Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-14 · Administracinė byla Nr. I-728-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
I-728-473/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02226-2009-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Nijolė Šidagienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-728-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-02226-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovo atstovei Reginai Balčaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2008-05-22 sprendimą Nr. (6.5) I-3374 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus (toliau – VSDFV 2 Pensijų skyrius) 2008-04-16 sprendimą Nr. 3-29030; 2) įpareigoti Pensijų skyrių perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai už laikotarpį nuo 1993-06-01 iki 1994-12-31 neišmokėtą invalidumo pensijos dalį – 1163,84 Lt.

Pareiškėja skunde ir paaiškinimuose (I t., b. l. 2-4, II t., b. l. 32-34) nurodė ir 2010-03-17 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1991 m. yra pensininkė, 1991-01-23 jai paskirta 132 rublių 2 grupės invalidumo pensija. 1992-07-09 ji buvo priimta į Lietuvos kariuomenės lauko brigadą žvalgybos kuopos skyrininkės pareigoms. 1994-05-02 toje pačioje brigadoje buvo paskirta finansų ir apskaitos skyriaus buhalterinės apskaitos poskyrio vyresniąja buhaltere. 1998-04-14 buvo išleista į atsargą ir palikta dirbti toje pačioje brigadoje laisvai samdomose pareigose maitinimo skyriaus pagalbine darbininke, o 2000-03-07 buvo atleista iš darbo. Nurodo, kad iki 1993 m. birželio mėn. atsakovas jai mokėjo visą 132 rublių invalidumo pensiją, tačiau vėliau, vadovaudamasi TSRS 1956-07-14 Valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS MT 1972-08-30 nutarimu Nr. 590, mokėjo tik dalį paskirtos senatvės bei invalidumo pensijos. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 1993-06-01 iki 1994-12-31 viso jai neišmokėta 1163,84 Lt pensijos dalis. 2008-04-11 ji kreipėsi į VSDFV 2 Pensijų skyrių su prašymu išmokėti jai anksčiau nurodytu laikotarpiu neišmokėtą invalidumo pensijos dalį, tačiau skundžiamais VSDFV 2 Pensijų skyriaus ir VSDFV sprendimais nepagrįstai buvo atsisakyta patenkinti jos prašymą. Nurodo, kad apie pensijos sumažinimą sužinojo 1993 m. birželį, tačiau šio sumažinimo neginčijo.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV 2 Pensijų skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 47-50) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad pareiškėja 1991-01-23 pateikė pareiškimą pensijai skirti ir nuo 1991-01-23 jai paskirta 132 rublių 2 grupės invalidumo pensija. Pareiškime pensijai skirti pareiškėja pasirašytinai įsipareigojo socialinio aprūpinimo skyriui pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui – įsidarbinimą, nustojus dirbti, pasikeitus šeimos sudėčiai ir gyvenamajai vietai. Pareiškėjai nuo 1991-01-23 buvo mokama viso dydžio paskirta invalidumo pensija, kadangi darbo knygelės duomenimis pensijos skyrimo metu ji nedirbo. Pareiškėja, pažeisdama rašytinį įsipareigojimą, apie įsidarbinimą puskarininkio etate buhaltere - revizore nuo 1993-03-01 VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2 pensijų ir pašalpų skyriaus neinformavo. Minėtą faktą VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyrius sužinojo tik 1993-05-31, gavęs KAM Lauko kariuomenės I-oji moto - desantinės brigados „Geležinis vilkas“ 1993-04-26 raštą Nr. 387. Todėl pareiškėja, nepranešusi apie įsidarbinimą, nuo 1993-03-01 nepagrįstai gavo visą paskirtą invalidumo pensiją. Vadovaujantis Vyriausybės 1992-03-30 nutarimo Nr. 201 „Dėl pensijų mokėjimo kintant kainų indeksui“ nustatyta tvarka, pareiškėjai, kaip dirbančiai pensininkei, nuo 1993 m. birželio mėnesio, pensija buvo apskaičiuota pagal šiame nutarime nustatytą formulę. Minėtu nutarimu socialinio aprūpinimo skyriai nebuvo įpareigoti informuoti dirbančius pensininkus apie apskaičiuotą pensiją. Tuo metu dirbantiems pensininkams pensijas pagal gaunamo uždarbio dydį paprastai apskaičiuodavo darbdaviai, todėl socialinio aprūpinimo skyriai duomenų apie dirbantiems pensininkams darbovietėse išmokamos pensijos dydį neturėjo. Pensijas dirbantiems pensininkams pagal šiuose teisės aktuose nustatytą formulę kas mėnesį apskaičiuodavo ir iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokėdavo darbdaviai. Tačiau, KAM Lauko kariuomenės I-oji moto - desantinė brigada „Geležinis vilkas“, kurioje ginčo laikotarpiu dirbo pareiškėja, finansavimo socialiniam draudimui negaudavo, todėl VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyriui kas mėnesį teikdavo pažymas apie pareiškėjai priskaičiuotą atlyginimą, kuris, remdamasis aukščiau nurodytos Tvarkos nuostatomis, pagal nustatytą formulę apskaičiuodavo ir mokėdavo pensiją pareiškėjai. Apie sumažėjusį invalidumo pensijos dydį pareiškėja sužinojo 1993 m. birželio mėnesį, kai ji buvo išmokėta, t. y. beveik prieš 15 metų. Tačiau nuo šios datos apskaičiuoto ir mokėto pensijos dydžio pareiškėja neginčijo, todėl praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų apskundimo VSDF valdybai terminą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 ir 33 str. nustatytus apskundimo administraciniam teismui terminus. Dėl negautos invalidumo pensijos dalies laikotarpiu nuo 1993-06-01 iki 1994-12-31 – 1163,84 Lt išmokėjimo (o ne dėl mokėtos pensijos dydžio) pareiškėja į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyrių kreipėsi tik 2008-04-14, o į VSDF valdybą - tik 2008-05-12. Šių pareiškėjos prašymų pateikimas susijęs su įsigaliojusiais Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu (Žin., 2007, Nr. 120-4880; toliau - Įstatymas) ir Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 114 patvirtintu Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašu (Žin., 2008, Nr. 24-874; toliau - Aprašas). Tačiau pagal Įstatymo 3 str. 1 dalies nuostatas, teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijos dalį turi asmenys, kurie 1995-01-01 – 2002-12-31 laikotarpiu gavo senatvės ar invalidumo pensiją, paskirtą turint būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti, ir visą laiką ar atskirais laikotarpiais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija. Šis Įstatymas nenumato iki 1995-01-01 negautos senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV 2 pensijų skyrių išmokėti invalidumo pensijos dalį už 1993-06-01 - 1994-12-31 laikotarpį ir panaikinti skundžiamus sprendimus. Dėl 1993-06-01 – 1994-12-31 laikotarpiu negautos invalidumo pensijos dalies išmokėjimo į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyrių pareiškėja kreipėsi po Įstatymo ir Aprašo įsigaliojimo. Skundžiamais ir prašomais panaikinti VSDFV 2 pensijų skyriaus ir VSDF valdybos sprendimais pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jai nuo 1995-01-01 iki 2000-04-30 buvo mokama visa paskirta invalidumo, o nuo 2000-05-01 – visa senatvės pensija, todėl Įstatymas jai netaikomas, o išmokėti pensijos dalį už ankstesnį laikotarpį, nei nustatyta Įstatyme, nėra teisinio pagrindo. Invalidumo pensija pareiškėjai nuo 1993-06-01 buvo apskaičiuota pagal formulę, vadovaujantis tuo metu galiojusiais norminiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo taikyti Pensijų įstatymo 44 str. nuostatą. Įstatymo, nustatančio iki 1995-01-01 negautos pensijos dalies dirbusiems senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams išmokėjimo, nėra. Pareiškėja yra praleidusi ne tik Civilinio kodekso 1.125 str. 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą padarytos žalos atlyginimui, bet ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl byla dėl įpareigojimo išmokėti 1163,84 Lt invalidumo pensijos dalį nutrauktina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t. b. l. 43-46) ir jos atstovė teismo posėdyje rėmėsi analogiškais argumentais, kuriuos nurodė atsakovas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. 2010-04-14 teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei teismo išvados.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1991-01-22 buvo suteikta antra invalidumo grupė dėl bendro susirgimo iki 1992-01-22 (I t., b. l. 10), o nuo 1992-01-21 antros grupės invalidumas jai suteiktas be termino (I. t., b. l. 9). Nuo 1991-01-23, vadovaujantis TSRS 1956-07-14 Valstybinių pensijų įstatymu ir Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1972-08-03 nutarimu Nr. 590, jai paskirta 132 rublių 2 grupės valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensija (132 rubliai) (I t., b. l. 85-88). Pareiškime pensijai skirti pareiškėja pasirašytinai įsipareigojo socialinio aprūpinimo skyriui pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui – įsidarbinimą, nustojus dirbti, pasikeitus šeimos sudėčiai ir gyvenamajai vietai.

Pareiškėja 1992-07-09 įsidarbino Lauko kariuomenės 1-ojoje motodesantinėje brigadoje ,,Geležinis vilkas“, kur dirbo iki 1998-04-14, ir nuo 1998-05-06 iki 2000-03-07, bei gavo atitinkamą pareiginį atlyginimą (I t., b. l. 5-8).

KAM Lauko kariuomenės I-oji moto - desantinė brigada „Geležinis vilkas“ nuo 1993-04-26 informavo atsakovą apie pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį (I t., b. l. 129-147).

Laikotarpiu nuo 1993-06-01 iki 1994-12-31, vadovaujantis Vyriausybės 1992-03-30 nutarimu Nr. 201 „Dėl pensijų mokėjimo kintant kainų indeksui“, pareiškėjai buvo mokama sumažinta invalidumo pensija (I t., b. l. 26, 122).

Pareiškėja 2008-04-11 pateikė atsakovui prašymą 1993-06-01 – 2005-01-01 laikotarpiu jai nesumokėtą 1163,84 Lt pensijos dalį pervesti į jos asmeninę sąskaitą (I t., b. l. 62).

Atsakovas 2006-04-16 sprendimu Nr. 3-29030 pareiškėjos prašymą atmetė nurodydamas, kad Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme (Žin. 2007, Nr. 120-4880) ir LR Vyriausybės 2008-02-26 nutarimu Nr. 144 patvirtintame Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše numatytas pensijos dalies grąžinimas už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31. Kadangi nurodytu laikotarpiu pareiškėjai buvo mokama visa invalidumo pensija, o nuo 2000-05-01 ir visa paskirta senatvės pensija, tenkinti prašymą nėra pagrindo (I t., b. l. 12). VSDF valdybos 2008-05-22 sprendimu Nr. (6.5)I-3374 atsakovo 2006-04-16 sprendimas paliktas nepakeistas (I t., b. l. 16).

Kaip minėta, 132 rublių 2 grupės invalidumo pensija nuo 1991-01-23 pareiškėjai paskirta vadovaujantis TSRS 1956-07-14 Valstybinių pensijų įstatymu (TSRS Aukščiausiosios Tarybos žinios, 1956, Nr. 15) ir Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1972-08-03 nutarimu Nr. 590.

Pareiškėjai įsidarbinus, nuo 1993-06-01 jai buvo mokama ne visa paskirta pensija, vadovaujantis Vyriausybės 1992-03-30 nutarimu Nr. 201 „Dėl pensijų mokėjimo kintant kainų indeksui“ (Žin., 1992, Nr. 16-450), o nuo 1993-04-01 – Vyriausybės 1993-04-09 nutarimu Nr. 243 (Žin., 1993, Nr. 13-325) patvirtinta Pensijų mokėjimo dirbantiems pensininkams tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad nuo 1993-04-01 dirbantiems pensininkams (gaunantiems pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat laikinojo nedarbingumo ir nėštumo bei gimdymo pašalpos) pensijos skaičiuojamos pagal formulę: DPt = NPt x [1,15 – 0,1 x (Dt : MMAt)], kur DPt – pensija, kuri mokama dirbančiam pensininkui t-ąjį mėnesį. Ji neturi būti didesnė už pensiją (be valstybės socialinės priemokos), kuri priklausytų t-ąjį mėnesį pensininkui, jeigu jis nedirbtų, tačiau negali būti mažesnė kaip 25 procentai t-ąjį mėnesį nedirbančio pensininko pensijos (be valstybės socialinės priemokos); NPt – pensija (be valstybės socialinės priemokos), kuri priklausytų pensininkui t-ąjį mėnesį, jeigu jis nedirbtų; Dt – t-ojo mėnesio darbo užmokestis bei jam prilygintos su darbo santykiais susijusios pajamos (įskaitomos visose darbovietėse gaunamos pajamos), nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat laikinojo nedarbingumo ir nėštumo bei gimdymo pašalpos; MMAt – minimali t-ojo mėnesio alga, patvirtinta atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tvarkos 2 punkte nurodyta, jog laikantis 1 punkte nustatytos tvarkos, pensijos apskaičiuojamos dirbantiems pensininkams, gaunantiems: valstybinio socialinio draudimo pensijas; pensijas, nustatytas tikrosios tarnybos kariams bei jų šeimoms; personalines pensijas; socialines invalidumo nuo vaikystės pensijas.

Kaip minėta, pareiškėja į atsakovą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo už laikotarpį nuo 1993-06-01 iki 1994-12-31 kreipėsi tik 2008 m., nors apie pensijos sumažinimą sužinojo jau 1993 m. birželio mėnesį, savo teisių gynimą inicijuodama praėjus beveik 15 metų.

LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas; Žin. 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą gali būti skundžiami VSDF valdybai. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSDF valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.

Atsakovas, skaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjai sumažintą pensiją nuo 1993-06-01 iki 1991-12-31, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl institucijos veiksmuose nėra kaltės ir nėra pagrindo taikyti Pensijų įstatymo 44 straipsnio nuostatą.

LR Konstituciniam Teismui 2002-11-25 nutarime pripažinus, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 23 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad būtinąjį valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą turintiems pensininkams, kurie po senatvės pensijos paskyrimo turi draudžiamųjų pajamų, mokama ne visa senatvės pensija, prieštaravo LR Konstitucijai, priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (toliau – Įstatymas; Žin., 2007, Nr. 120-4880), kuriame nustatyta, kad teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijos dalį turi asmenys, kurie 1995-01-01 - 2002-12-31 laikotarpiu gavo senatvės ar invalidumo pensiją, paskirtą turint būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti, ir visą laiką ar atskirais laikotarpiais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija (Įstatymo 3 str. 1 d.). Įstatymas nenumato iki 1995-01-01 negautos senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo. Pareiškėjai nuo 1995-01-01 iki 2000-04-30 buvo mokama visa paskirta invalidumo, o nuo 2000-05-01 – visa senatvės pensija, todėl atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad Įstatymas jai netaikomas, o išmokėti pensijos dalį už ankstesnį laikotarpį, nei nustatyta Įstatyme, nėra teisinio pagrindo.

Išanalizavęs aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovo ir VSDF valdybos sprendimai, kuriais atsisakyta išmokėti pareiškėjai 1993-06-01 – 1994-12-31 laikotarpiu negautą invalidumo pensijos dalį, yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų apskundimo VSDF valdybai terminą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 ir 33 str. nustatytus apskundimo administraciniam teismui terminus. Tokiu būdu, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti invalidumo pensijos dalį už 1993-06-01 – 1994-12-31 laikotarpį ir panaikinti skundžiamus VSDF valdybos bei VSDFV 2 Pensijų skyriaus sprendimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėNijolė ŠidagienėArūnas Kaminskas