginčo medžiagas apskaitė kaip „kitaip neapibrėžtos atliekos (skalda), atliekos kodas 10 13 99“. Konstatuotas pažeidimas dėl to, kad Pareiškėja ilgiau nei 1 metus laikė atliekas. Konkrečiai imant, 1 metai susidarė laikant medžiagas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 10 d., t. y. kai jau buvo pasibaigęs 1 metų laikotarpis. Šiuo atveju veikos vertinimui neturi įtakos, tai, kad Pareiškėja į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 16 d. jos vadovo įsakymą, kuriuo nurodyta peržiūrėti ginčo medžiagas ir atrinkti vertingas statybines medžiagas. Šis dokumentas kaip tik parodo, kad jo sudarymo metu medžiagų vertinimas dar nebuvo pasikeitęs, t. y. jau buvo praėję daugiau kaip vieni metai nuo medžiagų saugojimo ir jos vis dar laikomos atliekomis. Be to, šis dokumentas nebuvo pateiktas teikiant pastabas dėl Patikrinimo akto, jo sudarymo data yra vėlesnė nei Pareiškėjos kontrolės procedūrų pradžia (pavedimas tikrinti išrašytas 2018 m. lapkričio 14 d.).

8.5. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Taigi atliekų ar jų dalies atrinkimas tolimesniam panaudojimui patektų į atliekų tvarkymo sritį. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį, tokiai veiklai reikalingas leidimas, kurio pareiškėja neturi. Visgi teismas plačiau nepasisako dėl šios veiklos, nes ji nėra esmingai susijusi su Pareiškėjos atžvilgiu konstatuotu pažeidimu, nes pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškė atliekų laikymu ilgiau nei vienerius metus, o tai, kad vėliau su medžiagomis buvo atliekami tam tikri veiksmai, neturi įtakos pažeidimo buvimui.

8.6. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėja pažeidė Atliekų tvarkymo 18 punktą, kuriame nustatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

9. Dėl sankcijos proporcingumo:

9.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad jai paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga, nes pažeidimas pasireiškė tik netinkama apskaita, o realiai atliekos nebuvo laikomos, neginčijo Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių, bendradarbiavo, ėmėsi šalinti trūkumus, iki Nutarimo priėmimo atliekų neliko, pareiškėja už aplinkosaugos teisės aktų pažeidimą atsakomybėn patraukta pirmą kartą, dėl pandemijos Pareiškėjos veikla yra nuostolinga, gali tekti atleisti darbuotojus. Mano, kad pakankama sankcija būtų 100 eurų.

9.2. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos. Taigi pagrindinis įstatymo tikslas yra siejamas su sveikos ir švarios aplinkos išsaugojimu.

Skiriamos sankcijos turi būti atgrasančios ir skatinančios nepažeidinėti aplinkosauginių teisės aktų.

Šiuo atveju Pareiškėja nepateikia įrodymų apie sudėtingą jos finansinę padėtį, tik abstrakčiai remiasi pandemijos įtaka veiklai. Departamento pateiktais duomenimis, 2019 m. apyvarta siekė nuo 500 000 iki 1 000 000 Eur, ji pati nuodo, kad turi 18 darbuotojų. Šie duomenys lieka nepaneigti. Taigi nėra duomenų, kad paskirta ekonominė sankcija būtų per sunki finansinė našta.

Kita vertus, Pareiškėja dar iki ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo pašalino pažeidimą (2020 m. spalio 15 d. apžiūros metu ginčo atliekų nerasta), tvarkė atliekų apskaitą, pati joje fiksavo laikanti atliekas, jų neslėpė, siekė atliekas panaudoti pakartotinai (taip prisidėdama prie taršos mažinimo ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytų tikslų), žalingų pasekmių dėl pažeidimo nei žmonėms, nei aplinkai nekilo, nėra duomenų, kad Pareiškėja už aplinkosauginių teisės aktų pažeidimus būtų bausta anksčiau, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos įstatymu siekiami tikslai būtų pasiekti skiriant ir 1 500 Eur baudą.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja yra sumokėjusi žyminį mokestį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginių mokesčių deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančios institucijos paskaičiuotą mokestį padidintu tarifu, mokestį paskaičiavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteisėtais ir skundą teismui padavusiam mokesčių mokėtojui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019). Kadangi teismo vertinimu, ši situacija yra analogiška (vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais sumažinta taikyta sankcija), atsakovo neteisėtų veiksmų dėl Pareiškėjos padaryto pažeidimo nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, pareiškėjos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 51, 88 straipsnio 1–2 punktais, 103 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 104, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. J52-1/28, nustatant, kad skiriama 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis