- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- ATP-287-195/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. T. atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria S. T. skundas atmestas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimu S. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 4 d. 400 Lt bauda už tai, kad ji būdama bausta pagal ATPK 110 str. 1 d. (2011-09-02) pakartotinai savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 4 p. reikalavimus, o būtent: gyvendama (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiko, prižiūri ir augina jos anūkei – B. R. (kuri apie metus laiko yra išvykusi į Angliją), priklausantį vokiečių aviganio veislės šunį, neturėdama vieno iš valdos ir namo bendrasavininko – K. B. raštiško sutikimo.
Nesutikdamas su 2011 m. spalio 27 d. nutarimu, S. T. jį apskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, motyvuodama tuo, kad būtent šuns savininkė B. R., o ne ji, laikinai prižiūrinti jos anūkei priklausantį šunį, yra atsakinga už Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų laikymąsi. Be to, nepaisant to, kad gyvenamasis namas priklauso keliems asmenims, tame tarp ir K. B., kuris neduoda sutikimo šuns laikymui, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad bendrasavininkų naudojamos patalpos ir žemės valdos yra atskirtos viena nuo kitos ir šuo negali patekti į kitiems bendrasavininkams priklausančias patalpas ir žemės valdas. Ši aplinkybė, S. T. teigimu, rodo, kad laikomas gyvūnas negali pažeisti kitų gyvenamojo namo bendraturčių teises ir interesus, trikdyti jų poilsį ar ramybę bei kelti grėsmę, taigi, bendraturčių sutikimas šuns laikymui apskritai nėra reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi S. T. skundą atmetė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad S. T. yra tinkamas ATPK 110 str. numatyto pažeidimo subjektas, nes ji atitinka Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 14 p. reikalavimus, t.y. atitinka įstatymo nustatytą amžiaus cenzą, ir prižiūri anūkei priklausantį šunį (laikinai augina jos šunį). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be S. T. gyvena ir kiti asmenys, tarp kurių yra K. B.. Kadangi Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 4 p. nurodyta, kad laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą, tokio sutikimo neturėjimas savaime suponuoja ATPK 110 str. pažeidimo padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui S. T. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą jo atstovaujamosios atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Apelianto teigimu, S. T. nėra šuns savininkė, todėl negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 4 d., subjektas, o jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostata privalo būti nutraukta. Taip pat nurodo, kad S. T. bei namo bendrasavininko - K. B. naudojamos patalpos ir žemės valdos yra atskirtos ir izoliuotos, todėl jos prižiūrimas šuo negali į jas pateikti ir trukdyti K. B.. Pažymi, kad nors nekilnojamo turto registre namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkais yra įregistruoti trys asmenys, tačiau faktiškai kiekvienas iš savininkų naudojasi savo dalimi (tiek namo, tiek žemės valda), kaip atskiru, atskirtu nuo kitų savininkų turto vienetu, nėra bendro naudojimo patalpų, todėl namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negali būti laikomas namu, kuriame gyvena kelios šeimos ir kurios privalo duoti raštišką sutikimą laikyti šunį. Namo bendrasavininkas K. B. į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsikėlė tuo metu, kai B. R. jau buvo įsigijusi šunį. Pažymi, kad tarp K. B. ir S. T. yra kilęs konfliktas dėl ūkinio pastato, todėl K. B., nesuteikdamas rašytinio sutikimo, kad būtų laikomas šuo, savo elgesiu bando įtakoti S. T. veiksmus ginče dėl ūkinio pastato.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, nes ji yra teisėta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. T. kaltė, padarius ATPK 110 str. 4 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Nutarimą priėmusi Institucija veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudą, atsižvelgusi į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl S. T. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė liudytojais D. R., J. P., G. Č. bei pačią pažeidėją S. T..
Šalies argumentai
Apeliantas teigdamas, jog S. T. nėra šuns savininkė, todėl negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 4 d., subjektas, kartu pripažįsta, kad pažeidėjos anūkė gyvena užsienyje, o S. T. prižiūri anūkei priklausantį šunį. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 14 p. nustato, kad gyvūno savininku laikomas kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Nagrinėjamu atveju matyti, kad S. T. atitinka įstatymo nustatytą amžiaus cenzą, be to, ir pati S. T. pripažįsta, kad anūkei išvykus į Angliją ji prižiūri, t.y. laikinai augina jos šunį. Todėl būtent S. T. yra atsakinga už Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų laikymąsi ir gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str.
Atmestinas apelianto argumentas, susijęs su įstatymo reikalavimo gauti kito gyvenamojo namo bendrasavininko raštišką sutikimą laikyti šunį taikymu. Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 4 p. vienareikšmiškai nurodyta, kad laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gyventajame name, esančiame Savanorių per. 244, Vilnius, kuriame gyvena S. T., be jos gyvena kiti bendrasavininkai, tarp kurių yra ir sutikimo laikyti šunį neduodantis K. B.. Nepaisant to, kad šuo priklauso B. R., šiuo metu ji gyvena užsienyje, o jos šunimi rūpinasi senelė S. T.. Aplinkybės, kad B. R. gyvena su senele ir šuo buvo įsigytas dar 2001 m., nešalina S. T. atsakomybės pagal ATPK 110 str. Tai, kad S. T. bei namo bendrasavininko - K. B. naudojamos patalpos ir žemės valdos yra atskirtos ir izoliuotos, taip pat neturi reikšmės S. T. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 110 str.
Nors iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad Nekilnojamo turto registre namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkais yra įregistruoti trys asmenys ir faktiškai kiekvienas iš savininkų naudojasi savo dalimi (tiek namo, tiek žemės valda), nėra bendro naudojimo patalpų, visgi Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 4 p. reikalavimas – gauti visų gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimą laikyti gyvūną - taikomas be išimčių.
Nagrinėjamu atveju tarp S. T. ir K. B. kilę nesutarimai ir šių nesutarimų priežastys negali būti pagrindu bylą nutraukti, nesant S. T. ATPK 110 str. numatyto pažeidimo sudėties.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. T. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.