Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-10 · Byla Nr. ATP-937-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-10
Bylos Nr.
ATP-937-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Suinteresuotas asmuo
R. R.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-937-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02060-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir, subendrinus nuobaudas nubaustas 30 parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. už tai, kad jis 2012 m. balandžio 23 d. apie 04.40 val. Ukmergės g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2,50 prom., nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, vairavo automobilį neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 238 punktų reikalavimus, t. y. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Apeliacinius skundu konfiskuotos transporto priemonės – automobilio BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas R. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl automobilio konfiskavimo ir automobilio nekonfiskuoti bei grąžinti jį savininkui, t. y. R. R..

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad konfiskuotas automobilis BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau automobiliu naudojosi apelianto sūnus Ro. R., kuris 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje atidavė automobilį remontuoti. Automobilio remonto darbus turėjo atlikti A. L., tačiau gegužės mėnesio pirmoje pusėje R. R. gavo kvietimą atvykti į kelių policiją. Ten apeliantas buvo informuotas, kad jam priklausančiu automobiliu, be jo sutikimo, neteisėtai naudojosi A. L.. Kadangi A. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, automobilis priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę.

Apeliantas, nuvykęs į kelių policiją, nesugebėjo visapusiškai suprasti susiklosčiusios situacijos, kadangi lietuvių kalba supranta ne viską. Situaciją jam sugebėjo išaiškinti tik tuomet, kai apeliantas kreipėsi į teisininką profesionalios teisinės pagalbos.

Pabrėžia, kad 2012 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priėmus nutarimą dėl apeliantui priklausančio automobilio konfiskavimo, Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos automobilio BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), vagystės.

Pažymi, kad Lietuvos Vyriausiojo admnistracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, turintis duomenų apie transporto priemonės, kurios konfiskavimo klausimas yra sprendžiamas, savininką, visada turi įvertinti ir savininko poziciją šiuo klausimu. Tai reiškia, jog tokie asmenys turėtų būti įtraukiami į bylą trečiuoju, suinteresuotu asmeniu. Taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Konfiskavimo taikymas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus.

Atkreipia dėmesį, kad A. L. apeliantui nežinant ir neturint apelianto sutikimo, kai automobilis buvo jam patikėtas remontuoti, automobiliu naudojosi ir padarė pažeidimus. Dėl šio neteisėto naudojimosi automobiliu, apeliantas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos automobilio vagystės.

Apeliantas pabrėžia, kad taip pat turi būti spręstina, ar transporto priemonės konfiskavimo taikymas yra suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, nes faktiškai yra baudžiamas transporto priemonės savininkas, kuris dėl konfiskavimo patirus nuostolius turės prisiteisti iš pažeidėjo ir taip patirs papildomų išlaidų (žyminiam mokesčiui, teisinėms paslaugoms).

Pabėžia, kad apelianto kaltės ar tyčios tame, kad buvo padarytas pažeidimas nėra ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimu, yra suvaržyta jo kaip savininko teisė disponuoti automobiliu, konfiskavus automobilį apeliantas patirs tiesioginius nuostolius.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., padarymą nubaustas 30 parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Ginčo dėl A. L. padarytų pažeidimų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad A. L. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo visiškai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: 2012 m. balandžio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-1600390-12, 2012 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, 2012 m. balandžio 23 d. pranešimu dėl A. L. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo Nr. 10A-1600392-12, 2012 m. balandžio 23 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu bei blaivumo testo rezultatu.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Prašymas neskirti transporto priemonės konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad automobilio, kurio konfiskavimas numatytas skundžiamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo ir automobilį pažeidėjas vairavo be savininko leidimo. Tokie apelianto argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. ir 130² str. nuostatas. Administracinius teisės pažeidimus padariusiam asmeniui A. L. paskirta pagrindinė Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas ir papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis konfiskavimas. Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda - daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra privaloma. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Taigi, nubaudus asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų, t. y. transporto priemonės savininko, nubaudimas.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, jo kaip savininko teisė disponuoti automobiliu nėra visiškai suvaržyta. Apeliantas dėl automobilio konfiskavimo patirtus nuostolius galės išsiieškoti iš administracinius teisės pažeidimus padariusio asmens A. L. civilinio proceso tvarka.

Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nenustatyta, kad automobilis BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas prieš savininko R. R. valią ir juo administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. disponavo neteisėtai, priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šio automobilio savininkas R. R. tvirtino, kad perdavė automobilį suremontuoti A. L., todėl negalima išvada, kad konfiskuoto automobilio savininkas nebuvo atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Be to, pastebėtina, jog administracinės bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. remontuoja automobilius. Apelianto teiginys, kad dėl konfiskuoto automobilio BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos automobilio vagystės, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą, kadangi ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00690-12, dėl R. R. priklausančio automobilio BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), galimos vagystės, nutrauktas 2012 m. birželio 18 d., nenustačius A. L. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., požymių. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti šiuo atveju ne pažeidėjui priklausančio automobilio.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimą R. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimą nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis