Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. B. ir trečiojo asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų S. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 40 000 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą 2007-12-05 atsakovei bankiniu pavedimu paskolino 40 000 Lt sumą, atsakovė šią pinigų sumą turėjo grąžinti iki 2008-02-06, tačiau negrąžino.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės R. B. ieškovės M. S. naudai 40 000 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 40 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo prievoliniai santykiai. Ieškovė 40 000 Lt sumą atsakovei pervedė be sutarties ar kito teisinio pagrindo, jos veiksmai yra teisėti, atsakovė kitokiu būdu pervestų pinigų ieškovei negrąžino, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei 40 000 Lt, kuriuos ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą ir atsakovė juos gavo.

Atsakovė R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 40 000 Lt iš ieškovės gavo rangos sutarties pagrindu. Ieškovė į atsakovės ir trečiojo asmens banko sąskaitas nuo 2007-12-05 iki 2008-07-24 keturiais mokėjimas pervedė iš viso 170 000 Lt. Pinigai pervesti iš ieškovės sąskaitos, o tai reiškia, jog pinigai buvo mokami iš ieškovės gautų 176 000 Lt pardavus butą Klaipėdoje. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens versiją, kad su ieškove buvo sutarta, jog gyvenamojo namo statybai ieškovė galėjo skirti 170 000 Lt, o trečiasis asmuo, įvertinęs darbų apimtį, sutiko už tokią sumą pastatyti ūkinį pastatą ir gyvenamąjį namą. Ieškovė patvirtino, kad jos namų valdoje vyko statybos darbai. Tokie ieškovės parodymai patvirtina trečiojo asmens parodymus, kad pirmasis mokėjimas buvo avansas, o ūkinio pastato griovimo darbai prasidėjo 2008 m. kovo mėnesį. Ieškovė, neigdama rangos santykius, negalėjo paaiškinti, kodėl ji praėjus neva sutartam paskolos grąžinimo terminui, neatgavusi neva paskolintų 40 000 Lt, po 3 mėnesių vėl pervedė 50 000 Lt, po to dar 40 000 Lt. Atmestinas teismo argumentas, kad atsakovė neįrodė 40 000 Lt panaudojusi statybose. Atsakovė teigia, kad pirmąjį 40 000 Lt mokėjimą vertino kaip avansą – sudarytos rangos sutarties patvirtinimą. Vadovaujantis CK 6.681 str. 4 d. aptariamai rangos sutarčiai taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.676 str. 2 d. leidžia užsakovui sutikus mokėti avansą ir nereglamentuoja griežtų atsiskaitymo sąlygų. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės ir trečiojo asmens prašymus skirti statybos techninę ekspertizę, kuri būtų įvertinusi statybos darbų apimtis ir vertę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. S. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2007-12-05 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 40 000 Lt, mokėjimo nurodymas – paskola. 2011-09-26 ieškovė paštu pateikė raginimą iki 2011-10-26 atsakovei grąžinti 40 000 Lt paskolą į nurodytą sąskaitą. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,2579 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – malkinė, pastatas – ūkinis pastatas. Statybos leidimas gyvenamojo namo statybai vietoje ūkinio pastato, esamo gyvenamojo namo nugriovimui, malkinės statybai, nugriaunant esamą malkinę buvo išduotas 2010-10-25. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų yra sutuoktiniai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės šią 40 000 Lt sumą, įvardydama ją kaip negrąžintą paskolą. Atsakovė teigė, kad ji iš ieškovės pinigų nesiskolino, o ieškovės jai pervesti pinigai buvo panaudoti ieškovės gyvenamojo namo statybos rekonstrukcijos darbams, tai yra 40 000 Lt iš ieškovės gavo rangos sutarties pagrindu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis su ieškove susitarė, jog atliks ieškovei gyvenamojo namo rekonstrukciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto, tai yra, jog ji 40 000 Lt pinigų sumą paskolino atsakovei, tačiau pripažino, kad atsakovė be teisinio pagrindo, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita (CK 6.242 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo prievoliniai santykiai.

Bylos duomenys rodo, kad ieškovė neginčija fakto, jog jos namų valdoje vyko gyvenamojo namo statybos darbai ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime liko neaptarti šalių santykiai, liečiantys rangą, teismas netyrė rangos teisinių santykių. Reikalavimą priteisti 40 000 Lt sumą teismas pagrindė aplinkybe, jog ieškovė pinigus atsakovei pervedė iš draugiškų paskatų, sutikdama, kad šią pinigų sumą atsakovė panaudos šeimyninių problemų sprendimui. Kitokių motyvų dėl be teisinio pagrindo įgytos pinigų sumos priteisimo sprendime nėra.

CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas – tai teisėjo nešališkumo ir neutralumo (CPK 21 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principų garantija, be to, jis padeda įgyvendinti dispozityvumo principą civiliniame procese (CPK 13 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad visas bylos aplinkybes turi įrodyti šalys, o teismas tik įvertina bylos faktus pagal pateiktus įrodymus. Šalių teisės lygios, todėl teismas turi būti nešališkas ir privalo abiem šalims užtikrinti vienodas galimybes įrodinėti tiesą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar trečiasis asmuo ieškovės pinigus panaudojo ūkinio pastato nugriovimui ir statybos darbams. Teismas turėjo teisę, nepakankant esamų byloje įrodymų, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus arba argumentus, taip pat galėjo skirti statybos techninę ekspertizę, kuri būtų įvertinusi statybos darbų apimtis ir vertę, kaip to prašė atsakovė ir trečiasis asmuo, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnis). Byloje būtina nustatyti už kokią kainą buvo pastatytas ieškovės gyvenamasis namas bei nustatyti ar visus statybos darbus atliko trečiasis asmuo. Pažymėtina, kad tik nustačius visas bylos aplinkybes susijusias su namo statyba, bus galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai taikyti materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, atsakovės R. B. civilinės atsakomybės klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis). Iš to seka išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės M. S. ieškinys dėl 40 000 Lt skolos priteisimo iš atsakovės M. S. buvo patenkintas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, t. y. liko neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima, o tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.