- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2-487-780/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00348-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Juozas Šilanskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui A. B. ir jo atstovui advokatui Juozui Šilanskui, išvadą teikiančios institucijos atstovei Jurgitai Čeponytei-Sušinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo: 1) priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. B..
Ieškovas paaiškino, kad su atsakove nėra susituokęs, bet turi sūnų D. B.. Atsakovė 2012 m. vasario mėnesį paliko ieškovą ir jų sūnų ir nuo to laiko gyvena atskirai, prie jų sūnaus išlaikymo neprisideda visiškai ir vaiko nematė nei vieno karto, juo nesirūpina. Ieškovas vaiką išlaiko vienas iš savo pajamų, kurios per mėnesį sudaro maždaug vieną minimalią mėnesinę algą. Sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 500 Lt, o dažnai ir daugiau, todėl prašo priteisti iš atsakovės 300 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, nes atsakovė vaiku visiškai nesirūpina, vaikas motinos nepasigenda, tarp jų nėra artimesnio ryšio.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko nors buvo tinkamai informuota apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą yra gavusi ir ieškovo reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas.
Iš gimimo liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs D. B. yra ieškovo ir atsakovės sūnus (b. l. 6). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad šalių sūnus D. B. lanko šią ugdymo įstaigą (b. l. 7). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad D. B. buvo tirtas ir gydytas Vaiko raidos centre (b. l. 37). Verslo liudijimas patvirtina, kad ieškovas verčiasi individualia veikla (b. l. 10). Iš VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro pažymų matyti, kad ieškovas neturi jokio turto (b. l. 11-12). Metinė turto deklaracija patvirtina, kad ieškovo metinės pajamos yra 10450 Lt (b. l. 13-14). Iš VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro pažymų matyti, kad atsakovė neturi jokio turto (b. l. 28-30). Iš VSDFV pažymų matyti, kad atsakovė gauna nedarbingumo išmoką (b. l. 31-32). Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teisme atsakovei yra iškelta civilinė bylą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo (b. l. 33- 35).
Šie duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes ir jo paaiškinimus, kad šalių vaiką išlaiko jis vienas, o atsakovė savo pareigas net tik sūnui D. B., bet ir kitiems savo vaikams vykdo netinkamai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str.). Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti būtinas išlaikymo dydis turėtų atitikti minimalios mėnesio algos dydį. Šis orientacinis išlaikymo dydis šiuo metu sudaro 1000 Lt. Ieškovas nurodo, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį jis skiria ne mažiau kaip 500 Lt, o dažnai ši suma būna ir didesnė. Todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, vystymosi raidos sutrikimą ir atitinkamus vaiko poreikius, teismas pripažįsta, jog ieškovo nurodoma vaiko poreikiams patenkinti būtina suma yra visiškai adekvati, protinga ir būtina, nes ji net nesiekia teismų praktikoje išlaikymui būtinu pripažinto orientacinio 1000 Lt išlaikymo dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovo prašomas priteisti 300 Lt išlaikymo dydis taip pat nėra akivaizdžiai per didelis, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei suformuotai teismų praktikai. Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti išlaikymą vaikui ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir iš savo pareigos nevykdančio tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Pabrėžtina, kad atsakovė nepareiškė jokio prieštaravimo dėl ieškovo reikalavimo, neginčijo nei vaiko poreikių dydžio, nei prašomo iš jos priteisti išlaikymo dydžio, nepateikė jokių įrodymų, kad ji negalėtų teikti išlaikymo savo vaikui. Be to pabrėžtina, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovė yra jauno amžiaus ir ieškovo teigimu sveika, nėra jokių duomenų, kad jos sveikata būtų bloga, ji būtų visiškai ar iš dalies nedarbinga. Todėl neturėjimas darbo ir pajamų savaime nėra ta aplinkybė, kuria atsakovė gali pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą. Nors atsakovė turi ir kitų vaikų, tačiau jais taip pat nesirūpina, jie yra išlaikomi valstybės, o atsakovei dėl to yra iškelta byla dėl motinos valdžios apribojimo. Tai reiškia, kad atsakovės sūnaus D. B. neišlaikymo, ar mažesnio nei prašo ieškovas išlaikymo dydžio, negalima pateisinti atsakovės pareiga išlaikyti kitus savo vaikus, nes ji tokios pareigos nevykdo ir išlaidų dėl to nepatiria. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir prioritetinį vaiko interesų gynimo principą, teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalaujamas išlaikymo dydis nepažeis CK 3.192 str. įtvirtinto išlaikymo proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovės turtinės padėties principo.
Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (Civilinio kodekso 3.200 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, o Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje (b. l. 20-21), ir atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, jog šalių sūnus artimai bendrauja su tėvu, jį myli, pastarasis tinkamai rūpinasi vaiku, emocinio ryšio tarp vaiko ir motinos nėra, todėl mano, jog vaikas turi gyventi su tėvu, nes tai atitiks vaiko interesus.
Atsižvelgiant į abiejų tėvų elgesį su vaiku ir savo pareigų atlikimą auklėjant vaiką iki šiol, į atsakovės visišką nusišalinimą nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.), todėl visiškai tenkinant ieškinį šis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.) ir sudaro 108 Lt (300 Lt x 12 mėn. x 3 % ). Taip pat valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1d.), kurios sudaro 12,60 Lt. Viso valstybei iš atsakovės priteistina 120,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį visiškai patenkinus ieškovui iš atsakovės priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, – 143,90 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymą išieškoti vaiko tėvui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2013 m. birželio 25 d., ir pavesti jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 143,90 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 120,60 (vieną šimtą dvidešimt litų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.