Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 10-11 val. jo draugas V. Č. (V. Č.) paskolino jam savo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi planavo artimiausią naktį išvykti į užsienį. Automobilį jis pasiėmė būdamas blaivus. Vakare jis automobiliu nuvažiavo iki miškelio, esančio apie 1 km atstumu iki tos vietos, kur jis buvo sulaikytas, susitikti su draugais - V. S. ir pastarojo sugyventine J. (jos pavardės jis nežino). Su draugais jis gėrė degtinę (kiek tiksliai degtinės jis išgėrė, jis nurodyti negali, tačiau jis apgirto). Baigęs vartoti alkoholį jis nusprendė automobilį nuvaryti iki savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini). Jis supranta, kad jis buvo neblaivus, tačiau jis nenorėjo automobilio palikti šalia miškelio. Kartu su juo važiavo ir jo draugai. Bevažiuodamas prie vienos iš sankryžų jis pamatė automobilį su baltu plafonu ir suprato, kad tai policijos automobilis. Jam pasukus darbovietės link policijos pareigūnai važiavo paskui jį. Jam įsukus į kiemą po 20 sekundžių privažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai, priėję prie jo vairuojamo automobilio, patikrino jo neblaivumą (koks buvo nustatytas neblaivumas, jis neprisimena). Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (elektroninės bylos lapai 71-74).

3. Ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. rugsėjo 26 d. prieš vidurnaktį patruliuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, jis išgirdo netoliese iš aikštelės išvažiuojantį automobilį, kuris išvažiavęs į kelią pradėjo vingiuoti, taip sukeldamas jam abejones dėl vairuotojo galimybių saugiai vairuoti automobilį. Tuo metu jis buvo lauke, taigi jis nedelsdamas įsėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Automobilis buvo jo matomumo zonoje. Jis įjungė tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, tačiau minėto automobilio vairuotojas nesureagavo ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau. Automobilis įvažiavo į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur sustojo. Jis nuvažiavo į minėtą kiemą ir sustojo už minėto automobilio. Pastarasis iš matymo zonos nebuvo dingęs, automobilyje niekas vietomis nesusikeitė, iš automobilio niekas neišlipo. Automobilio variklis jiems privažiavus nebuvo užgesintas, buvo įjungta atbulinės eigos pavara. Pribėgęs prie vairuotojo durų jis pamatė vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, automobilyje buvo kiti du asmenys: keleivio vietoje sėdėjo vyras, automobilio gale - moteris. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras neigė vairavęs automobilį, teigdamas, kad vairuotojas pabėgo, o jis persėdęs į vairuotojo vietą. Jis minėtam vyrui paaiškino, kad jis matė, jog taip nebuvo, tuomet minėtas vyras pradėjo teigti, kad jis stovėjo ir niekur nevažiavo. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, minėtas vyras atsakė alkoholį vartojęs prieš porą valandų. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo neblaivumą pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.80 promilių, o antru pūtimu - 2.77 promilių neblaivumas. Automobilyje buvo padėti nugerti alkoholinių gėrimų buteliai, maistas (elektroninės bylos lapai 127-130).

4. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo maždaug prieš dvejus metus. Automobilio jis niekam nepardavė, automobilis iki šiol priklauso jam. 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 12.00 val. automobilį jis perdavė laikinai naudotis savo draugui V. P., kadangi pastarajam automobilio reikėjo, o jam automobilio nereikėjo, nes jis skrido į (duomenys neskelbtini). V. P. turi teisę vairuoti automobilį, šiam jis ne vieną kartą skolino automobilius. V. P., perdavus pastarajam automobilį, buvo blaivus - neblaiviam jis tikrai nebūtų davęs automobilio. 2024 m. rugsėjo 27 d. V. P. jį informavo, kad automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, nes jis – V. P. vairavo automobilį neblaivus (elektroninės bylos lapai 94-97).

5. Policijos tarnybiniame automobilyje įrengtomis kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnas staigiai atbėga į tarnybinį automobilį ir dideliu greičiu nuvažiuoja apšviesta gatve. Pasivijus automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis sustoja. Policijos pareigūnui priėjus prie vairuotojo durelių atsidaro keleivio pusės priekinės durelės, tuomet prie keleivio prieina policijos pareigūnė, po ko automobilio keleivis atsisėda atgal į keleivio vietą. Policijos pareigūnui bendraujant su automobilio vairuotoju policijos pareigūnė atneša alkoholio kiekio matuoklį, kuriuo tikrinamas vairuotojo neblaivumas. Automobilio vairuotojas nuvedamas prie tarnybinio automobilio. Keleiviams (vyrui iš priekinės keleivio vietos ir moteriai iš galinės keleivio vietos) išlipus policijos pareigūnė apžiūri automobilį „Saab“ (elektroninės bylos lapai 103-105).

6. 2024 m. rugsėjo 26 d. 00.04 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM 0205, V. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,80 promilių, o 2024 m. rugsėjo 26 d. 00.22 val. – 2,77 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapai 14-15).

7. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARFM 0205, patikrintas 2024 m. balandžio 19 d., patikra galioja iki 2024 m. spalio 17 d. (elektroninės bylos lapai 14-15).

8. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 23.40 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. P. vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,77 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. V. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, taigi V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą V. P. skirti 90 MGL, t. y. 4 500 eurų dydžio baudą; taip pat skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. V. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 138-147). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

12. Spręsdamas dėl V. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. P. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. P. dirba (elektroninės bylos lapai 43-45, 106-108), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių nemoka (elektroninės bylos lapai 46-51, 121-126). Teismas įvertina ir tai, kad, kaip nurodyta išraše iš Antstolių informacinės sistemos, iš V. P. antstoliai priverstinai išieško dideles pinigines sumas, taigi galima pagrįstai teigti, kad V. P. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, V. P. šios baudos nesumokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda V. P. neskirtina.

13. Teismas įvertina ir tai, kad transporto priemonę neblaivus ir/ar neturėdamas teisės vairuoti V. P. vairuoja nebe pirmą kartą: Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,22 promilės); Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,24 promilių); Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį, po ko iš įvykio vietos pasišalino; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės; Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,04 promilių); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,05 promilės). Minėtais nutarimais V. P. buvo skirtos turtinio pobūdžio bausmės - baudos, tačiau V. P. nepadarė socialiai priimtinų išvadų ir nusikalto vėl, padarydamas iš esmės analogiškus veiksmus – vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. skyrus antrą pagal griežtumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bausmės terminą, įvertinus tai, kad V. P. teistas (elektroninės bylos lapai 32-42, 109-120), taip pat tai, kad alkoholio koncentracija V. P. iškvepiamame ore (2,77 promilių) beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), nustatant maksimalų – devyniasdešimt parų.

14. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. P. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trisdešimčia parų ir V. P. skirtina galutinė šešiasdešimties parų arešto bausmė.

15. Teismas pakartoja, kad V. P. dirba, įvertina tai, kad V. P. už vairavimą neblaiviam anksčiau neteistas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant V. P. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką V. P. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: uždraudžiant V. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei atsižvelgiant į tai, kad V. P. ikiteisminio tyrimo metu sutiko sumokėti baudą, tačiau jam skirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, iš V. P. antstoliai priverstinai išieško dideles pinigines sumas - įpareigojant V. P. per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti visas jam skirtas administracines nuobaudas – baudas bei antstolių išieškomas pinigines sumas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. V. P. vairuodamas transporto priemonę neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. P. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija V. P. kraujyje (2,77 promilių) beveik septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Minėta, kad V. P. buvo baustas už analogiškus veiksmus, t. y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam, taigi V. P. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 2 d., t. y. nuo dienos, kai V. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 75-82).

20. Teismas taip pat pažymi, kad V. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. Č. (elektroninės bylos lapas 58), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojo proceso metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 580 eurų (elektroninės bylos lapas 59), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. P. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 580 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 75-82), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

22. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti V. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – trisdešimčia parų ir V. P. skirti galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, uždraudžiant V. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti visas jam skirtas administracines nuobaudas – baudas bei antstolių išieškomas pinigines sumas.

Skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 2 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš V. P. 3 580 eurų.

V. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-4026-990/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.