Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė

atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Įsakymo turinio matyti, jog uždraudimas pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas atliekamo papildomo tikrinimo, apie kurį pareiškėjui nėra pateikti jokie duomenys, nebuvo pateiktas sprendimas (įsakymas) dėl šio papildomo tikrinimo pradėjimo. Tokiu būdu pareiškėjui nesudarytos galimybės apginti savo teises ir interesus. Pareiškėjas turi žinoti, koks yra papildomo tikrinimo faktinis ir teisinis pagrindas, jam turi būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl įtarimų jo atžvilgiu. Pareiškėjui tokios galimybės nebuvo sudarytos.

Pažymi, jog nei Įsakyme, nei Tarnybiniame pranešime neįvardintas konkretus Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - ir VTPĮ)17 straipsnio 2 dalies punktas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta atlikti papildomą tikrinimą ir to pasėkoje uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, pareiškėjui nebuvo pateikti įrodymai ar nurodyti objektyvūs duomenys, kuriais yra grindžiamas sprendimas atlikti papildomą tikrinimą. Nurodo, jog iš pareiškėjui pateiktų dokumentų nėra aiškus nei teisinis, nei faktinis papildomo tikrinimo atlikimo ir atitinkamai uždraudimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pagrindas. Tokiu būdu yra nepagrįstai ribojama pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir galimybė ginti savo interesus bei teises.

Nurodo, jog Tarnybiniame pranešime nurodyti hipotetiniai teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Priešingai, pareiškėjo statusas minėtoje baudžiamojoje byloje paneigia Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Baudžiamojoje byloje Nr. 04-5-00016-22 (toliau – ir Baudžiamoji byla) pareiškėjas buvo apklaustas liudytoju. Pareiškėjui jokie įtarimai nebuvo pareikšti, pareiškėjas nebuvo apklaustas net specialiuoju liudytoju. Tai, anot pareiškėjo, akivaizdžiai rodo, jog nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjas padėjo suteikdamas informaciją Tarnybiniame pranešime minimam įtariamajam V. K. ar kitaip prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo. Todėl Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės tėra niekuo nepagrįsti spėliojimai ir prielaidos. Atsakovė nepateikė ir neįvardijo absoliučiai jokių įrodymų, kuo tos prielaidos grindžiamos.

Pažymi, jog Kapčiamiesčio užkarda, minima Tarnybiniame pranešime, pareiškėjui nėra priskirta, todėl pareiškėjas jokios informacijos apie šią užkardą net hipotetiškai darant prielaidą negauna ir negali gauti. Pareiškėjas yra Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Pareiškėjas VSAT dirba jau 19 metų, iš jų 9 - Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Per ilgametę tarnybą nuobaudų neturėjo. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą buvo skatintas 25 kartus: 18 kartų vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, 3 padėkomis (rinktinės vado, tarnybos vado ir generalinės prokuratūros) ir 4 medaliais (VSAT pasižymėjimo ženklas „Pavyzdingas pasienietis", Antrojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus", 3-iojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu „Valstybės sienos sargyboje 10 metų" ir Antrojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu „Valstybės sienos sargyboje 15 metų". Tai rodo pareiškėjo lojalų atsidavimą tarnybai bei valstybei, ilgametį nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą.

Sprendimas atlikti papildomą pareiškėjo tikrinimą ir šio sprendimo nulemtas uždraudimas pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reiškia, jog pareiškėjas nebegali atlikti savo tiesioginių pareigų. Toks sprendimas lemia, jog nesant pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas, jis bus nušalintas nuo pareigų atliekamo patikrinimo laikotarpiui (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas, VTPĮ 17 straipsnio 8 dalis). Tikrinimas gali būti atliekamas iki 120 darbo dienų. Anot pareiškėjo, nušalintam nuo pareigų pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (Statuto 45 straipsnio 4 dalis). Taigi, visiškai nepagrįstas sprendimas uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali lemti pusės metų pajamų praradimą, kas ženkliai neigiamai įtakotų pareiškėjo ir jo šeimos teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties, sprendimas uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti paremtas vien nepatvirtintomis prielaidomis ar spėlionėmis, o turi būti grįstas tik objektyviais ir patikimais duomenimis. Nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių poreikį uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks uždraudimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, aiškiai pažeidžianti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas nėra gavęs sprendimo atlikti jo atžvilgiu papildomą tikrinimą ir uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija objektyvaus pagrindimo, kas prieštarauja gero administravimo principo reikalavimui, jog individualūs administraciniai aktai privalo būti objektyviai pagrįsti/motyvuoti ir aiškūs asmeniui, kurio atžvilgiu tas administracinis aktas priimtas. Taikoma priemonė - draudimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija yra ne tik, kad neproporcinga, tačiau ir neteisėtai bei nepagrįstai taikoma. Draudimas pritaikytas visiškai formaliai, nesant ir nenurodant nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Deklaratyvūs spėliojimai negali būti pagrindu taikyti priemones, sukeliančias ar galinčias sukelti pareiškėjui itin reikšmingus praradimus.

Informuoja, jog šiuo metu atliekamas pareigūno A. M. papildomas tikrinimas, todėl VSAT negali pateikti daugiau jokios medžiagos, susijusios su atliekamu tikrinimu. Tik baigus tikrinimą VSAT vadas ar jo įgaliotas pareigūnas priims sprendimą, su kuriuo pareigūnas A. M. bus supažindintas ir kurį taip pat turės teisę skųsti.

Mano, kad Įsakymas yra teisėtas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2022 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. TE-1640 „Dėl uždraudimo A. M. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog skundo padavimo metu pareiškėjas buvo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.

Pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 31 d. išduotas Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 2027 m. rugpjūčio 30 d.

VSAT Imuniteto valdybos viršininkas E. S. 2022 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-5820 „Dėl A. M. veiksmų įvertinimo“, konstatavo, jog galėjo atsirasti VTPĮ 17 str. 2 d. numatytų aplinkybių ir buvo nuspręsta pareiškėjo atžvilgiu atlikti papildomą tikrinimą (toliau – ir Tarnybinis pranešimas).

VSAT vado pavaduotojas A. M., vadovaudamasis VTPĮ 17 str. 8 d. bei atsižvelgdamas į Tarnybinį pranešimą, 2022 m. spalio 5 d. pasirašė šioje byloje ginčijamą įsakymą Nr. TE-1640 „Dėl uždraudimo A. M. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, kuriuo uždraudė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam tyrėjui papildomo tikrinimo metu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne žyma ar jos atitikmenimis.

VSAT Imuniteto valdybos vyriausiasis tyrėjas E. Š. 2023 m. kovo 16 d. Nr. 13-2120 Išvada „Dėl papildomo tikrinimo“ VSAT vadui pasiūlė papildomą tikrinimą pareiškėjo atžvilgiu baigti; palikti A. M. 2017 m. išduotą Leidimą iki leidimo galiojimo pabaigos 2027 m. kovo 30 d.; Įsakymą pripažinti negaliojančiu bei pavesti VSAT Personalo valdybos Varėnos skyriui parengti įsakymo projektą. Apie papildomo tyrimo pabaigą VSAT Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas E. Š. informavo (žodžiu) pareiškėją.

2023 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. TE-777 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, vykdant VSAT 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 4-15 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.32.1.1 papunktį bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės 2023 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. 770, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos (įsakymo 1 punktas). Šio įsakymo 3 punktu buvo pripažintas nuo 2023 m. gegužės 12 d. netekusiu galios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteiktas tarnybos Lazdijų rinktinės 2005 m. liepos 22 d. išduotas leidimas Nr. 340.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudoti, saugoti ar tokią informaciją gabenti gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis nustato, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne žyma ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, toks asmuo perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – jis nušalinamas nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą. 3 dalyje numatyta, kad asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą.

Nagrinėjamu atveju ginčijamame Įsakyme nurodoma, jog pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma “Konfidencialiai” ir aukštesne žyma ar jos atitikmenimis uždrausta papildomo tikrinimo metu. Atsakovė pagrįstai, atsižvelgdama į Tarnybinį pranešimą, pareiškėjo atžvilgiu pradėjo papildomą tikrinimą. Pažymėtina, jog Įsakyme aiškiai nustačius laiko tarpą, jog draudimas dirbti pareiškėjui su įslaptinta informacija yra taikomas tik papildomo tikrinimo metu, atsakovė pasibaigus papildomam tikrinimui neturėjo pareigos priimti atskiro įsakymo, kuriuo būtų pripažįstamas netekęs galios ginčijamas Įsakymas. Taigi, Įsakymo galiojimas buvo aiškiai apibrėžtas laike, t. y, Įsakymas galiojo iki papildomo tyrimo pabaigos. Apie papildomo tyrimo pabaigą pareiškėjas atsakovės buvo informuotas. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į skundą) teismui, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas nuo ginčijamo Įsakymo priėmimo iki papildomo tikrinimo pabaigos toliau vykdė savo pareigas, gavo pagal einamas pareigas jam priklausantį darbo užmokestį, jis nebuvo perkeltas į jokias kitas pareigas ar nušalintas nuo pareigų. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Taigi, teismo vertinimu, ginčijamo Įsakymo priėmimas pareiškėjui nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamo Įsakymo nepanaikinimas gali jam ateityje sukelti problemų, jeigu jis ketintų grįžti į valstybės tarnybą. Tačiau tokie pareiškėjo samprotavimai vertintini kaip hipotetiniai ir deklaratyvūs, be to, kiekvieną kartą, esant poreikiui dirbti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas atlieka individualų asmens vertinimą ir išduoda/ neišduoda atitinkamą leidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas dėl sveikatos stovio yra atleistas iš VSAT ir naudojasi pareigūnui priklausančiomis socialinėmis garantijomis (gauna valstybinę pareigūno pensiją).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Įsakymo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.