Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Laimai Grėbliūnienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamojo A. Č. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamojo J. D. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 2000-07-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės jam priklausančio turo konfiskavimu;

2) 2000-10-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. - 2 m. laisvės atėmimo, konfiskuojant jam priklausančio turto už 200 Lt. BK 42 str. 4 d. pagrindu dalinai prijungta 2000-07-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, konfiskuojant jam priklausančio turto už 200 lt;

3) 2003-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo;

4) 2005-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 30 parų arešto;

5) 2006-02-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 65 str. , 63 str. 1d., 4 d., 9 d. prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2005-11-25 Kauno miesto apylinkės nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta - 2 metai 20 dienų laisvės atėmimo;

6) 2006-04-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2 epiz.), 215 str., 149 str. 3 d., 181 str. 1 d. - 7 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2006-02-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2006-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2 epiz.) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 2, 4, 5, 9 d., - 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atliekantis bausmę, bausmės pabaiga 2014-05-09,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.

A. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, iki suėmimo be pastovios gyvenamos vietos, teistas 4 kartus:

1) 2002-03-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. 271 str. 3 d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47’ bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2003-03-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. 271 str. 3 d. - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. 1 d. prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2002-03-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta du metai laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6 ir galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 2004-05-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2006-02-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. D. 2007 m. liepos 27 dieną apie 4.20 val. Alytaus pataisos namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), uždaros zonos, laikino sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, bendrai veikdamas su A. Č. , apkabindamas dešine ranka E. G. kaklą, prispausdamas ranka jo galvą prie savo krūtinės, A. Č. rankomis laikant nukentėjusiajam už kojų, kad nesipriešintų, smaugė, nuo ko nukentėjusysis E. G. mirė, tokiu būdu nužudė E. G. .

Kaltinamasis A. Č. 2007 m. liepos 27 d. apie 4.20 val. Alytaus pataisos namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), uždaros zonos, laikino sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, bendrai veikdamas su J. D. , pastarajam apkabinus dešine ranka E. G. kaklą bei prispaudus ranka nukentėjusiojo galvą prie savo krūtinės ir tokiu būdu smaugiant, tam, kad nukentėjusysis nesipriešintų, paėmė abiem rankom E. G. už kojų ir laikė, kol šis smaugiamas numirė, tokiu būdu nužudė E. G. .

Kaltinamasis J. D. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino. Teismo posėdžio metu, jis atsisakė duoti parodymus, nurodė remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas tai vertina kaip atsisakymą duoti parodymus, todėl J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, perkaityti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-07-27 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis J. D. parodė, kad naktį iš 2007-07-26 į 2007-07-27 buvo laikino sulaikymo kameroje Alytaus pataisos namuose su A. Č. , E. G. ir dar dviem nuteistaisiais. Bekalbant sugalvojo daryti „Omurį“, tai yra prismaugti E. G. . Pirmą kartą jis paėmęs dešine ranka E. G. už kaklo jį smaugė, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę, nukrito ant žemės. Kai atsigavo, jam patiko, kad buvo „atsijungęs“. Po pusvalandžio, sėdint ant lovos ir kalbant, nuteistasis A. Č. taip pat pabandė daryti „Omurį“, bet nepavyko, nes nukentėjusysis blaškėsi, neprarado sąmonės. Praėjus valandai laiko po nesėkmingo prismaugimo, sėdint visiems ant lovos, jis vėl paėmęs dešine ranka dešinėje pusėje sėdėjusiam E. G. už kaklo pradėjo smaugti. Nukentėjusysis buvo sakęs, kad jam patiko, todėl neklausęs darė antrą kartą „Omurą“. Nukentėjusysis smaugiamas muistėsi, blaškėsi, buvo suėmęs už rankos, todėl A. Č. rankomis prilaikė E. G. už rankų ar kojų, kad šis greičiau atsijungtų. Jis neprašė, kad A. Č. palaikytų E. G. . Antrą kartą smaugdamas palaikė per ilgai – 5 minutes ir pastebėjo, kad nukentėjusysis nerodo gyvybės ženklų. Pagalvojo, kad nenorėdamas nužudė. Po poros minučių, pamatęs, kad E. G. nerodo gyvybės ženklų, iškvietė pareigūnus. Patys E. G. negaivino, nes nemoka. Kaltinamasis parodė, kad „Omurą“ jam taip pat yra darę ir žinojo, kad taip galima nužudyti. Prieš darydamas minėtus veiksmus, žinojo, kad galima taip pasmaugti. Pasmaugti E. G. nenorėjo, gavosi spontaniškai (t. 1, b.l. 113-116).

2007-12-04 papildomai apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. D. parodė, kad teisingi jo 2007-11-29 ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Jis pripažino, kad ankstesnėse apklausose sakydamas, kad E. G. smaugė norėdamas pažaisti, yra ne tiesa. Iš tikrųjų smaugė norėdamas išlieti pyktį. Pyktis buvo dėl nuolatinio kitų nuteistųjų psichologinio spaudimo, grasinimų. Visi šie dalykai jį privertė padaryti nužudymą. Tuo metu, kai padarė nusikaltimą, buvo susinervinęs, buvo konfliktinė situacija. E. G. nepatiko, buvo skundikas. Buvo liepta, kad jis išeitų iš kameros, bet šis nėjo. A. Č. buvo priešiškai nusiteikęs prieš E. G. . Norėjo jį sudaužyti. J. D. parodė, kad buvo susinervinęs, negalėjo blaiviai mąstyti, negalvojo apie pasekmes. Smaugdamas E. G. paprašė A. Č. prilaikyti nukentėjusiojo kojas, nes vienas nebūtų pasmaugęs, kadangi E. G. blaškėsi, spardėsi, bandė kažkiek priešintis. Antrą kartą smaugdamas E. G. , jį laikė ilgiau, kai pajuto, kad per ilgai laiko, paleido, tačiau E. G. jau buvo pasmaugtas (t. 1, b. l. 136-138).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. D. parodė, kad teisingi yra jo parodymai, duoti 2007-11-29. Nužudymo motyvų paaiškinti negali, viskas atsitiko netyčia.

Kaltinamasis A. Č. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino. Teismo posėdžio metu, jis nurodė remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi nebenorėjo vėl visko pasakoti. Teismas tai vertina kaip atsisakymą duoti parodymus, todėl A. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, perkaityti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-07-27 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino, tačiau atsisakė duoti detalesnius parodymus (t. 2, b.l. 8).

2007-08-02 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis A. Č. parodė, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose 2007-07-27 naktį, tikslaus laiko nežino, laikino sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistuoju J. D. mirtinai pasmaugė kitą nuteistąjį E. G. . Kartu kameroje buvo dar du nuteistieji, kurie įvykio metu miegojo. Kartu su J. D. norėjo pažaisti ir padaryti E. G. „Omurį“. Pirmą kartą pasakius, kad darys „Omurį“, E. G. neprieštaravo, nesakė, kad nereikia. J. D. paėmęs E. G. dešine ranka už kaklo smaugė apie 2 minutes, po ko šis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. E. G. atsigavo, atrodė išsigandęs, bet nieko nesakė, atsikėlė ir atsigulė ant lovos. Po kiek laiko A. Č. pasakė, kad jis dabar padarys „Omurį“, šis neprieštaravo. Paėmęs E. G. už kaklo pradėjo smaugti, tačiau nesigavo, jis neprarado sąmonės. E. G. smaugiamas muistėsi, gal norėjo ištrūkti, bandė atplėšti ranką. Po smaugimo nukentėjusysis buvo nekalbus, antro „Omurio“ nenorėjo. Paskui J. D. sėdėdamas ant lovos apkabino E. G. už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu A. Č. laikė smaugiamojo kojas už kelių, kad jų nejudintų, nesipriešintų, išeitų pasmaugti. J. D. tęsdamas smaugimą užgulė E. G. ir smaugė toliau, kol šis mirė. Pamatę, kad E. G. nejuda, iškvietė apsaugą. Nužudyti nenorėjo, norėjo pasišaipyti (t. 2, b.l. 9-12).

2008-01-10 papildomai apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Č. parodė, kad jam nepatiko E. G. , nes jis buvo skundikas, „ožys“, kartu buvo ankščiau sukonfliktavę. Būdami kameroje sakė, kad iš kameros išeitų E. G. , bet jis neklausė. Vienu momentu iš pykčio norėjo E. G. sumušti lenta, kurią išlupo iš grindų, tačiau to nedarė, nes Jonas jį prismaugė. Tai, kad su E. G. norėjo tik pažaisti , kaip parodė ankstesniuose parodymuose, tai netiesa. E. G. jie smaugė, nes jis nepatiko. Kai J. D. antrą kartą smaugė E. G. , jis laikė kojas, kol šio kojos pradėjo atšalinėti. Su J. D. nužudyti E. G. nesitarė, tačiau iš vienas kito veiksmų suprato, kad abu nori nukentėjusįjį pasmaugti. Smaugiant apie pasekmes negalvojo. Laikydamas kojas pagalvojo, kad E. G. bus pasmaugtas, bet laikė vis tiek, nepaleido (t. 2, b.l. 32-33).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Č. parodė, kad teisingi yra jo paskutiniai parodymai. E. G. nužudė ne iš pykčio. Tuo metu pykčio gal kiek ir buvo, tačiau nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo. Jis buvo užpykęs ant nukentėjusiojo, nes šis buvo parašęs kažkokį pareiškimą, buvo skundikas. Jis sakė nukentėjusiajam, kad jis išeitų iš kameros, nes jis negalėjo būti toje pačioje kameroje. Jis pats bandė smaugti E. G. , tačiau neišėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų J. D. ir A. Č. prisipažinimo jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta sekančiais įrodymais:

Liudytojas V. G. parodė, kad dirba Alytaus pataisos namuose. 2007-07-27 naktį, apie 4.30 val., buvo gautas signalas iš laikino sulaikymo kameros. Priėjęs prie kameros durų, jis išgirdo nuteistojo prašymą kviesti gydytoją, nes „prisižaidė“. Jis liepė prižiūrėtojui M. Ž. iškviesti budintį. Jam atvykus abu atrakino kameros duris. Kameroje buvo 5 nuteistieji, kaltinamieji A. Č. ir J. D. stovėjo prie durų, kiti 2 nuteistieji miegojo lovose. Lovoje be gyvybės ženklų gulėjo nukentėjusysis. Atėjusi medicinos sesuo bandė gaivinti, bet nukentėjusysis neatsigavo. Nukentėjusysis į laikino izoliavimo kamerą buvo patalpintas todėl, kad atsisakė eiti į jam paskirtą būrį. Jokių prašymų, triukšmo iki įvykio iš tos kameros nebuvo.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad dirba Alytaus pataisos namuose apsaugos skyriaus prižiūrėtoju. 2007 m. liepos 27 d. apie 4.30 val. baudos izoliatoriaus kameroje išgirdo beldimą. Nubėgę su V. G. prie kameros, atidarė langelį ir pamatė prie langelio stovinčius abu kaltinamuosius. Kažkuris iš jų pasakė, kad „prisižaidė“. Kuris iš nuteistųjų pasakė „prisižaidėm“ pasakyti negali. Tada jis nubėgo kviesti pagalbą, o V. G. liko prie kameros. Kai jis nubėgo prie telefono, kolega atidarė kameros duris ir su medicinos seserimi įėjo į vidų. Vėliau jis sužinojo, kad vienas iš nuteistųjų buvo nužudytas. Iki šio nelaimingo įvykio triukšmo nebuvo.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2007 liepos mėnesį naktį iš 26 d. į 27 d., apie 4.30 val., prižiūrėtojas O. J. jam pranešė, kad reikia nuvykti į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kameros durų jau buvo O. J. . Tada jis davė leidimą atrakinti kameros duris. Įėjęs į kamerą jis pamatė kameroje stovinčius A. Č. ir J. D. , kiti du nuteistieji miegojo. Nukentėjusysis gulėjo savo lovoje ant pilvo, pakreipta galva į šoną. Jis patikrino E. G. kaklo srityje pulsą, tačiau jo neužčiuopė. Tada jis liepė per radijo stotį iškviesti medicinos seserį. Jai atvykus, nubėgo kviesti greitąją pagalbą. Nuteistieji vėliau kalbėjo, kad žaidė ir pridusino.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad dirba Alytaus pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. 2007-07-27 apie 4.30 val. jai paskambino prižiūrėtojas O. J. , pasakė, kad vienam iš nuteistųjų blogai ir liepė ateiti į baudos izoliatorių. Atėjus į kamerą, kažkas pasakė, kad nuteistasis pasmaugtas. Nukentėjusysis gulėjo ant pilvo, be gyvybės ženklų: pulso nebuvo, vyzdžiai išsiplėtę. Kol atvyko greitoji pagalba, nukentėjusysis buvo reanimuojamas. Buvo leidžiamas adrenalinas, tačiau nuteistasis taip ir neatsigavo. Atvažiavę greitosios pagalbos gydytojai konstatavo mirtį.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. buvo vienoje kameroje su J. D. ir A. Č. . Pradžioje kameroje jie buvo trise. Vėliau atėjo dar vienas nuteistasis, o apie 21.30 val. atėjo penktasis nuteistasis. Jie visi bendravę, o jis nuėjo į kitą kameros pusę. Kaltinamieji sakė paskutiniajam į kamerą atėjusiam nuteistajam (E. G. ), kad jis išeitų iš kameros. Vėliau jis ir dar vienas kameroje buvęs nuteistasis nuėjo miegoti. Kameroje triukšmo nebuvo. Naktį, apie 1 val., jis buvo pabudęs ir girdėjo, kaip abu kaltinamieji šnekėjosi su nužudytuoju, jie sėdėjo ant lovos prie lango. Vėliau pabudo nuo triukšmo, kai daug žmonių suėjo į kamerą. Jis girdėjo kažką sakant, kad „ prisižaidė“, tačiau nesuprato, kas nutiko. Nužudytasis gulėjo lovoje, medicinos sesuo bandė jį gaivinti, vėliau atvažiavo greitoji pagalba. Buvo negyvas tas nuteistasis, kuris į kamerą atėjo paskutinis. Prižiūrėtojai sakė, kad kažkas darė „omurį“ ir pasmaugė.

Liudytojas D. S. parodė, kad dirba Alytaus pataisos namuose vidaus tyrimo tarnybos viršininku. 2007 m. liepos 27 d. ryte budintis prižiūrėtojas jį informavo, kad nužudytas nuteistasis baudos izoliatoriaus kameroje. Kai jis atvyko, medikai jau buvo apžiūrėję nukentėjusįjį ir konstatavę mirtį. Kad nukentėjusysis buvo pasmaugtas, paaiškėjo tik apie 11 val. Ant nukentėjusiojo kūno sumušimo žymių nesimatė. Buvo kalbama su nuteistaisiais ir jie sakė, kad nuteistasis buvo nužudytas. Pats J. D. gyrėsi, kad nužudė. J. D. pasakojo, kad bandė gaivinti nukentėjusįjį, bet šis neatsigavo. Iš pradžių kaltinamieji neigė, kad jie nužudė nukentėjusįjį, sakė, kad nieko nežino, apie 10 val. ryto paaiškėjo, kad mirtis smurtinė. Jis iš budinčiojo sužinojo, kad nukentėjusysis atsisakė eiti į zoną, todėl buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Nužudytasis dar iki nužudymo buvo parašęs pareiškimą, kad jį išprievartavo, sumušė. Tada buvo vykdomas patikrinimas. Baudos izoliatoriuje yra 28 kameros. Kai laikinai izoliuojami nuteistieji, jie paprastai patalpinami vienoje kameroje. Tik išskirtiniais atvejais nuteistieji uždaromi atskirai. Laikinojo izoliavimo kameroje esančius nuteistuosius prižiūrėtojai prižiūri taip pat, kaip ir kitus nuteistuosius. Jiems nustatyta tokia pat tvarka.

2007-07-27 įvykio vietos bei lavono apžiūros protokole bei fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – Alytaus pataisos namų uždarosios zonos kamera Nr. (duomenys neskelbtini) bei joje ant lovos aptikto E. G. lavonas. Apžiūros metu paimta E. G. mėlynos spalvos ilgomis rankovėmis džemperis, kelnės trumpomis klešnėmis, nuo lavono kaklo ant lipnios juostos paimti mikroobjektai, abiejų rankų nagai (t. 1, b.l. 4-15).

2007-07-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad paimti J. D. juodos spalvos džemperis, pilkos spalvos kelnės, juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškiniai su užrašu „Stop talking pants“ (t. 1, b.l. 49).

MRU TMI Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. M336/07(06) konstatuota, kad E. G. mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo suspaudus kaklo organus. Mirtis galėjo įvykti prieš 6-12 val. iki autopsijos momento 2007-07-27 14.15 val. Lavono kraujyje alkoholio nerasta. Lavone sužalojimų nėra (t.1, b.l. 42-46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-09-20 specialisto išvadoje Nr. 11-2312(07) konstatuota, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nuimtomis nuo E. G. kaklo, rasta pavienių juodos spalvos medvilnės pluoštų ir E. G. dešinės rankos nagų nuokarpų turinyje rastas kuokštelis juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktų J. D. marškinėlių trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos bei E. G. rankų nagų nuokarpų nėra pluoštų iš tirti pateiktų J. D. bliuzono ir sportinių kelnių, A. Č. palaidinės ir šortų, R. M. ir J. S. drabužių (t. 1, b.l. 54-58).

MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 430/07(01) konstatuota, kad ant lipnios plėvelės mikrodalelėms, nuimtoms nuo E. G. kaklo, yra E. G. DNR su 99,99999999% tikimybe (t.1, b.l. 70-71).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. D. parodė lovą, ant kurios sėdėjo ir kalbėjosi su E. G. ir A. Č. . Parodė, kaip stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, dešine ranka apkabindamas per sulenktą alkūnę nukentėjusiojo kaklą, pritraukęs prie savo krūtinės nukentėjusįjį E. G. , truputį pakėlęs nuo grindų, dusino maždaug 1-2 minutes. Parodė, kad po to sėdėjo ant E. G. lovos nukentėjusiajam iš kairės, A. Č. sėdėjo nukentėjusiajam iš dešinės. Parodė, kaip kaltinamasis A. Č. sėdėdamas ant lovos bandė dusinti E. G. . J. D. parodė, kad po to, sėdėdamas ant E. G. lovos nukentėjusiajam iš kairės pusės, apkabino dešine ranka iš nugaros pusės nukentėjusiojo kaklą ir sulenkdamas ranką per alkūnę prispaudė nukentėjusiojo kaklą prie savo krūtinės, ir kairės rankos delną uždėdamas nukentėjusiajam ant pakaušio, pavertęs nukentėjusįjį ant lovos, dusino. Parodė, kad tada A. Č. laikė nukentėjusįjį už kojų. Paaiškino, jog pajutęs, kad E. G. nerodo gyvybės ženklų, jį paleido.(t. 1, b.l. 117-131).

2007 m. gruodžio 5-13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 59 nustatyta, kad J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste nesirgo, galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (veiksmų esmę) ir savo veiksmus valdyti. Taip pat su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b.l. 164-165).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. Č. parodė, kaip kaltinamasis J. D. stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, dešine ranka apkabindamas per sulenktą alkūnę nukentėjusiojo kaklą, prispaudęs prie savo krūtinės nukentėjusįjį E. G. , smaugė maždaug 1 minutę. Parodė, kad po to sėdėjo ant E. G. lovos nukentėjusiajam iš dešinės, J. D. sėdėjo nukentėjusiajam iš kairės. A. Č. parodė, kaip sėdėdamas bandė smaugti E. G. . Parodė, kaip J. D. sėdėdamas ant E. G. lovos nukentėjusiajam iš kairės pusės, apkabino dešine ranka iš nugaros pusės nukentėjusiojo kaklą per sulenktą alkūnę ir smaugė E. G. . Parodė, kaip jis rankomis laikė nukentėjusiojo kojas, kai J. D. smaugė E. G. . (t. 2, b.l. 13-27).

2007 m. gruodžio 5-13 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 60 nustatyta, kad A. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste nesirgo, galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (veiksmų esmę) ir savo veiksmus valdyti. Taip pat su juo gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b.l. 51-53).

Vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji J. D. ir A. Č. tyčia nužudė E. G. . Abu kaltinamieji prisipažino jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad E. G. smaugė J. D. , o A. Č. laikė nukentėjusiojo kojas, kad šis nesipriešintų. J. D. nurodė, kad A. Č. laikė E. G. kojas, kitaip jis nebūtų pasmaugęs E. G. . Tai patvirtino ir kaltinamasis A. Č. . Kad mirusysis turėjo kontaktą su kaltinamuoju J. D. patvirtina specialisto išvada Nr. 11-2312(07), kurioje nurodoma, kad ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nuimtos nuo E. G. kaklo, rasta pavienių juodos spalvos medvilnės pluoštų ir E. G. dešinės rankos nagų nuokarpų turinyje rastas kuokštelis juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktų J. D. marškinėlių trikotažo pluoštais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. G. mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo suspaudus kaklo organus.

Žalojant E. G. veikė abu kaltinamieji (tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme pripažino abu kaltinamieji). Kada žalojant žmogų veikia ne vienas, o keli asmenys, o nuo jų padarytų sužalojimų visumos žmogų ištinka mirtis, visų sužalojimus padariusių asmenų veika kvalifikuojama kaip nužudymas bendrininkaujant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkte nurodyta, kad nėra būtina, jog kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ir atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis kėsinimosi į jo gyvybę metu. Kaltinamųjų bendrininkavimas šiuo atveju pasireiškė bendru veikimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, J. D. atliko nukentėjusiojo mirtį sukėlusius veiksmus, o A. Č. atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Abu kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupėje. Abu kaltinamieji tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę E. G. , nes pastarojo mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų veiksmais. Abu kaltinamieji, nužudydami E. G. , veikė tiesioginės tyčios forma. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas kaltinamųjų pasirinktą E. G. žalojimo mechanizmą. Kaltinamasis J. D. parodė, kad žinojo, jog smaugiant galima atimti gyvybę. J. D. smaugdamas E. G. , A. Č. atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, suprato, kad tokiais veiksmais gali atimti žmogui gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.

Kaltinamieji J. D. ir A. Č. gali būti ir yra tinkami šio nusikaltimo subjektai. Atlikus kaltinamiesiems teismo psichiatrines ekspertizes, nustatyta, kad veikos padarymo metu jie suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamųjų J. D. ir A. Č. kaltė tyčia nužudžius E. G. įrodyta, kiekvieno iš jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaip seka iš nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytų duomenų apie kaltinamojo J. D. teistumą, būdamas pilnametis, jis yra padaręs tyčinių nusikaltimų, neišnykus pirmesniam teistumui. Taigi, iki nagrinėjamo labai sunkaus nusikaltimo padarymo jis jau buvo recidyvistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Atsižvelgdamas į itin neigiamą J. D. asmenybę ir siekdamas prevencinių tikslų, teismas tokį sprendimą ir priima.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamųjų J. D. ir A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų J. D. ir A. Č. veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, iš pradžių teigė, kad E. G. nužudė žaisdami, vėliau prisipažino, kad nemėgo nukentėjusiojo ir nužudė iš pykčio. Teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus. Be to, teismas nenustatė, kad kaltinamieji kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimo padarinius, todėl negalima konstatuoti kaltininkų nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jie padarė.

Kaltinamieji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Žmogaus gyvybę kaltinamieji atėmė veikdami bendrininkų grupėje. Nusikaltimą kaltinamieji padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus.

J. D. Alytaus pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. D. buvo aktyvesnis nusikalstamos veikos dalyvis. Įvertinus visas virš paminėtąsias aplinkybes kaltinamajam J. D. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas didesnis negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi kaltinamasis J. D. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirtoji bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. Č. Alytaus pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai. Nors A. Č. yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau jau teistas keturis kartus. Atsižvelgiant į paminėtas ir kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Č. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis lygus BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkiui.

Kaltinamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas suėmime.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prie bylos daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 17 (septyniolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. D. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y nuo 2008 m. kovo 27 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. iki 2008 m. kovo 27 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008-03-27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2008 m. kovo 27 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.